D. Peskovas: Suomijos narystė NATO yra grėsmė Rusijai

Papildyta Rusijos URM pareiškimu

„Žinoma, – į žurnalistų klausimą atsakė D. Peskovas, – dar viena NATO plėtra nedaro mūsų žemyno labiau stabiliu ir saugiu“.

Anot jo, Rusija atidžiai analizuos situaciją. „Be abejonės, visi šie elementai bus specialios analizės dalis, imantis atitinkamų priemonių situacijai subalansuoti ir saugumui užtikrinti“, – D. Peskovą cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „Suomijos prisijungimas prie NATO yra radikalus šalies užsienio politikos pokytis. Rusija bus priversta imtis atsakomųjų veiksmų – tiek karinio-techninio, tiek kitokio pobūdžio, kad sustabdytų kylančias grėsmes savo nacionaliniam saugumui“.

Ministerija apkaltino NATO siekiu sukurti „dar vieną karinės grėsmės mūsų šaliai flangą“. „Helsinkis turėtų suvokti savo atsakomybę ir tokio žingsnio pasekmes“, – pabrėžė URM.

Anksčiau ketvirtadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“. 

„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – priduriama jame.

Pareiškime taip pat sakoma, kad reikėjo duoti laiko parlamentui ir visuomenei išsakyti savo poziciją šiuo klausimu.

„Reikėjo laiko užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija“, – nurodoma jame.

Šio sprendimo išvakarėse Suomijos prezidentas S. Niinisto pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė invaziją į Ukrainą vasarį pradėjusi Rusija perspėjo to nedaryti.

Jis atkreipė dėmesį, kad saugumo padėtis Europoje iš pagrindų pasikeitė, nes Maskva anksčiau laikydavo prie jokių karinių blokų nesišliejusias Suomiją ir Švediją „stabilizuojančiu“ veiksniu Baltijos jūros regione.

„Tačiau tuomet, praeitų metų pabaigoje, jie pareiškė, kad Suomijai ir Švedijai negalima įstoti į NATO. Jie pareikalavo, kad NATO nepriimtų naujų narių. Rusija iš tikrųjų pareiškė, kad jūs neturite savo valios“, – aiškino S. Niinisto.

Tai buvo „milžiniškas pokytis“, pažymėjo prezidentas.