Siūloma keisti kompensuojamųjų vaistų politiką, skatinant rinktis pigiausius

Tekstas papildytas ministro ir viceministro komentarais, statistika apie išmetamus vaistus.

Antradienį SAM vadovai pristatė iniciatyvas dėl vaistų politikos pokyčių. Juos pirmiausia padiktavo pernai spalį paskelbtas, bet tik nuo 2023-ųjų pradžios turintis įsigalioti Konstitucinio Teismo sprendimas dėl to, kad pagrindiniai vaistų bazinių kainų ir paciento priemokų kriterijai turi būti reglamentuoti įstatymu, bet ne Vyriausybės nutarimu ir ministro įsakymais, kaip yra šiuo metu. 

Todėl iš pradžių Vyriausybei, o vėliau ir Seimui bus teikiami atitinkami pakeitimai įstatymuose, siekiant juose nustatyti kompensuojamųjų vaistų politikos pokyčius. 

Jie, anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, turėtų padėti „mažinti finansinę naštą namų ūkiams dėl įsigyjamų kompensuojamųjų vaistų, taip pat užtikrinti tinkamą konkurenciją tarp vaistų gamintojų bei padėti taupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas“. 

Siekiant šių tikslų siūloma įvesti metinį 45 Eur „priemokų krepšelį“, kurį viršijus valstybė padengtų tolesnes papildomas pacientų išlaidas perkant vaistus su mažiausia priemoka.

Inicijuojamos naujovės paliestų ir vyresnius nei 75-erių pacientus bei gaunančius mažas pajamas, t.y. iki 267 Eur, asmenis per mėnesį: siūloma atsisakyti ligšiolinės tvarkos, kai padengiamos visos jų priemokų išlaidos, taip pat padengti tik išlaidas už vaistus su mažiausia priemoka.

Kartu siūloma nustatyti priemokų lubas medicinos pagalbos priemonių įsigijimui – maksimalios pacientų priemokos negalėtų viršyti 50% bazinės kainos. Šiuo metu priemokų lubos galioja tik vaistams ir sudaro 20% bazinės kainos.

„Krepšelyje“ – tik pigiausi vaistai

Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas sakė, kad šiuo metu pacientai kompensuojamųjų vaistų priemokoms per metus išleidžia apie 15 Eur, daugiau nei 45 Eur išleidžia apie 120.000 pacientų Lietuvoje. 

Ministerija taip pat planuoja įvesti visų kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos apskaičiavimą pagal penkių mažiausias kainas turinčių ES šalių kainų vidurkį. Šiuo metu tokia tvarka galioja tik tais atvejais, jei rinkoje konkretų kompensuojamąjį vaistą tiekia vienas tiekėjas. Planuojama, kad tokia kainodara leis sutaupyti apie 16 mln. Eur per metus.

„Vadovaudamiesi kitų ES šalių patirtimi, norime įvesti krepšelį, kuriame per kalendorinius metus būtų apskaitomos pacientų sumokamos priemokos už mažiausią priemoką turinčius kompensuojamuosius vaistus. Kai būtų pasiekta 45 Eur riba, įsijungtų valstybės padengimas šioms priemokoms – pacientams nebereikėtų mokėti priemokų už vaistus su mažiausia priemoka“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Viceministras pabrėžė, kad pacientai ir toliau galės pirkti vaistus su didesnėmis priemokomis, tačiau tuo atveju išlaidos nebus skaičiuojamos į minėtą krepšelį.

Anot jo, panaikinti visas be išlygų kompensacijas vyresnio amžiaus ir mažas pajamas turintiems gyventojams siekiama pastebėjus, kad apie 60% jų renkasi brangesnius arba net ir brangiausius vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Šie pakeitimai, skaičiuojama, leistų sutaupyti apie 2,5 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų per metus.

„Manome, kad tai iki galo nėra socialiai teisinga praktika, nėra racionalus lėšų naudojimo pavyzdys. Tad sieksime, kad būtų kompensuojamos tos medicinos pagalbos ir tie vaistai, kurie yra būtini, kurie turi mažiausią priemoką“, – akcentavo A. Pečkauskas.

Anot viceministro, pakeitimais dėl kainodaros siekiama iš esmės mažinti vaistų kainas Lietuvoje priartinant jas prie ES vidurkio, racionaliau naudoti PSDF ir valstybės lėšas bei sudaryti palankesnes galimybes į rinką patekti inovatyviems vaistams.

Vaistai laukia eilėje dėl lėšų trūkumo

SAM duomenimis, užpernai Lietuvoje registruota apie 40 naujų vaistinių preparatų, pernai – apie 20. 

„Šiuo metu turime tikrai nemažai, ne vieną dešimtį vaistų paraiškų, laukiančių, kol jie bus išanalizuoti, kol bus atliktas vadinamasis sveikatos technologijų vertinimas ir bus priimti sprendimai, ar tie vaistai turi patekti į kompensavimo sistemą“, – kalbėjo viceministras A. Pečkauskas.

Anot jo, patvirtinus vaistus, dar reikia įvertinti galimybes medikamentus kompensuoti iš PSDF biudžeto.

„Natūralu, jei mes neturime ekonominių galimybių tuos vaistus įsileisti, net ir po priimto teigiamo sprendimo jie turi laukti, kol atsiras finansų“, – sakė jis.

Viceministro teigimu, patvirtinus pataisų paketą, iš viso planuojama sutaupyti 16-20 mln. Eur, kurie ir būtų nukreipti naujų vaistų atėjimui.

Be kita ko, A. Pečkauskas pripažįsta, kad Seime yra iniciatyvų nuo dabartinių 75-erių iki 65-erių metų mažinti gyventojų amžiaus kartelę, kuomet valstybė apmoka priemokas už kompensuojamuosius vaistus bei tikisi, kad tai galės būti įvertinta ir SAM teikiamo naujojo paketo kontekste.

SAM duomenimis, kompensuojamuosius vaistus naudoja daugiau nei 1 mln. gyventojų. 

Kompensuojamųjų vaistų sąraše yra apie 2.000 medikamentų. 

Kasmet išmetame 30 t vaistų

Pasak sveikatos apsaugos ministro, nepaisant to, kad už vaistus Lietuvoje mokama gerokai brangiau, nei daugumoje kitų ES valstybių, rinkoje trūksta inovatyvių medikamentų.

Anot A. Dulkio, per pastaruosius metus iš gyventojų buvo surinkta ir utilizuota beveik 30 t nebenaudojimų, išėjusių iš galiojimo vaistų. 

Ministro teigimu, viena vertus, tai leistų manyti, kad gyventojai tapo sąmoningesni ir neišmeta vaistų tiesiog su buitinėmis atliekomis: „Iš kitos pusės, ar tai nerodo, kad mes nebevertiname tų kompensuojamųjų vaistų, nes metinė vidutinė priemoka yra tik 15 Eur. Žmonės dažnai sako, žiūrėkite, aš moku daugiau. Bet mes siūlome pasižiūrėti, ar toje sąskaitoje kalbame tik apie vaistus, ar ten yra ir maisto papildų ir kitų dalykų.“

„Turime puikią progą – iš naujo išdiskutuoti naujausius pasiūlymus. Judame į labai karštą temą, kur bus visokiausių interesų, bus, matyt, ir kitų pragmatiškų pasiūlymų“,– pridūrė ministras.

Siūlomos pataisos artimiausiu metu bus teikiamos Vyriausybei, dėl jų vėliau turės apsispręsti ir Seimas. Tikimasi, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2023-iųjų.

A. Dulkys VŽ sakė, kad įstatymus pataisyti Seime bus siekiama iki š. m. liepos, kad būtų paliktas pusmetis pasirengti naujovių įdiegimui, taip pat tinkamai suformuoti kitų metų PSDF biudžeto projektą, įtraukiant į jį jau nustatytąjį naują vaistų reguliavimą.