Kremlius neigia ketinimus skelbti nepaprastąją padėtį, Chersono administracija ruošia planą prisijungti prie Rusijos

Publikuota: 2022-05-11
Atnaujinta 2022-05-11 22:10
  • Sumažėjo rusiškų dujų srautas į Europą per Ukrainą.
  • Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pranešė, kad ukrainiečių kariuomenė pamažu stumia Rusijos karius nuo Charkivo.
  • Ukrainos pajėgų teigimu, rusai naudoja elektronines priemones, kurios slopina jų radijo signalus.
  • Stipriausios Rusijos puolimas vyksta Donecko, Luhansko ir Chersono srityse.

Antradienio naujienų juostą galite rasti čia

[infogram id="cceca109-4067-4e4a-b21e-be05cb452190" prefix="oVi" format="interactive" title="Copy: 2022-05-09 : Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

Trečiadienio įvykių juostą pildyti baigėme. Kviečiame įvykius Ukrainoje sekti kartu rytoj nuo 6 val. 30 min.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

21:59 V. Zelenskis kalbėjosi su O. Scholzu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, o pokalbio metu buvo aptarta gynybinio pobūdžio pagalba, bendradarbiavimas ir energetikos sektorius. Apie pokalbį savo „Twitter“ paskyroje paskelbė pats prezidentas.

„Vertiname aukšto lygio dialogą su Vokietija ir jos paramą mūsų kovoje“, - rašė Ukrainos lyderis.

V. Zelenskis kvietė O. Scholzą atvykti į gegužės 9 dienos šventės minėjimą Kyjive, tačiau tuo metu Vokietijos kancleris Berlyne priiminėjo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną.

21:24 Ukrainos karių žmonos paprašė popiežiaus pagalbos

Grupė Ukrainos karių žmonų ir Kremliaus priešininkas rusų aktyvistas Piotras Verzilovas trečiadienį Vatikane susitiko su popiežiumi Pranciškumi ir paprašė jo įsikišti, kad būtų išgelbėti ukrainiečių kariai, tebesikaunantys su Rusijos pajėgomis Mariupolio mieste, metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekse.

„Paprašėme jo atvykti į Ukrainą, pasikalbėti su V. Putinu, pasakyti: „Paleisk juos.“ Jis tik pasakė, kad už mus melsis“, – po trumpos audiencijos pas pontifiką žurnalistams sakė Kateryna Prokopenko.

Jos vyras Denysas Prokopenka yra vienas iš Nacionalinės gvardijos pulko „Azov“, vadovaujančio „Azovstal“ gynybai, vadų. „Tikimės, kad šis susitikimas tiesiog suteiks mums galimybę išgelbėti jų gyvybes. Esame pasiruošę popiežiaus, jo delegacijos veiksmams; mūsų kariai pasiruošę būti evakuoti į trečiąją šalį“, – sakė K. Prokopenko.

Moterys sakė, kad jų susitikimas su Pranciškumi tetruko apie penkias minutes. Jis įvyko po pontifiko savaitinės bendrosios audiencijos Šventojo Petro aikštėje.

Susitikime taip pat dalyvavo P. Verzilovas, susijęs su pankroko ir protestų grupe „Pussy Riot“. Jis taip pat yra nepriklausomo tinklalapio „Mediazona“,  be kita ko, skelbiančio informaciją apie teismo procesus ir kalinių teisių pažeidimus, leidėjas.

21:10 Chersono gyventoja: miestas lėtai miršta

Pietinio Ukrainos miesto Chersono – kurį šiuo metu okupuoja Rusijos pajėgos ir kurio neteisėtai paskirta administracija trečiadienį prakalbo apie planus jungtis prie Rusijos – gyventoja CNN pasakojo, kad miestas nuo Rusijos okupacijos pradžios vasario mėnesį primena „zombių apokalipsę“.

„Matai visas tas tuščias lentynas parduotuvėse, matai visus tuos ginkluotus žmonės, kurie tyčia prieina kuo arčiau tavęs gatvėje. Tai siaubinga, jie yra visame mieste“, – kalbėjo tikrojo vardo neatskleidusi pašnekovė.

Moteris teigė nepažįstanti nieko, kas norėtų prisijungti prie Rusijos. „Nežinau nei vieno žmogaus Chersone, kalbuosi su jais gatvėje, jie nenori būti Rusijos Federacijos dalis. Žmonės mato, ką jie padarė“, – teigė gyventoja.

„Tai atrodo tarsi zombių apokalipsė, čia nieko nėra. Rytais būna daugiau žmonių, bet dabar aš tiesiog stebiu, kaip miestas lėtai miršta“, – kalbėjo moteris.

20:49 Suomijos prezidentas: stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto trečiadienį pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų  prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė Rusija perspėjo to nedaryti.

„Stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas. Tai nėra žaidimas, kur vieno pergalė reiškia kito pralaimėjimą“, – sakė prezidentas per ceremoniją, kurios metu Suomija pasirašė politinę deklaraciją dėl savitarpio pagalbos  su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu.

20:29 L. Austinas: Rusija nenori veltis į kovą su visu NATO aljansu

JAV mano, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori veltis į karinę konfrontaciją su visu NATO aljansu, pareiškė JAV Gynybos sekretorius Lloydas Austinas, kalbėdamas JAV Kongreso posėdyje.

„Žvelgiant į V. Putino išskaičiavimus, ir aš neabejoju, kad pirmininkas čia turi savo nuomonę, bet aš manau, kad Rusija nenori veltis į kovą su visu NATO aljansu“, – atsakydamas Kongreso komiteto pirmininkui sakė L. Austinas.

Jis taip pat pabrėžė, kad NATO turi 1,9 mln. karinio personalo savo gretose ir kad tai „nėra ta kova, kurios norėtų V. Putinas“, Gynybos sekretorių cituoja „Amerikos balso“ žurnalistas Jeffas Seldinas.

19:57 Čekijos Senatas priėmė rezoliuciją, įvardinančią Rusijos veiksmus genocidu

Čekijos parlamento aukštieji rūmai, kitaip vadinami Senatu, priėmė rezoliuciją, kurioje Rusijos veiksmai Ukrainoje buvo pripažinti genocidu. Apie tai savo tviterio paskyroje pranešė Ukrainos ambasadorius šalyje.

„Smerkiame etniškai motyvuotus nusikaltimus žmogiškumui, tokius kaip masinės egzekucijos, palaikų išniekinimas, kankinimai, prievartavimai, fizinis ir psichologinis smurtas bei prievartinės vaikų deportacijos, kuriuos Rusija vykdo sistemiškai ir dideliu mastu, kaip genocidą prieš Ukrainos žmones“, – rašoma rezoliucijoje.

Rezoliucijoje taip pat išreiškiama parama čekiškų ginklų tiekimui Ukrainai bei šalies narystei Europos Sąjungoje.

Vakar rezoliuciją, pasmerkiančią Rusijos vykdomą genocidą Ukrainoje priėmė Lietuvos Seimas.

19:37 Čekijos prezidentas leido dešimtims savanorių kovoti Ukrainoje

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, pakeitęs savo prorusišką poziciją dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, trečiadienį patenkino prašymą leisti 103 piliečiams kariauti šioje šalyje kartu su Kijevui lojaliomis ginkluotomis pajėgomis.

M. Zemanas kadaise buvo artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, bet pavadino jį „bepročiu“, Kremliui vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą.

Trečiadienį M. Zemanas uždegė žalią šviesą čekų kovotojams, kurie prašėsi prisijungti prie Ukrainos kariuomenės, nepaisydami galiojančios taisyklės, draudžiančios Čekijos piliečiams kovoti užsienyje.

„Zemanas pasirašė sprendimą, kuriuo patvirtinamas 103 piliečių įstojimas į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas jų prašymu“, – sakoma prezidento atstovo Jiri Ovcačeko pareiškime.

19:12 Pirmasis rusų karys stos prieš teismą Ukrainoje

Pirmasis Rusijos kariuomenės narys stos prieš teismą Ukrainoje dėl galimai įvykdytų karo nusikaltimų nuo pat atviro pobūdžio invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną pradžios.

Iryna Venediktova, Ukrainos generalinė prokurorė teigė, kad nelaisvėje esantis rusų karys yra kaltinamas civilio nužudymų Sumų regione. Kaltinimai pareikšti po policijos atlikto tyrimo dėl „karo taisyklių ir papročių sulaužymo“, rašo BBC.

18:37 Buvęs Kinijos ambasadorius Kyjive: Rusija visiškai prarado Ukrainą

Buvęs Kinijos ambasadorius Gao Yushengas Ukrainoje griežtai sukritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą, o jo pasisakymai iš pradžių buvo ištransliuoti Kinijos žiniasklaidoje, nors vėliau buvo pašalinti, rašo „The Guardian“.

Diplomato karjerą prieš dešimtmetį baigęs ir didžiąją dalį Ukrainoje, Rusijoje ir Centrinėje Azijoje dirbęs diplomatas teigė, kad Rusija pralaimi šį karą.

G. Yushengas pabrėžė, kad V. Putino Rusija niekada iki galo nepripažino posovietinių valstybių suvereniteto ir nepriklausomybės, o dažnas tų valstybių teritorijų pažeidinėjimas yra „didžiausia grėsmė taikai, saugumui ir stabilumui Eurazijoje“.

Anot jo, karui pasibaigus įsigalios nauja tvarka, kuri reikš, kad Rusija praras savo įtaką Ukrainoje, o ši taps dar artimesnė Europai.

„Galima sakyti, kad Rusija visiškai prarado Ukrainą“, – teigė G. Yushengas.

18:22 Rumunija palengvins dujų gavybos Juodojoje jūroje sąlygas

Rumunijos senatoriai trečiadienį priėmė įstatymo projektą, kuris, kaip tikisi vyriausybė, paskatins gamtinių dujų gavybą Juodojoje jūroje, Europos Sąjungai siekiant sumažinti savo priklausomumą nuo Rusijos tiekiamų energijos išteklių.

Teisės aktas, skirtas „užtikrinti Rumunijos energetinį saugumą“ ir ilgainiui leisti šaliai tapti dujų eksportuotoja, dar turėtų būti patvirtintas parlamento žemųjų rūmų ir tikriausiai įsigaliotų birželio pabaigoje.

Tokiu atveju būtų pakeistas 2018 metų spalį priimtas įstatymas, reikalaujantis pardavinėti pusę išgaunamų dujų vietos rinkoje ir paskatinęs bendrovės įšaldyti savo gavybos planus.

Išsamiau apie tai skaitykite čia.

17:50 O. Scholzas: Ukraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar dar „100 metų“

Ukraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar „100 metų“ dėl nesprogusių sviedinių miestuose, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Jis taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės prisidės prie šalies atstatymo. 

„Tie, kas gyvena Vokietijoje, žino, jog Antrojo pasaulinio karo laikų bombų randama dar gana dažnai, – žurnalistams sakė O. Scholzas. – Ukraina turi ruoštis, kad su karo pasekmėmis ji kovos dar 100 metų.“

„Todėl mes turėsime bendradarbiauti atstatant“ šią šalį, kalbėjo Vokietijos kancleris.

17:38 Ukraina nuo invazijos pradžios prarado beveik trečdalį darbo vietų

Ukraina nuo Rusijos invazijos pradžios jau prarado 30% darbo vietų, o karui užsitęsus šie praradimai taps dar didesni, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos.

„Ekonominiai sutrikimai kartu su dideliu skaičiumi namus palikusių žmonių šalies viduje bei pabėgėlių srautais sukelia didelių žmonių darbo vietų ir pajamų praradimų“, – nurodė JT Tarptautinė darbo organizacija (TDO).

Pirmojoje ataskaitoje apie Rusijos karo Ukrainoje pasekmes ne tik jame dalyvaujančioms šalims, bet ir Centrinei Azijai bei visam pasauliui, TDO pateikė kelis galimus scenarijus, kurie priklausys nuo to, kaip toliau plėtosis šis konfliktas.

„Jei karo veiksmai būtų nedelsiant nutraukti, galėtų prasidėti greitas (ekonomikos) atsigavimas, 3,4 mln. darbo vietų atkūrimas, o tai sumažintų darbo vietų praradimą iki 8,9%“, – nurodė agentūra.

Plačiau apie tai rašoma čia.

17:17 G. Skaistė siūlo galutinai suspenduoti Rusijos ir Baltarusijos narystę ERPB

Nepaisant, kad prasidėjus karui Ukrainoje  Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sustabdė visą veiklą agresorėse Rusijoje ir Baltarusijoje, įskaitant lėšų išmokėjimą projektams, būtina žengti kitą žingsnį – neribotam laikui suspenduoti šių šalių narystę banke, pareiškė Lietuvos finansų ministrė. 

„Turime padaryti viską, kad agresorės būtų sustabdytos, o pagalba Ukrainai būtų greita, efektyvi ir plataus spektro. Dar viena iš papildomų sankcionuojančių priemonių Rusijai ir Baltarusijai galėtų būti jų narystės banke suspendavimas. Tai privalome padaryti“, – pranešime teigė Gintarė Skaistė, dalyvavusi ERPB metinio susitikimo plenarinėje sesijoje, skirtoje karo Ukrainoje poveikiui ERPB šalims ir banko atsakui. 

Ministrė pridūrė, jog kiekviena Rusijos agresijos diena Ukrainoje atneša papildomų nuostolių, todėl paramos greitis tampa esminiu klausimu. Būtina kuo skubiau sutelkti lėšas Ukrainai tiek trumpalaikiams poreikiams, tiek šalies atstatymui. 

17:03 Kremlius neigia planus skelbti nepaprastąją padėtį

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad vidinė politinė padėtis šalyje yra stabili ir atmetė spekuliacijas, kad šalyje planuojama įvesti nepaprastąją padėtį.

„Ne, tai nėra planuose“, - paklaustas apie tokios padėties paskelbimą atsakė D. Peskovas, rašo CNN.

16:50 Ukraina pirmąkart paskelbė Nacionalinės gvardijos nuostolius per kautynes su Rusija

Ukrainos nacionalinė gvardija (NHU) nuo Rusijos invazijos pradžios neteko daugiau kaip 500 karių, naujienų agentūra „Unian“ trečiadienį citavo aukšto rango kariškį.

Anot agentūros korespondento, tokį skaičių per spaudos konferenciją pateikė NHU štabo Vyriausiosios valdybos viršininkas Oleksijus Nadtočas. Nacionalinės gvardijos nuostoliai buvo paskelbti pirmąjį kartą nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą vasario pabaigoje.

O. Nadtočas nurodė, kad Gvardija dalyvauja gynybos operacijoje Rytų ir Pietų Ukrainoje, taip pat saugo valstybės sieną su Baltarusija.

16:34 Į Lietuvą atvyksta Lenkijos gynybos ministras

Į Lietuvą ketvirtadienį atvyksta Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

Jis penktadienį susitiks su Lietuvos krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kitais ministerijos bei Lietuvos kariuomenės atstovais.

Gynybos ministrų dvišalės tarybos metu bus aptartas šalių progresas prioritetinėse bendradarbiavimo srityse ir tolesnio bendradarbiavimo praktiniai klausimai, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

16:27 Ukrainos gynybos viceministrė: Vakarų ginklai jau yra fronte

Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar teigia, kad dalis Vakarų šalių suteiktos ginkluotės jau pasiekė fronto liniją šalies rytuose.

„Be „Javelin“ ir „Stinger“ ginkluotės, 155 mm amerikiečių haubicos jau yra naudojamos fronte“, – H. Maliar žodžius cituoja CNN.

„Stengiamės padidinti teikiamos pagalbos tempą, nes tai yra gyvybės ir mirties klausimas mūsų kariams‘, - teigė politikė.

Vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas kiek anksčiau CNN pranešė, kad Ukrainai jau perduotos 89 iš pažadėtų 90 haubicų.

16:02 V. Zelenskis: su kiekviena nauja Buča, nauju Mariupoliu senka ukrainiečių noras derėtis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį teigė, kad Ukrainos žmonių noras derėtis su Rusija senka, daugėjant įrodymų apie Rusijos vykdytus karo nusikaltimus. Tai jis pareiškė virtualiai kreipdamasis į Prancūzijos universiteto studentus.

„Esame pasirengę šioms deryboms, šioms kalboms (su Rusija – VŽ), tol, kol dar nėra per vėlu“, – kalbėjo V. Zelenskis.

„Su kiekviena nauja Buča, kiekvienu nauju Mariupoliu, kiekvienu nauju miesteliu, kuriame randami tuzinai negyvų žmonių, prievartavimų ir kitų nusikaltimų įrodymų, noras ir galimybė derėtis mažėja, kaip ir galimybės išspręsti šį konfliktą diplomatiškai“, – teigė prezidentas.

V. Zelenskis taip pat išreiškė ryžtą, jog Ukraina atsiims visas prarastas teritorijas.

15:49 JK įsipareigojo padėti Švedijai, jeigu ji būtų užpulta

Jungtinė Karalystė (JK) suteiks paramą Švedijai, jeigu į šią šalį kas nors pasikėsins. JK ir Švedija trečiadienį pasirašė saugumo paktą. Vėliau JK premjeras tokį patį turėtų pasirašyti ir su Suomija.

„Jeigu kas nors pasikėsintų į vieną iš pakto šalių, tai kita ateitų jai į pagalbą“, – spaudos konferencijos metu sakė B. Johnsonas.

Plačiau apie tai rašoma čia.

15:42 Charkive 4 vietovardžiai pakeisti iš rusiškų į ukrainietiškus

Charkivo administracija pervadino 4 vietovardžius, turėjusius rusiškos kilmės pavadinimus ir suteikė jiems ukrainietiškus vardus, rašo portalas „Meduza“.

Moskovskajos prospektas bus pervadintas į Charkivo herojų prospektą, Belgorodsko bulvaras bus pervadintas į herojų-gelbėtojų gatvę. Belgorodo greitkelis nuo šiol vadinsis Charkivo greitkeliu, o Maskovskajos rajonas bus pervadintas į Saltovskio rajoną.

15:22 Sumažėjo rusiškų dujų srautas į Europą per Ukrainą

Trečiadienį Kijevui patvirtinus, kad dėl Maskvos tęsiamų karinių veiksmų sustabdytas rusiškų dujų tranzitas viena svarbia vamzdyno šaka, sumenko bendras jų tiekimas į Europą per Ukrainą.

Tai pakurstė nuogąstavimus, kad dėl Kremliaus kampanijos provakarietiškoje kaimynėje gali būti nutrauktas dujų tiekimas į Europą per Ukrainą tuo metu, kai kainos ir taip sparčiai didėja.

Ukrainos magistralinių dujotiekių operatorė GTSOU antradienio pavakarę pranešė, kad nuo trečiadienio bus sustabdytas dujų tranzitas per vieną pumpavimo stotį rytinėje Luhansko srityje, nes šią teritoriją užėmusių Rusijos pajėgų kišimasis į technologinius procesus, įskaitant „nesankcionuotą dujų nuleidimą iš tranzito srauto“, sukėlė „pavojų visos Ukrainos dujų transporto sistemos stabilumui ir saugumui“.

Plačiau apie tai rašoma čia.

14:41 Ukrainos skelbiami Rusijos pajėgų nuostoliai

[infogram id="3d5df47f-0947-4ed1-8544-e09c8a708847" prefix="GQl" format="interactive" title="Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje 2022 05 11"]

14:26 Okupuoto Chersono vadovybė paskelbė planą sričiai prisijungti prie Rusijos

Rusijos pajėgų kontroliuojamai Ukrainos pietinei Chersono sričiai neteisėtai primestos civilinės ir karinės administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas trečiadienį paskelbė apie planus kreiptis į rusų prezidentą Vladimirą Putiną su prašymu, kad regionas taptų Rusijos dalimi.

„Bus prašoma, kad Chersono regionas taptų visateisiu Rusijos Federacijos subjektu“, – sakė K. Stremousovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Chersone penktadienį apsilankęs vienas aukšto rango rusų parlamento narys pareiškė, kad Rusija liks Pietų Ukrainoje „amžinai“.

„Gyvensime kartu, plėtosime šį turtingą regioną, turtingą istoriniu paveldu, turtingą čia gyvenančiais žmonėmis“, – sakė Andrejus Turčakas, cituojamas valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pareiškime.

Plačiau apie tai rašoma čia.

14:08 R. Karoblis: esminio proveržio dėl sankcijų rusiškai naftai nėra

Europos Sąjungos šalims derantis dėl sankcijų rusiškai naftai, esminio proveržio nėra, sako užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis.

„Proveržis tikrai nedidelis, nekritinis. (...) Kyla įvairių minčių dėl vertybinių dalykų, dėl noro kai kurių šalių gyventi taip, lyg nieko nebuvo, kad karas ne mūsų“, – žurnalistams trečiadienį sakė politikas.

13:44 Baltarusija dislokavo savo karius prie Ukrainos sienos

Baltarusijos valdžia dislokavo savo ginkluotąsias pajėgas prie sienos su Ukraina, nes Vakarų sąjungininkai „didina savo karinį buvimą“ regione, sako Viktoras Gulevičius, Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas.

Anot jo, Baltarusija taip pasielgė ir dėl to, nes Ukraina prie jo šalies sienos pasiuntė apie 20.000 karių.

V. Gulevičius sakė, kad į regioną buvo dislokuotos karinės pajėgos, kad „būtų užtikrintas Baltarusijos Respublikos saugumas“, praneša „Sky News“.

13:31 Ukraina: Rusija vykdo „slaptą“ mobilizaciją

Kremlius bando vykdyti „slaptą mobilizaciją“: vyksta agitacinės kampanijos, karo mokyklų absolventų siuntimas į kovos zoną, skelbia Ukrainos žvalgyba savo naujausioje informacijoje.

„Taip pat žinoma, kad kare prieš Ukrainą Rusijos ginkluotosios pajėgos jau panaudojo beveik 45% logistikos brigadų transporto priemonių (2.600 iš 6.000). Šiuo metu okupantai vogdami automobilius Ukrainoje bando papildyti transporto parką Rusijoje“, – rašoma informacijoje.

13:14 Rusija skelbia atidariusi centrus Ukrainos pabėgėliams

Rusija atidarė 523 laikino apgyvendinimo centrus žmonėms iš Ukrainos, trečiadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„53 Rusijos regionuose veikia 523 laikino apgyvendinimo centrai, juose gyvena 34.140 žmonių, iš jų 11.790 vaikų“, – „RIA Novosti“ pranešė pagalbos tarnybų atstovas.

Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad Rusija prievarta deportuoja žmones iš Mariupolio ir kitų Donbaso regiono vietovių, ir laiko tai karo nusikaltimu.

12:52 Pagalbą Ukrainos atstatymui Lietuvoje koordinuos Aplinkos ministerija

Pagalbą karo sugriautos Ukrainos infrastruktūros atstatymui Lietuvoje koordinuos Aplinkos ministerija. 

Pasak Simono Gentvilo, aplinkos ministro, koordinuojant Ukrainos atstatymą dalyvaus dvi ministerijai pavaldžios agentūros – Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Statybos sektoriaus vystymo agentūra.  Ministro teigimu, Lietuva dalyvaus ukrainiečiams perduodant kompetencijas, taip pat padės atstatyti sugriautus miestus bei kitas gyvenamąsias vietoves.

Be to, anot jo, Lietuva padės steigti panašias institucijas Ukrainoje, paruošti stojimui į ES reikalingus statybų reglamentavimo dokumentus bei teiks kitokią pagalbą. Išsamiau skaitykite čia.

12:21 Charkivo regione vyksta mūšiai

Charkivas yra smarkiai apšaudomas, o regione vyksta mūšiai, skelbia Olehas Synehubovas, srities gubernatorius.

O. Synehubovas sakė, kad Rusijos kariai regione paliko „mirtinų spąstų“, ir paragino gyventojus likti slėptuvėse, o ne skubėti į išlaisvintas gyvenvietes.

„Priešas yra klastingas ir daro viską, kad nukentėtų kuo daugiau civilių ukrainiečių“, – sakė jis savo „Telegram“ paskyroje.

12:04 Severodonecke 30% namų nebetinkami gyventi

Luhansko srities Severodonecko mieste 30% namų yra visiškai nebetinkami gyventi, pranešė Oleksandras Striukas, miesto administracijos vadovas.

VŽ primena, kad gegužės 10 d. po Rusijos apšaudymo Severodoneckas liko be dujų ir karšto vandens.

11:50 Vengrija: realus tik jūra gabenamos rusiškos naftos embargas

ES pasiūlymas dėl naftos sankcijų Rusijai sužlugdys Vengrijos ekonomiką, perspėjo Peteris Szijjarto, šalies užsienio reikalų ministras.

Anot jo, Europos Komisijos siūlomos sankcijos nesiūlo didžiulių problemų, kurias jos sukeltų Vengrijai, sprendimo.

Vengrijos diplomatijos vadovas aiškino, kad vienintelis realus būdas įvesti naftos embargą Rusijai, jei jis būtų taikomas naftos gabenimui jūra, o naftai, gabenamai vamzdynais, būtų taikoma visiška išimtis, skelbia „The Guardian“.

11:33 Ukraina tikisi Lietuvos pagalbos atstatant šalį

Ukraina tikisi Lietuvos pagalbos rengiant stojimo į Europos Sąjungą (ES) paraišką, taip pat atstatant šalį, sako Olena Kondratiuk, šalies Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė.

Parlamento vicepirmininkė priminė, kad kitos šalys jau pasirinko rūpintis atkūrimu konkrečiuose regionuose, pavyzdžiui, Estija – Žitomiro sritį, Jungtinė Karalystė – Kyjivo sritį, Latvija norėtų rūpintis Buča, be kita ko, dar ir dėl panašumo į žodį „bučinys“.

Lietuva, pasak jos, galėtų pasirinkti Avdijivką Rytų Ukrainoje. Plačiau skaitykite čia

11:07 Ukraina skelbia Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad per 77 karo dienas nukovė 26.350 rusų karių, 199 lėktuvus, 1.187 tankus ir 6.350 vnt. kitos karinės technikos.

11:01 Rusija skelbia apšaudžiusi 93 Ukrainos objektus

Rusijos ginkluotosios pajėgos teigia, kad per naktį jos pataikė į 93 objektus, įskaitant dvi Ukrainos kariuomenės vadavietes ir tris amunicijos sandėlius.

Dėl smūgių žuvo daugiau kaip 280 Ukrainos karių ir buvo sugadinti 59 karinės technikos vienetai.

Anot Rusijos, oro gynybos sistemos naktį sunaikino devynis ukrainiečių bepiločius orlaivius.

Patikrinti šiuos teiginius nepriklausomai nėra galimybės.

10:49 Mažiausiai 3.000 ukrainiečių mirė, nes negavo gydymo nuo lėtinių ligų

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad mažiausiai 3.000 žmonių Ukrainoje mirė dėl to, kad negalėjo gauti gydymo nuo lėtinių ligų.

Iki šiol PSO užfiksavo apie 200 išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje, skelbia „Sky News“.

Dėl Rusijos invazijos ir medicinos įstaigų naikinimo civiliai gyventojai negali gauti jiems reikalingo reguliaraus gydymo, Ukrainos pareigūnai praneša apie vaistų trūkumą.

10:28 Lietuvos ortodoksų vadovas perdavė atsiskirti nuo Maskvos siekiančio kunigo bylą Bažnyčios teismui

Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus perdavė vieno iš kunigų, siekiančių atsiskirti nuo Maskvos patriarchato, Gintaro Sungailos bylą nagrinėti Bažnyčios teismui.

Teisme bus sprendžiama dėl kunigystės rango dvasininkui panaikinimo, pranešė Lietuvos ortodoksų bažnyčia.

G. Sungailos ir kitų keturių kunigų – Vitalijaus Mockaus, Vladimiro Seliavko, Georgijaus Ananjevo ir Vitalio Dauparo – kaip kunigų pareigos antradienį buvo suspenduotos. Kaip nurodė bažnyčia, tai padaryta „už priesaikos sulaužymą ir paniekinimą“ bei kitus kanonams prieštaraujančius veiksmus.

Šie kunigai kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams. Dalis dvasininkų nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi. 

10:21 Rusijos URM Lietuvos rezoliuciją dėl Rusijos terorizmo vadina ekstremistine

Rusijos užsienio reikalų ministerija Lietuvos Seimo sprendimą Rusiją pripažinti teroristine valstybe vadina ekstremistiniu.

Marija Zacharova, užsienio reikalų ministerijos atstovė, aiškina, kad Lietuva per pastaruosius aštuonerius metus turėjo bent kartą pasisakyti už Minsko susitarimų įgyvendinimą ir „susirūpinti Donbase žuvusių žmonių likimu“.

Anot jos, Lietuva, kaip NATO narė, niekada nereiškė susirūpinimo dėl „neteisėtų, agresyvių“ Aljanso veiksmų, kurie „sukėlė naujus konfliktus ten, kur jie net nebuvo numatyti“. Ji paminėjo Jugoslavijos bombardavimą, karą Irake ir padėtį Afganistane, skelbia Rusijos naujienų portalas „rbc.ru“.

10:13 Ukraina skelbia išvaliusi 100.000 Rusijos sprogmenų

Ukrainos valstybinės nepaprastosios padėties tarnybos paskelbė, kad nuo karo pradžios jos sutvarkė 102.676 rastus Rusijos sprogmenis, įskaitant 1.967 aviacines bombas.

10:07 Europai ieškant dujų tiekėjų, S. Lavrovas vyksta į Omaną

Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, atvyko vizito į Omaną, praneša „Interfax“.

Rusijos ministras į Omaną atskrido iš Alžyro, kur, pasak Rusijos, diskutavo apie „situaciją Ukrainoje ir dujų klausimą“.

VŽ primena, kad Europos Sąjunga aktyviai ieško, kuo gali pakeisti importuojamas rusiškas dujas.

Paskutinį kartą S. Lavrovas Omane lankėsi 2016 m.

09:44 Rusija: šalys kontaktuoja dėl derybų

Marija Zacharova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė, sakė, kad Rusija ir Ukraina kontaktuoja dėl derybų.

„Vyksta kontaktai [tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos]“, – M. Zacharovą citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Ji taip pat komentavo JAV pareiškimus, kad Vašingtonas nemato „perspektyvaus derybų kelio“ Ukrainos konfliktui išspręsti.

„Manau, kad daroma daug pareiškimų, taip pat ir veikiant ne artėjančiam, o vykstančiam dabartinės JAV administracijos sudėties pasikeitimui. Nereikėtų stebėtis, kad pareiškimai daromi fragmentiškai, prieštarauja vieni kitiems“, – aiškina Rusijos URM atstovė.

09:18 Ukraina: dėl karo žuvo 643 vaikai

Ukrainoje dėl karo žuvo 643 vaikai, o sužeistųjų skaičius išaugo iki 417, skelbia šalies generalinė prokuratūra.

„Šie skaičiai nėra galutiniai, bet dirbama, kad jie būtų nustatyti aktyvių karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose“, – skelbia generalinė prokuratūra.

08:57 Luhanske apšaudyta internatinė mokykla 

Luhansko srityje per pastarąją parą rusai 15 kartų apšaudė gyvenamuosius rajonus, nukentėjo regioninė internatinė mokykla Hirskės kaime, skelbia Serhijus Haidajus , Luhansko srities valstybinės administracijos vadovas

 „Rusai apšaudė Hirskę. Apšaudytas regioninės mokyklos, kurioje mokėsi specialiųjų poreikių turintys vaikai, pastatas. Įstaiga buvo šiuolaikiškai renovuota ir aprūpinta nauja įranga. Tai „ačiū“ rusams. Laimei, mokyklos mokinius evakavome iš anksto“, – skelbė gubernatorius.

08:49 „Azovstal“ įstrigę sužeisti kariai prašo pagalbos

Mariupolio gynėjai, esantys gamykloje „Azovstal“, prašo tarptautinių organizacijų pagalbos evakuojant sužeistus karius.

„Visas civilizuotas pasaulis turi pamatyti, kokiomis sąlygomis gyvena sužeisti, suluošinti Mariupolio gynėjai, ir imtis veiksmų! Visiškai antisanitarinėmis sąlygomis, su atviromis žaizdomis, perrištomis nesteriliais tvarsčių likučiais, be būtinų vaistų ir net maisto. Raginame JT ir Raudonąjį Kryžių parodyti savo žmogiškumą ir patvirtinti pagrindinius principus, kuriais remdamiesi buvote sukurti, gelbėdami sužeistuosius, kurie jau nebėra kovotojai“, – rašė Azovo pulkas.

Pulkas prašė „nedelsiant evakuoti sužeistus kariškius į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas“, kur jiems būtų suteikta pagalba ir tinkama priežiūra.

08:31 JK: Rusijai sustiprinus įgulą Gyvačių saloje, būtų šansų dominuoti Juodojoje jūroje

Prie Gyvačių salos vyksta kovos, o Rusija bando sustiprinti ten esančią neapsaugotą savo įgulą, skelbia Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.

„Ukraina sėkmingai smogė Rusijos priešlėktuvinei gynybai ir aprūpinimo laivams bepiločiais lėktuvais „Bayraktar“. Rusijos aprūpinimo laivai turi minimalią apsaugą vakarinėje Juodosios jūros dalyje, Rusijos kariniam jūrų laivynui pasitraukus į Krymą po laivo „Moskva“ praradimo“, – sakoma JK informacijoje.

JK pastebi, kad dabartinės Rusijos pastangos padidinti savo pajėgas Gyvačių saloje, suteikia Ukrainai daugiau galimybių pulti rusus ir jų turimus išteklius.

„Jei Rusija sustiprins savo pozicijas Gyvačių saloje, turėdama strateginę oro gynybą ir sparnuotąsias raketas, ji galėtų dominuoti Juodosios jūros šiaurės vakarinėje dalyje“, – praneša JK gynybos ministerija.

08:26 S. Lavrovas ieško sąjungininkų Alžyre

Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, su Ramtanu Lamamra, Alžyro užsienio reikalų ministru, ir Abdelmadjidu Tebbounu, prezidentu aptarė dujų klausimą ir padėtį Ukrainoje, skelbia Rusijos užsienio reikalų ministerija. 

Išsamiau skaitykite čia.

07:42 Stipriausios Rusijos puolimo operacijos vyksta Donbase

Rusija nuolat puola Donecko, Luhansko ir Chersono sritis, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo operatyvinėje informacijoje.

Donecke rusų kariuomenė stengiasi užimti Lymano ir Severodonecko gyvenvietes, Mariupolyje vis dar tęsiamas „Azovstal“ apšaudymas.

Ukrainos pajėgų teigimu, rusai naudoja elektronines priemones, kurios slopina jų radijo signalus.

„Rusijos priešas ir toliau naikina Ukrainos civilinę infrastruktūrą, rengdamas raketų ir bombų smūgius ir vykdydamas gyvenviečių bei infrastruktūros apšaudymą. Nuolatinis Rusijos karių apšaudymas neleidžia evakuoti civilių gyventojų ir sužeistųjų iš karo zonos“, – rašo Štabas savo informacijoje.

07:24 G. Landsbergis: Rusijos karo kurstymo valstybė baigsis, kai joje baigsis režimas

Gabrielius Landsbergis, Lietuvos užsienio reikalų ministras, teigė, kad norint sustabdyti Rusijos „karo kurstymą“ būtina pašalinti ne tik Vladimirą Putiną, bet ir visą jį remiantį režimą, ir prognozavo, kad Kremliaus lyderis taps vis labiau nepastovus, nes jo nuostoliai Ukrainoje didėja.

Kalbėdamas su CNN, G. Landsbergis taip pat sakė, kad Lietuva siekia nuolatinio JAV karių buvimo šalies teritorijoje, vadindamas tai „didžiausia atgrasymo priemone tokiam agresoriui kaip Rusija“, taip pat sustiprintos NATO paramos kitą mėnesį Madride vyksiančiame vadovų susitikime.

Lietuvos diplomatijos vadovas pridūrė, kad JAV ir Europos sąjungininkai iki šiol daugiausia dėmesio skyrė „taktiniam požiūriui“ į karą Ukrainoje, reaguodami į įvykius vietoje. Tačiau, užsienio reikalų ministro teigimu, reikia mąstyti apie ilgesnį laikotarpį – ir, kol V. Putinas ir jo pagalbininkai neišnyks, pasaulis turi būti pasirengęs, kad Rusija „gali vėl kariauti, neišskiriant ir NATO šalių“.

„Rusijos karo kurstymo valstybė baigsis, kai Rusijoje baigsis režimas. Tik taip mes tai matome“, – sakė jis.

06:59 Italijos premjeras ir JAV prezidentas džiaugėsi sustiprėjusiais dvišaliais ryšiais

Joe Bidenas, JAV prezidentas, ir Mario Draghi, Italijos premjeras, pareiškė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą jų šalių ryšiai tapo „stipresni“.

Prezidentas padėkojo M. Draghi už atsaką į „Putino brutalumą“, kai abu lyderiai antradienį susitiko Baltuosiuose rūmuose.

M. Draghi nuomone, šie ryšiai sustiprėjo dėl neramumų Europoje, o dabartinis laikas ES yra pokyčių laikas. J. Bidenas sakė tikįs, kad stipri Europos Sąjunga atitinka JAV interesus.

„Žinoma, tai ekonominė konkurencija, bet tai gerai“, – Italijos premjerui sakė J. Bidenas, kurį citavo CNN.

Italijos premjero teigimu, susitikimo metu jis ir J. Bidenas aptarė energetinį saugumą ir aprūpinimą maistu.

06:44 V. Zelenskis: ukrainiečiai pamažu stumia rusų karius iš Charkivo

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pranešė, kad ukrainiečių kariuomenė pamažu stumia Rusijos karius nuo Charkivo.

„Mūsų valstybės ginkluotosios pajėgos mums visiems pateikė gerų naujienų iš Charkivo srities. Jos pamažu stumia okupantus nuo Charkivo“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi platformoje „Telegram“.

Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad jo pajėgos išstūmė rusus iš keturių kaimų, esančių į šiaurės rytus nuo Charkivo ir bando juos nustumti tolyn link Rusijos sienos.

06:38 JAV: Rusija atsilieka nuo savo plano Donbase

Rusijos karių puolimas Donbase vyksta ne pagal planą: rusų pajėgos mažiausiai dviem savaitėmis atsilieka nuo to, ko tikėjosi Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, skelbia JAV gynybos departamentas.

„Mūsų skaičiavimais, jis dviem ar daugiau savaičių atsilieka nuo to, kur tikėjosi būti Donbase ir pietuose“, – sakoma pranešime.

Pentagonas mano, kad V. Putinas nepasiekė savo tikslų po to, kai kovos susitelkė Donbase.

„Netgi Mariupolis dar neužimtas. Jis perkėlė dešimt brigados taktinių grupių (BGT) į šiaurę, bet ten tebeturi dviejų BTG atitikmenį, tebebombarduoja Mariupolį, nes pasipriešinimas metalurgijos gamykloje tęsiasi. Tai reiškia, kad jis nepasiekė jokios sėkmės, kurios tikėjosi“, – pažymėjo JAV departamentas.

06:26 JAV Atstovų Rūmai patvirtino 40 mlrd. USD pagalbos Ukrainai paketą

JAV įstatymų leidėjai antradienį nubalsavo už kone 40 mlrd. USD (38 mlrd. Eur) pagalbos paketą Ukrainai, Joe Bidenui, amerikiečių prezidentui, perspėjus, kad lėšos, skirtos padėti Kyjivui atremti Rusijos invaziją, greičiausiai baigsis per kelias dienas.

Atstovų Rūmai 368 balsais prieš 57 pritarė gynybos, humanitarinės ir ekonominės pagalbos paketui, abiejų partijų lyderiams jau susitarus dėl detalių. Senatas jį greičiausiai patvirtins iki šios savaitės pabaigos arba kitą savaitę.

Visi balsavusieji „prieš“ buvo respublikonai.

„Šiuo pagalbos paketu Amerika siunčia pasauliui aiškią žinią, kad esame tvirtai pasiryžę palaikyti drąsius Ukrainos žmones, kol bus pasiekta pergalė“, – prieš balsavimą savo kolegoms demokratams sakė Nancy Pelosi, Atstovų Rūmų pirmininkė.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
G. Nausėda: Lietuva remia Sakartvelo europinės ir euroatlantinės integracijos kelią

Su Irakliu Garibašviliu, Sakartvelo premjeru, Davoso pasaulio ekonomikos forumo paraštėse antradienį...

Verslo aplinka
2022.05.24
EK pirmininkė: ES Taryboje greičiausiai nebus susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos Taryboje vadovai greičiausiai nesusitars dėl naftos embargo Rusijai, sako Ursula von der...

Verslo aplinka
2022.05.24
G. Nausėda: saugykla, jungtys ir terminalai yra trejybė, kuri leidžia sukurti energetinę nepriklausomybę

Baltijos šalys ir Lenkija yra pasirengusios imtis lyderystės vežant grūdus iš Ukrainos, tačiau svarbu...

Verslo aplinka
2022.05.24
Vokietija mano, kad ES rusiškos naftos embargas – ranka pasiekiamas, Vengrija to nenori net svarstyti 5

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“,...

Verslo aplinka
2022.05.24
Seimas linkęs įpareigoti darbdavius suteikti papildomų poilsio dienų dirbantiems tėvams

Seime kelią skinasi siūlymas dėl papildomų poilsio dienų dirbantiems tėvams. Ketinama tėvams, auginantiems...

Vadyba
2022.05.24
ES vieneriems metams atšaukia muitus visam Ukrainos eksportui

Europos Sąjungos (ES) Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina...

Verslo aplinka
2022.05.24
Bandydamos taisyti Turkijos poziciją, Švedijos ir Suomijos delegacijos vyksta į Ankarą

Švedija ir Suomija šią savaitę siųs delegacijas į Ankarą, tikėdamosi išspręsti nesutarimus su Turkija, kuri...

Verslo aplinka
2022.05.24
Moldovos prorusiškas eksprezidentas I. Dodonas sulaikytas už valstybės išdavystę 1

Moldovos pareigūnai antradienį sulaikė buvusį šalies prorusišką prezidentą Igorį Dodoną, kuris įtariamas...

Verslo aplinka
2022.05.24
VMR: užtverti labiausiai pažeidžiami sienos su Baltarusija ruožai

Nepraėjus nė metams nuo Minsko režimo surengtos hibridinės atakos pradžios, užtverti visi labiausiai...

Verslo aplinka
2022.05.24
EK vadovė Davose pažadėjo dar daugiau finansinės pagalbos Ukrainai

Europos Komisijos (EK) vadovė antradienį pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje turėtų baigtis strategine...

Verslo aplinka
2022.05.24
2022-ųjų pasaulinis stagfliacijos šokas – bus blogai ar labai blogai? Premium

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Finansai
2022.05.24
Žingsniu arčiau atviros darbo rinkos – Seimas imasi neįgaliųjų įdarbinimo reformos

Seimas po pateikimo priėmė svarstyti Užimtumo įstatymo pataisas, numatančias paramą įdarbinant neįgaliuosius...

Vadyba
2022.05.24
Baltarusijos opozicijos lyderė: Lietuvos pagalba neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu

Lietuvos pagalba baltarusiams neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu, sako Sviatlana Cichanouskaja,...

Verslo aplinka
2022.05.24
Finansų ministerija žada rudenį apsispręsti, ar pasinaudos ES biudžeto deficito taisyklių netaikymu

Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus...

Finansai
2022.05.24
A. Navalno apeliacija atmesta, palikta galioti devynerių metų laisvės atėmimo bausmė

Maskvos teismas antradienį atmetė įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apeliaciją dėl devynerių metų...

Verslo aplinka
2022.05.24
Turkijos prezidentas kelią naują įtampą NATO, užsipuolė Graikijos premjerą

Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas, pirmadienį užsipuolė Kyriakos Mitsotakį, Graikijos...

Verslo aplinka
2022.05.24
Euro zonos verslas išlaiko atsparumą, kainų spaudimas kiek slopsta

Gegužę euro zonos verslų ekonominis aktyvumas užtikrintai išliko plėtros stadijoje, padedamas gyvybingo...

Rinkos
2022.05.24
Lietuva buria šalių koaliciją Ukrainos grūdams saugiai išplukdyti 3

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako buriantis šalių koaliciją Ukrainos grūdams...

Verslo aplinka
2022.05.24
Gyventojai už praėjusius metus VMI dar nesumokėjo 33,6 mln. Eur GPM

Apie 70.000 Lietuvos gyventojų iki šiol nesumokėjo beveik 33,6 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio už...

Finansai
2022.05.24
Dėl darbuotojų galimai patirto mobingo VRM organizuoja tyrimą

Dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) darbuotojų galimai patirto mobingo organizuojamas vidinis tyrimas,...

Vadyba
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku