Nepaprastąją padėtį siūloma po trumpos pertraukėlės pratęsti porai mėnesių

„Atsižvelgiant į tai, kad pagrindai tęsti dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą paskelbtąją nepaprastąją padėtį išlieka nepakitę, siūloma Seimui priimti nutarimą, kad nepaprastoji padėtis būtų įvedama nuo balandžio 22-osios 00 val. ir galiotų iki birželio 29 d. 24 val.“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Nutarimo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomos agresyvios politikos savo šalies gyventojų atžvilgiu išaugo jų pasitraukimo iš savo valstybių tikimybė, be to, „stebima suintensyvėjusi asmenų veikla nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų prieigose, įskaitant galimą informacijos rinkimą“.

„Užtikrinant sustiprintą sienos apsaugą ir įvertinant potencialias grėsmes, būtina sudaryti prielaidas užkirsti kelią neteisėtam asmenų (įskaitant galimus „žaliuosius žmogeliukus“) patekimui į Lietuvos Respubliką, kartu užtikrinant humanitarinį nuo karinės agresijos besitraukiančių asmenų įleidimą“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Kita vertus, skelbiant naują nepaprastąją padėtį Seimui siūloma atsisakyti buvusio draudimo fotografuoti, filmuoti, kitais būdais fiksuoti ir rinkti informaciją vietoje apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenių karinės technikos judėjimą.

Vyriausybė nurodo, kad galiojant šiam draudimų incidentų dėl to nefiksuota, be to, esant poreikiui minėtų tikslų būtų galima pasiekti baudžiamojo proceso priemonėmis.

Kartu pasiūlyta palikti draudimą retransliuoti ir platinti internete Lietuvos teritorijoje Rusijos ar Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo, televizijos programas, kitas atskiras programas, išskyrus atvejus, kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija suteikia leidimą arba kai jos retransliuojamos iš Europos Sąjungos, Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.

Taip pat ketinama palikti draudimą organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kurių tikslas – bet kokia forma ar mastu palaikyti Rusijos, Baltarusijos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis.

Neketinama atsisakyti ir ankstesnio sprendimo stabdyti vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, Seimas klausimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo laikotarpiui iki birželio 29 d. svarstys šį ketvirtadienį, iškart po to, kai įvyks parlamentarų balsavimai dėl Konstitucijos pataisų. 

Vienos dienos pertrauka taikant šį teisinį režimą kaip tik ir bus padaryta, kad būtų galima priimti Konstitucijos pataisas. Mat pagal įstatymus nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.

Ketvirtadienį Seimo nariai plenariniame posėdyje galutinai balsuos dėl tiesioginių merų rinkimų įtraukimo į Konstituciją. Taip pat galutinio balsavimo laukia Konstitucijos pataisos dėl amžiaus cenzo kandidatuojant į parlamentą sumažinimo nuo 25 metų iki 21-erių, leidimo kandidatuoti praėjus dešimčiai metų po apkaltos.

Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir galioja iki balandžio 20-osios imtinai. 

Apie tai, kaip Lietuvoje yra reglamentuojama nepaprastoji padėtis VŽ paaiškina ČIA.