Kaip karas Ukrainoje paveiks energetikos rinką ir kaip pasiruošti verslui Lietuvoje?

Einama energetinės nepriklausomybės keliu

Dar visai neseniai Europos Komisija prognozavo kad šio šildymo sezono pabaiga bus pasitikta su išskirtinai žemu dujų saugyklų lygiu – jis balandžio mėnesį, nors žiema ir nebuvo itin šalta, turėjo siekti vos 18 procentų. Šiandien matome, kad dujų saugyklose saugomų dujų kiekis padidėjo iki 30 procentų. Esant tokiai padėčiai būtina jau dabar imtis veiksmų, ypač kai vien Vokietija užsibrėžė iki gruodžio mėnesio pradžios dujų saugyklas užpildyti iki 90 procentų.

Kaip pastebi „Eesti Energia“ įmonių grupei priklausančio energijos tiekėjo „Enefit“ Verslo klientų departamento vadovė Žana Klusovskienė, pasiekti šiuos tikslus šiemet bus dar sunkiau, nes prasideda naujosios transformacijos eros pradžia – bus siekiama sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalai, kokį Klaipėdoje turi ir Lietuva, bus viena iš kertinių priemonių šį siekį įgyvendinti. Su pavojumi neužsitikrinti reikiamo dujų tiekimo susidūrusi Vokietija jau paskelbė apie planus investuoti į du SGD terminalus. Investicijų bumo pradžia pastebima jau ir kitose šalyse, didės ir dujas transportuojančių laivų paklausa. Konkuruoti bus sudėtingiau ir dėl Taivano užmojų – ši šalis turi tikslą iki 2025 metų padidinti savo dalį pasaulinėje SGD rinkoje iki 15 procentų.

„Europai, kuri yra mažas žaidėjas rinkoje, bus sudėtinga konkuruoti dėl gamtinių dujų, todėl rezervo užsitikrinimas iš anksto yra labai svarbus momentas. Pozityvumo įpūtė tai, kad Azija pirmomis karo dienomis laikinai sumažino savo augantį dujų poreikį, dalį dujų srauto nukreipdama į Europą. Tuo tarpu JAV didina suskystintų gamtinių dujų tiekimą Europai, net nesudarius laisvosios prekybos susitarimų. Iki šiol gabenti dujas buvo leidžiama tik laisvosios prekybos susitarimus su JAV sudariusioms šalims – Kanadai, Meksikai, Australijai ir kelioms Azijos, Artimųjų Rytų, Centrinės ir Pietų Amerikos valstybėms.

Naujausias ES planas užtikrinti dujų saugyklų rezervus kyla iš pandemijos metu išmoktų pamokų. Kaip pranešė Europos komisija, ES narės galėtų konsoliduoti dujų pirkimą, kaip tai buvo daroma su vakcinomis koronaviruso metu. Tokio pobūdžio pirkimas leistų ES tapti didele pirkėja rinkoje ir išsiderėti palankesnes kainas. EK šiuo metu jau pasiruošusi kurti darbo grupę narių poreikių nustatymui ir deryboms. 

Kaistanti elektros rinka reikalauja sprendimų

Kaip pastebi Ž. Klusovskienė, iššūkiai Europos laukia kalbant ne tik apie dujų tiekimą, bet ir elektros energijos kainas, kurių augimą lems ir dujų kainų kilimas. Esant netikrumui dėl Rusijos dujų tiekimo, Vokietija, tikėtina, svarstys pratęsti savo likusių atominių elektrinių eksploatavimo laiką, nors planai dėl Žaliojo kurso ir išliks. Tuo metu Lietuva taip pat bandys užtikrinti poreikį iš savo turimų resursų, tačiau jų savikaina yra aukšta. Kainas taip pat bent kurį laiką didins balansavimo kaštai dėl planuojamo atsijungimo nuo BRELL žiedo – skaičiuojama, kad Baltijos šalys neteks 10,5 teravatvalandžių energijos per metus arba 10 eurų už megavatvalandę (MWh) kainų pavidalu.

Yra ir kitų ne tik su karu susijusių elektros kainos kilimui įtaką darysiančių veiksnių ateityje: tiesiamos kelios naujos perdavimo linijos tarp Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Danijos. Kadangi elektros kaina didžiojoje Vakarų Europos dalyje ir Jungtinėje Karalystėje yra žymiai didesnė, sukurtos jungtys lems Norvegijoje pagamintos hidroenergijos tiekimą būtent į šias šalis, perkančias energiją už aukštesnę kainą. Tokiu būdu pasiūlos trūkumas mūsų regionui lems kainų augimą.            

„Nors vasarį buvo pagaminta rekordiškai daug elektros energijos dėl palankaus vėjo, o orai buvo gan šilti, tačiau elektros energijos kainos nenusileido žemiau 75 EUR/MWh. Dar prastesnė padėtis kainų atžvilgiu turėtų būti artimiausius dvejus metus – tikėtina, kad vidutinė elektros energijos kaina laikysis apie 150–200 EUR/MWh, tad dabartinė siūloma elektros energijos kaina po penkerių metų dėl infliacijos nebeatrodys tokia didelė.

Tiesa, Europa, siekdama užkirsti elektros kainų augimui iki neregėtų aukštumų, tokių kaip  500–700 EUR/MWh“ tikėtina, gali sustabdyti tikslus dėl anglies dvideginio mažinimo ir nebekelti arba sumažinti kvotų kainas, – teigia energetikos sektoriaus ekspertė.

Matome, kaip šiuo metu su kiekviena diena kyla Ateities sandorių kainos, nes nepriklausomi energijos tiekėjai, įžvelgdami aukštas rizikas elektros biržoje, stengiasi išvengti savo bankrotų, todėl tokių trumpalaikių pasiūlymų kaina yra nuolat auganti. 

Kaip verslas galėtų apsisaugoti? 

Anot jos, verslams norint geriau pasiruošti ateičiai, veiksmų reikėtų imtis jau dabar. Viena iš išeičių – saulės elektrinės, tačiau jų pirkimo ir montavimo procesai užtrunka, dėl dabartinės geopolitinės situacijos greičiausiai kils šių elektrinių logistikos problemos. Tiesa, įmonėms, suvartojančioms daugiau energijos, saulės elektrinės negali patenkinti viso metinio energijos poreikio. Tokiu atveju verslui lieka poreikis racionaliai valdyti išlaidas elektros daliai, kuri nėra pagaminama.

Todėl siūlome sprendimą verslui – nedelsti fiksuojant kainą būtent ilgalaike elektros energijos pirkimo sutartimi. Tokio tipo kontraktais (angliškai power purchase agreement – itin populiarūs užsienyje), mes, turėdami savo įmonių grupėje didžiausius Baltijos šalyse energijos gamybos pajėgumus, esame pajėgūs pasiūlyti stabilią ir gerą kainą, kuri leis išlaikyti mažas elektros energijos sąnaudas. Įmonės, pasiryžusios tokio tipo kontraktus sudaryti praėjusiais metais jau skaičiuoja milžinišką naudą – ji svyruoja nuo suvartojamos energijos kiekio, tačiau turime klientų, kuriems pavyko sutaupyti nuo 5 iki 500 tūkst. eurų.

Sudarius tokį ilgalaikį kontraktą, įmonė pradeda taupyti jau pirmais-antrais metais iš karto: lyginant kainas su Ateities sandorių kainomis, vartotojai sumažins savo išlaidas 50-100 procentų. Net ir po 4-5 metų, kai dėl vyksiančios infliacijos elektros kainos nusistovės ties 90-120 EUR/MWh, tokios ilgalaikio kontrakto kainos bus laikomos kaip įprasta kaina. Tai leis įmonėms sutaupyti savo rezervą verslo vystymui. Verslui, ieškančiam daugiau lankstumo galimas ir dalinis elektros fiksavimas, kuris leistų valdyti energijos kainos riziką ir tuo pačiu pasinaudoti galimu rinkos kainos sumažėjimu. 

„Eesti Energia“ yra didžiausia elektros gamintoja Baltijos šalyse. 80 metų elektros gamybos istoriją turinčią bendrovę sudaro daugiau nei 20 įmonių. Didelis dėmesys bendrovės strategijoje skiriamas elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių – skalūnų, vėjo energijos ir biomasės.

Lietuvos rinkoje nuo 2007 m. veiklą vysto „Eesti Energia“ grupės antrinė įmonė „Enefit“, kuri siūlo elektros ir dujų tiekimą, žaliosios energijos bei įvairius energetinio efektyvumo sprendimus, ir vėjo energijos gamintojas „Enefit Green“. „Eesti Energia“ taip pat intensyviai plėtoja veiklą ir Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, JAV ir Jordanijoje.

„Enefit“ nuolat investuoja į atsinaujinančių šaltinių elektrinių parkus, o praėjusiais metais paskelbtas pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO) buvo itin paklausus ir pritraukė milijonus eurų – parduota 60,345 mln. akcijų už 2,9 eurų už akciją. Tai leidžia verslui ir gyventojams užtikrinti elektros energijos tiekimą už fiksuotą kainą ilguoju periodu, geriau valdyti rizikas, o rinkos dalyviams jaustis saugiai ir užtikrintai turint stabilią kainą.