Svarstydami taisomą biudžetą politikai neteikia siūlymų dar labiau didinti išlaidas

Per pirmąjį biudžeto pataisų svarstymą ketvirtadienio plenariniame posėdyje kalbėjusi Gintarė Skaistė, finansų ministrė, pabrėžė, kad biudžeto pakeitimais bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas tvirtino, kad Vyriausybės siūlomos antiinfliacinės priemonės turės teigiamą poveikį šalies finansų stabilumui.

„Pajamų didinimo tempas yra toks, koks yra ir kainų augimo tempas. Kainos auga vidutiniškai 15%. Atitinkamai tiek vidutiniškai auga ir pensijos, bazinė socialinė išmoka, neapmokestinamas pajamų dydis, mažiausiai uždirbančIųjų pajamos siekiant užtikrinti, kad jų perkamoji galia nesumažėtų“, – kalbėjo M. Majauskas. 

Jis įsitikinęs, kad nebus nepritariančių projektui, nes, skirtingai nei anksčiau, parlamentarai nesiūlė skirti papildomų lėšų.

Anot komiteto vadovo, sudarant 2023 m. biudžetą laukia tie patys iššūkiai ir sparčiau augančios kainos darys spaudimą toliau didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus siekiant išlaikyti jų perkamąją galią bei socialines išmokas kitiems gyventojams. 

Pasak jo, kitais metais valstybė turės rasti dar apie 1 mlrd. Eur, kad infliacijos padariniai būtų švelninami. 

„Mūsų laukia akmenuotas kelias ir tam turime ruoštis. Todėl galvojant apie ateitį bus ypatingai svarbu investuoti ne tik į gynybą ir saugumą bei socialinės atskirties mažinimą, bet ir į švietimą, didinti Lietuvos konkurencingumą ir patrauklumą investicijoms, nes pinigai eina paskui idėjas ir žmogų, o ne atvirkščiai“, – teigė politikas.  

Pasak M. Majausko, viešajame sektoriuje dirba apie 367 tūkst. žmonių, gaunančių vidutiniškai 1,5 tūkst. eurų. 

Nors opozicija yra pažadėjusi, kad per galutinį balsavimą palaikys patikslintą biudžetą, per svarstymą jį kritikavo. 

Socialdemokratė Rasa Budbergytė priekaištavo, kad komitetuose tikslinamas biudžetas buvo svarstomas nesulaukus Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės išvadų, kurios yra „iškalbingos ir įspėjančios“. 

Lietuvos bankas iš esmės teigiamai įvertino Vyriausybės parengtą antiinfliacinį paketą, tačiau kritikavo per plačias elektros, dujų ir šildymo kompensacijas bei „politizuotą“ pensijų didinimą. Tuo metu Valstybės kontrolė pareiškė, kad kai kurios antiinfliacinės priemonės gali neduoti laukiamo efekto.

[infogram id="0819111d-a5a0-45a3-ab45-20cd40c4ff67" prefix="z01" format="interactive" title="Biudžeto pajamos ir išlaidos, korekcijos"]

Ramūnas Karbauskis, opozicinių valstiečių žaliųjų lyderis, yra pažadėjęs, kad frakcija per balsavimą palaikys patikslintą biudžetą. 

Tikslinamame biudžeto projekte numatyta 973 mln. Eur skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. Eur – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.

Numatoma, kad visos biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. Eur, papildomi pinigai taip pat bus skiriami karo Ukrainoje pabėgėliams ir geležinkelių infrastruktūrai.

Pakoreguotu biudžetu viešųjų finansų deficitas didėja nuo 3,3% iki 4,9% bendrojo vidaus produkto.

[infogram id="9d49de04-e6a6-4b2e-b7af-9b3ae2209108" prefix="0VT" format="interactive" title="Valdžios sektoriaus balansas ir skola"]

Antras biudžeto svarstymas numatytas gegužės 10-ąją, priėmimas – gegužės 17 d.  

2022-ųjų valstybės biudžetas metų eigoje keičiamas jau antrą kartą – pirmuoju atveju papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai.