Rusija uždraudė B. Johnsonui įvažiuoti į šalį, pabėgėlių iš Ukrainos skaičius artėja prie 5 mln., V. Zelenskio duomenimis, nuo karo pradžios žuvo iki 3.000 Ukrainos karių

Publikuota: 2022-04-16
Atnaujinta 2022-04-16 20:09
  • Ukrainos premjeras susitiks su Didžiojo septyneto šalių finansų institucijų atstovais.
  • Rusijos karinės pajėgos vis dar bando perimti Mariupolio kontrolę.
  • Rusija uždraudė JK premjerui Borisui Johnsonui įvažiuoti į šalį
  • JT: Ukrainoje patvirtintos 1.900 civilių žūtys, realūs skaičiai yra nepalyginamai didesni.
  • Pabėgėlių iš Ukrainos skaičius artėja prie 5 mln.

Penktadienio įvykių suvestinę galima rasti čia.

Baigiame pildyti šeštadienio naujienų juostą. Naujausias žinias pranešime sekmadienį 8 val.

19:27 V. Zelenskis: Mariupolio gynėjų sunaikinimas reikštų derybų su Maskva nutraukimą

Paskutiniųjų Ukrainos karių, įstrigusių apgultame Mariupolio uoste, sunaikinimas reikštų derybų su Maskva nutraukimą, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

V. Zelenskis naujienų svetainei „Ukrainska Pravda“ duotame interviu kalbėjo: „Mūsų karių, mūsų vyrų sunaikinimas [Mariupolyje] padės tašką bet kokioms deryboms“ tarp Ukrainos ir Rusijos. 

„Tai bus aklavietė, nes mes neprekiaujame nei savo teritorijomis, nei savo žmonėmis“, – kalbėjo prezidentas.

„Ukrainska Pravda“ priminė, kad V. Zelenskis pranešė, jog vyksta derybos dėl pagalbos Ukrainos gynėjams Mariupolyje, tačiau rusai reikalauja jų pasiduoti.

Mariupolio apsiaustis prasidėjo kovo 1 d., o likę jo gynėjai tebesipriešina iš geležies gamyklos „Azovstal“ ir uosto teritorijos, nors jų maisto ir amunicijos atsargos išseko.

17:55 Italija uždaro savo uostus Rusijos laivams

Nuo sekmadienio į Italijos uostus nebus įleidžiami Rusijos laivai. Draudimas galios ir tiems laivams, kurie po vasario 24 d. pakeitė savo vėliavą į kitos valstybės.

17:33 JT: pabėgėlių iš Ukrainos skaičius artėja prie 5 mln.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo pradžios iš Ukrainos pasitraukė 4.836.445 žmonės.

Daugiausiai pabėgėlių yra Lenkijoje – čia atvyko apie 2,7 mln. Ukrainos gyventojų. Rumunijoje yra 732.000 pabėgėlių iš Ukrainos. I Rusiją išvyko apie 484.000, į Baltarusiją – 22.000 asmenų. Vengrijoje šiuo metu yra 454.000, Moldovoje – 421.000, Slovakijoje – 332.000 iš Ukrainos pasitraukusių gyventojų.

Per praėjusią parą, balandžio 15 d., Ukrainos pasienio tarnybos duomenimis, iš šalies išvyko beveik 38.000 žmonių, o į Ukrainą atvyko 36.000 asmenų, iš jų 32.000 – Ukrainos piliečiai.

17:15 Prancūzijos kosmetikos bendrovė „L'Occitane“ pranešė, kad uždarys savo parduotuves ir interneto svetainę Rusijoje.

Iki šiol „L'Occitane“ skelbė nepaliksianti Rusijos rinkos, taip siekdama apsaugoti savo darbuotojus.

Visgi penktadienį išplatintame pareiškime kosmetikos įmonė teigė, kad parduotuves Rusijoje uždarys dėl „didžiulių žmonių kančių ir stiprėjančių karinių veiksmų Ukrainoje“, pranešė BBC.

16:35 Pasaulio gyventojai ir bendrovės Ukrainai suteikė 924 mln. USD paramos

Įvairių pasaulio šalių gyventojai ir bendrovės nuo karo pradžios surinko Ukrainai beveik 924 mln. USD paramos lėšų, skelbia Ukrainos prezidento spaudos tarnyba.

Daugiausiai paramos Ukrainą pasiekė iš Didžiosios Britanijos (47% bendros sumos), Nyderlandų (beveik 18%), Čekijos (11%) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (beveik 8%).

Ukrainai aukojo Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II, britų vyriausybės nariai, kino, teatro, šou verslo žvaigždės, įvairūs verslai.  

16:21 Rusijos kompanijoms uždrausta platinti depozitoriumo pakvitavimus užsienio biržose, liepta delistinguotis turimus vertybinius popierius

Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė įstatymą, kuriuo uždraudžiama užsienio biržose platinti Rusijos bendrovių vertybinių popierių depozitoriumo pakvitavimus ir įpareigojama išbraukti esamus vertybinius popierius iš biržos sąrašų, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra „interfax.ru“.

Naujasis įstatymas numato, kad depozitoriumo pakvitavimų platinimas užsienio platformose bus uždraustas praėjus 10 dienų nuo įstatymo paskelbimo. Šeštadienį įstatymas buvo paskelbtas oficialioje Rusijos teisės aktų interneto svetainėje.

Numatyta, kad per penkias dienas nuo įstatymo paskelbimo bendrovės privalo imtis „būtinų ir pakankamų“ veiksmų, kad nutrauktų depozitoriumo pakvitavimo sutartis. Toks pat terminas nustatytas ir patvirtinamiesiems dokumentams Rusijos bankui pateikti.

Įstatymų pakeitimai buvo parengti netrukus po to, kai Londono vertybinių popierių biržoje (LSE) žlugo pagrindinių Rusijos emitentų depozitoriumo pakvitavimų vertė, kovo pradžioje sužinojus apie Rusijai taikomas sankcijas prasidėjus karinei operacijai Ukrainoje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

14:57 Prie Rusijos ambasados Lietuvos moterys ragino nutraukti agresiją prieš ukrainietes

Prie Rusijos ambasados Vilniuje šeštadienio vidudienį įvyko akcija, skirta solidarizuotis su nežmoniško žiaurumo ir skausmo savaites gyvenančiomis Ukrainos moterimis ir vaikais.

Apie 80 merginų ir moterų išsirikiavo prie raudona spalva nudažyto tvenkinio greta Rusijos ambasados ir atidengė „kraujo“ srovelėmis numargintas kojas.

Prie ambasados vykęs solidarumo su ukrainietėmis ir jų vaikais protestas analogiškas neseniai vykusiam Taline.

Šia akcija buvo ne tik siekiama atkreipti dėmesį į Rusijos sukelto karo Ukrainoje aukas – rusų karių išprievartautas mergaites, merginas ir moteris, bet nebyliai paraginti Kremlių baigti agresiją prieš ukrainietes, sakė akcijos organizatorės.

14:20 Nausėda interviu FT paragino Švediją ir Suomiją prisijungti prie NATO

Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO padidintų Baltijos šalių saugumą ir kartu sustiprintų Vakarų karinį aljansą, sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu „Financial Time“.

Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO padidintų Baltijos šalių saugumą ir sustiprintų NATO kaip organizaciją sakė Lietuvos prezidentas, ragindamas abi Šiaurės šalis nedelsti teikti paraiškas.

Gitanas Nausėda atmetė Rusijos grasinimus padidinti savo karinį buvimą Baltijos jūros regione ir čia dislokuoti branduolinius ginklus, jei Suomija ir Švedija šalys sutiktų prisijungti prie aljanso.

Prezidentas sakė, kad Maskva jau daugelį metų laiko tokią ginkluotę Kaliningrado srityje, o Suomijos ir Švedijos žingsnis būtų atsako į Rusijos agresiją.

14:00 Vokietija skirs karinės paramos Ukrainai už daugiau nei 1 mlrd. Eur

Vokietijos vyriausybė pranešė planuojanti skirti karinės paramos Ukrainai už daugiau nei 1 mlrd. Eur, Kyjivui skundžiantis, kad Berlynas nesiunčia sunkiosios ginkluotės. Lėšos bus įtrauktos į papildomą šių metų biudžetą.

Iš viso, atsižvelgdamas į kitas šalis, Berlynas nusprendė padidinti savo tarptautinę paramą gynybos sektoriuje „iki 2 mlrd. Eur“, o „didžiąją dalį planuoja skirti kaip karinę pagalbą Ukrainai“, naujienų agentūrai AFP pranešė vyriausybės atstovė spaudai.

Ukraina lėšas turės panaudoti iš esmės karinės įrangos pirkimams finansuoti.

Pastaruoju metu Ukraina ir kai kurios ES šalys, tokios kaip Lenkija ir Baltijos šalys, vis garsiai kritikuoja nepakankama vadinamą Berlyno paramą aprūpinant Kyjivą ginkluote.

Šią savaitę Kyjivas atmetė Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio, buvusio užsienio reikalų ministro, neseniai pripažinusio padarius „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje, pasiūlytą vizitą. Vokietijoje šis žingsnis plačiai įvertintas kaip diplomatinis akibrokštas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis padėjėjas šį trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas laukia Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito ir Berlyno pažado tiekti Ukrainai daugiau ginklų, taip paaiškindamas atsisakymą priimti vokiečių valstybės vadovą.

13:22 JT: Ukrainoje patvirtintos 1.900 civilių žūtys, realūs skaičiai yra daug didesni

Jungtinės Tautos (JT) nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos karo veiksmai Ukrainoje, užfiksavo daugiau kaip 1.900 civilių gyventojų žūties atvejų, tačiau įspėjo, kad „faktiniai skaičiai yra žymiai didesni“, praneša BBC.

Iš 1.982 civilių gyventojų, kurie, patvirtintais duomenimis, buvo nužudyti nuo vasario 24 d. iki balandžio 14 d., 162 buvo vaikai, nurodė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras.

Mažiausiai dar 2.651 civilis per šį laikotarpį buvo sužeistas, iš jų 256 vaikai.

Dauguma mirčių ir sužeidimų įvyko dėl apšaudymų ir oro antskrydžių, nurodo JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras.

Michelle Bachelet, vyriausioji žmogaus teisių komisarė, anksčiau išreiškė pasibaisėjimą pranešimais apie civilius gyventojus, nužudytus Bučos mieste netoli sostinės Kijevo. Ji sake, kad šie pranešimai kelia „rimtų ir nerimą keliančių klausimų dėl galimų karo nusikaltimų“ ir ragino išsaugoti surinktus įrodymus.

13:01 Rusija uždraudė JK ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui įvažiuoti į šalį

Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui ir keliems jo kabineto nariams uždrausta atvykti į Rusiją, šeštadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Be B. Johnsono, į uždraustųjų sąrašą įtraukti užsienio reikalų sekretorė Elizabeth M. Truss, gynybos ministras Benas Wallace, ministro pirmininko pavaduotojas ir teisingumo ministras Dominicas Raabas, finansų ministras Rishi Sunakas ir dar keli vyriausybės nariai.

Sąraše taip pat yra buvusi JK ministrė pirmininkė Theresa May, Škotijos ministrė pirmininkė Nicola Sturgeon ir kiti asmenys.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad „šis sąrašas netrukus bus papildytas JK politikais ir parlamentarais, kurie prisideda prie antirusiškos isterijos ir skatina „kolektyvinius Vakarus“ dialoge su Maskva vartoti grėsmingus žodžius“.

Balandžio 9 d. B. Johnsonas buvo atvykęs į Kyjivą ir susitiko su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Tada britų premjeras pažadėjo Ukrainai perduoti šarvuočių ir priešlaivinių raketų, gyrė ukrainiečių kariuomenę už „didžiausią XXI amžiaus karinį žygdarbį“.

B. Johnsonas prieš savaitę viešėdamas Kyjive pristatė papildomą karinę pagalbą – tai bus 120 šarvuočių ir naujų priešlaivinių raketų sistemų. Ši karinė technika papildys JK keliomis dienomis anksčiau  paskelbtą pagalbos sąrašą, kurį sudaro papildomos priešlėktuvinės raketos „Starstreak“, dar 800 prieštankinių raketų, taip pat bepiločiai orlaiviai, skirti „tiksliems smūgiams“ prieš rusų pajėgas.

12:15 Ukraina: Susitarta dėl devynių humanitarinių koridorių šeštadienį

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk patvirtino, kad susitarta dėl devynių humanitarinių koridorių, kuriais bus galima evakuoti civilius gyventojus šeštadienį.

Pasak I. Vereščuk, vėl bus bandoma evakuoti gyventojus iš apgulto Mariupolio miesto, kuris nuo pat karo Ukrainoje pradžios susiduria su nesiliaujančiomis Rusijos atakomis.

Žmonės, vis dar likę pietiniame uostamiestyje, galės išvykti asmeniniais automobiliais, sakė ji.

Penki iš devynių evakuacijos koridorių yra iš Ukrainos Luhansko srities šalies rytuose.

12:09 Ukraina: Rusija siekia pilnai perimti Mariupolio kontrolę

Rusijos karinės pajėgos vis dar bando susigrąžinti pilną Mariupolio kontrolę, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo informacija praneša BBC.

Pergalė Mariupolyje leistų Kremliui per valstybės kontroliuojamą žiniasklaidą pademonstruoti šalies gyventojams, kad Rusija pasiekė savo tikslų ir daro pažangą Ukrainoje, nurodo BBC.

Pasak Ukrainos generalinio štabo, Rusija tęsia dalinę Charkovo miesto, kuriame Ukrainos kariuomenė jau kelias savaites atremia Rusijos veiksmus, blokadą. Donecko ir Luhansko regionuose buvo atremta dešimt atakų, sunaikinta dalis karinio transporto. Tiesa, BBC nurodo negalinti patikrinti šių pranešimų teisingumo.

Rusijos pajėgos balandžio 18 d. siekia visiškai uždaryti Mariupolį, rašo kanalas „meduza.io“, remdamasis Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenko pateikta informacija. Patarėjo teigimu, norima ne tik blokuoti žmonių atvykimą į miestą ir iš jo, tačiau ir gyventojų judėjimą mieste.

11:46 O. Zelenska: VDU patalpose įsikurs ukrainiečių kultūros ir švietimo centras

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona Olena Zelenska šeštadienį pranešė, kad vienas iš Vilniaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pastatų taps ukrainiečių kultūros ir švietimo centru, informuoja BNS.

„Tai bus stiprybės, emocijų, žinių ir susitikimų vieta, draugystės tarp mūsų žmonių vieta. Esu tikra, kad ši tradicija pergyvens karą. Kaip bet koks bendravimas iš širdies nugali atskirties ir nesantaikos jūras“, – savo feisbuko paskyroje parašė ji. 

Kaip įraše feisbuko paskyroje nurodo O. Zelenska, penktadienį vykusiame Dianos Nausėdienės ir VDU rektoriaus Juozo Augučio susitikime su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Petro Bešta  buvo aptarti pirmieji centro steigimo darbai. 

10:42 JK gynybos ministerija: Ukrainos kelių infrastruktūra smarkiai pažeista

JK gynybos ministerija šeštadienio rytą paskelbtoje įvykių suvestinėje nurodo, kad Ukrainos regionuose, kuriuose vyko karo veiksmai, kelių ir tiltų infrastruktūra smarkiai pažeista, o tai apsunkina transporto judėjimą, praneša BBC.

Ministerija įspėja, kad dėl transporto infrastruktūros pažeidimų Ukrainos  šiaurėje kyla rimtų problemų gabenant humanitarinę pagalbą į rajonus, kuriuos laikinai buvo perėmusios Rusijos karinės pajėgos.

Rusijos karinės pajėgos, besitraukdamos  iš šiaurės Ukrainos regionų, sprogdino tiltus, užminavo infrastruktūros objektus, paliko transporto priemones svarbiausiuose kelių ruožuose, taip paralyžiuodamos eismą.

Pavyzdžiui, sunaikinus tiltus ir keltus per Desnos upę Černihive ir jo apylinkėse čia liko vienintelis pėsčiųjų tiltas. Iki karo Černihive gyveno apie 285.000 žmonių.

09:55 Ukrainos šaltiniai: Kyjive ir Lvive šeštadienį buvo girdimi sprogimai

Šeštadienio rytą sostinėje Kyjive ir vakarinėje šalies dalyje esančiame Lvive buvo girdėjosi sprogimai, socialiniuose kanaluose pranešė šių miestų vadovai.

Kyjivo meras Vitalijus Kličko „Telegram“ kanale parašė, kad sprogimai šįryt nugriaudėjo miesto pakraštyje esančiame Darnyckio rajone. Sostinėje buvo girdimos oro pavojaus sirenos.

Meras pridūrė, kad aukų skaičius nežinomas, o įvykio vietoje dirba gelbėtojai.

Apie oro antskrydį „Telegram“ šįryt pranešė ir Lvivo gubernatorius Maksimas Kozyckis,. Informacijos apie sugriovimus ar nukentėjusius jis nepateikė.

09:26 Ukrainos premjeras susitiks su Didžiojo septyneto šalių finansų institucijų atstovais

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, šalies finansų ministras, centrinio banko vadovas ir kiti už valstybės finansus atsakingi asmenys kitą savaitę lankysis Vašingtone, kur susitiks su Didžiojo septyneto valstybių finansų pareigūnais, remdamasi neįvardintais šaltiniais praneša „Reuters“.

Šis vizitas suplanuotas tuo metu, kai vyksta Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko pavasario susitikimai.

„Reuters“ žiniomis, Ukrainos delegacija dalyvaus dvišalėse derybose su Didžiojo septyneto valstybių atsakingais už finansus asmenimis, o taip pat Ukrainos klausimams skirtame apvaliame stale, kurį organizuoja Pasaulio bankas.

08:44 Vatikano gestas sulaukė ukrainiečių kritikos

Didžiojo penktadienio, balandžio 15 d., vakarą per Kryžiaus kelią prie Romos Koliziejaus, kuriam vadovavo popiežius Pranciškus, vienos iš Kryžiaus kelio stočių apmąstymą parengė ir kryžių drauge nešė dvi moterys – ukrainietė ir rusė – kartu dirbančios vienoje Romos ligoninėje, pranešė Vatikano radijas.

Toks sprendimas sulaukė kritikos iš Ukrainos.

„Manau, kad ši idėja yra netinkama ir dviprasmiška, neatsižvelgianti į Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekstą. Abiejų tautų susitaikymo gestai bus įmanomi tik tada, kai baigsis karas“, – pareiškė Sviatoslavas Ševčukas, Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas.

Arkivyskupas sakė, kad jis informavo Šventąjį Sostą apie tokią daugelio vyskupų, kunigų, vienuolių ir pasauliečių nuomonę ir paprašė Šventojo Sosto peržiūrėti sumanymą. Apie ukrainiečių nepritarimą Šventąjį Sostą informavo ir naujasis ambasadorius Andrijus Jurašas.

Vatikanas nurodė, kad į jautrią ukrainiečių katalikų reakciją buvo iš dalies atsižvelgta – atsisakyta iš anksto perengtos tryliktosios stoties meditacijos, o ją pakeitė tylos valandėlė. Tuo metu, kai moterys ukrainietė ir rusė nešė kryžių, pamaldų dalyviai tyliai meldėsi už karo aukas ir už taiką.

08:25 Į Klaipėdos uostą nebeįleidžiami laivai su Rusijos vėliava

Nuo šeštadienio įsigaliojus draudimui Rusijos laivams įplaukti į Europos Sąjungos (ES) uostus, jie nebeįleidžiami į Klaipėdą, šeštadienį pranešė jūrų uostas.

Draudimui rusų laivams įplaukti į ES uostus numato 5-asis Europos Sąjungos sankcijų paketas karą prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai.

„Uostų veikla turi didžiulę reikšmę tarptautinei prekybai. Laivų su Rusijos Federacijos vėliava įplaukimo sustabdymas yra dalis poveikio šios šalies ekonomikai ir valdžios sprendimams“, – pranešime nurodė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Draudimas galioja ir visiems laivams, kurie po vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, pakeitė Rusijos vėliavą arba registraciją į bet kurios kitos valstybės vėliavą arba registrą.

Praėjusiais metais Klaipėdos uoste lankėsi 122 laivai su Rusijos vėliava. Iš viso pernai į Klaipėdos uostą atplaukė 6.552 laivai iš įvairių pasaulio valstybių.

07:59 Vilniuje – solidarumo akcija su Ukrainos moterimis ir vaikais

Prie Rusijos ambasados Vilniuje šeštadienį vyks solidarumo su Ukrainos moterimis ir vaikais protestas, analogiškas vykusiam Taline.

„Kartojame Taline vykusią moterų iniciatyvą. Ją šiek tiek papildome kitais atributais, tad kas turite, atsigabenkite vaikišką vežimėlį ir pliušinį žaislą, kurį negaila išpurvinti“, – skelbia organizatoriai.

Jų teigimu, protestuotojos baltomis kelnaitėmis susiteps krauju, susiriš rankas ir 20 minučių stovės „rėkiančioje“ tyloje.

Protesto metu taip pat bus renkamos aukos kontracepcijos tabletėms, kurios bus siunčiamos į Ukrainą.

Vilniaus miesto savivaldybė informavo BNS gavusi pranešimus dėl penkių susirinkimų prie Rusijos ambasados po 15 žmonių.

Leidimas protestui tokiu atveju nereikalingas, tačiau savivaldybė informavusi policija apie rengiamą protestą.

Šių renginių tikslas, anot savivaldybės, sutelkti dėmesį į seksualinės prievartos problemą karo kontekste.

Šią savaitę Estijos sostinėje Taline prie Rusijos ambasados kelios dešimtys moterų nuogomis ir apkruvintomis kojomis bei sėdmenimis protestavo prieš Rusijos agresiją Ukrainoje, žiaurų rusų karių elgesį su Ukrainos moterimis ir vaikais.

Iš Ukrainos vietų, kurias kuriam laikui buvo okupavę Rusijos kariai, vis daugėja pranešimų apie rusų karių prievartautas ir nukankintas Ukrainos moteris, taip pat ir vaikus.

07:30 Zelenskis: nuo karo pradžios žuvo nuo 2.500 iki 3.000 Ukrainos karių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį duotame interviu CNN, kurio metu perspėjo ir apie galimą Rusijos branduolinio smūgio grėsmę, pateikė naujausią informaciją, kad nuo karo pradžios galėjo žūti nuo 2.500 iki 3.000 Ukrainos karių, o apie 10.000 yra sužeisti ir „sunku pasakyti, kiek iš jų išgyvens“.

BBC sako, kad jai nepavyko nepriklausomai patikrinti šių skaičių.

Pasak V. Zelenskio, įvertinti civilių Ukrainos gyventojų žūčių skaičių yra dar sudėtingiau.

Ukrainos prezidento vertinimu, Rusija nuo karo pradžios galėjo prarasti 19.000 – 20.000 karių.

Prieš mėnesį V. Zelenskis sakė, kad per karo veiksmus žuvo apie 1.300 Ukrainos karių. Jis ir tada teigė, kad Rusijos karių žuvo kur kas daugiau, nurodo BBC.

Ukrainos ir Rusijos skelbiami žuvusiųjų karių skaičiai paprastai nesutampa – kiekviena iš kariaujančių šalių nurodo didesnį aukų skaičių nei  oficialiai paskelbia priešininkė.

 

 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Pirmadienį nustatyti 242 nauji COVID-19 atvejai

Praėjusią parą nustatyti 242 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos...

20 šalių siūlo Ukrainai naujos ginkluotės

Maždaug 20 valstybių pirmadienį sąjungininkių susitikime pasiūlė naujus karinės pagalbos paketus su Rusijos...

J. Bidenas: strateginio dviprasmiškumo politika Taivano atžvilgiu išlieka nepakitusi

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Vašingtono „strateginio dviprasmiškumo“ politika Taivano...

Nustatytos 105 prokremlišką informaciją Lietuvoje skleidžiančios socialinių tinklų grupės 3

Lietuvoje veikia prokremlišką dezinformaciją skleidžiančių asmenų tinklas, valdantis 105 „Facebook“ grupių,...

Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 2

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

Trys mėnesiai karo pabudino užsnūdusią Europą Premium

Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė tektoninių lūžių visoje Europoje. Užsienio ekspertai tikina, kad Europos...

T. Janeliūnas nesureikšmina Rusijos pagrasinimų dėl NATO plėtros Premium

Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO gerokai sustiprins saugumą Baltijos jūros regione, bet nereikėtų...

IT ekspertas pataria, kaip išsirinkti jūsų įmonei tinkamiausią Debesijos tipą Verslo tribūna

Verslo plėtros sprendimų ieškančios įmonės vis dažniau renkasi debesijos paslaugas, nes tai yra efektyvesnė...

Civilinės sąjungos įstatymas – kompromisas tarp emocijomis ir mitais grįstų argumentų bei vakarietiško požiūrio į šeimą? Verslo tribūna

2022 m. gegužės 16 d. grupė Seimo narių įregistravo Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris nustatytų...

Lietuvos ir JK užsienio reikalų ministrų susitikime – ne tik dvišalio bendradarbiavimo, bet ir Ukrainos klausimai

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikę Londone aptarė grūdų...

Verslo aplinka
2022.05.23
Rusijos pajėgos užimtame Chersone rublį paskelbė oficialia valiuta

Maskvos pajėgų kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities administracija pirmadienį pranešė, kad...

Verslo aplinka
2022.05.23
Latvijoje ir Estijoje pramonės produkcija per metus brango apie 30%

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 3,1%,...

Pramonė
2022.05.23
TVF vadovė paragino vyriausybes subsidijuoti maistą ir energiją neturtingiausiems

Vyriausybės turi subsidijuoti maisto ir energijos išlaidas neturtingiausiems visuomenės nariams, paragino...

Verslo aplinka
2022.05.23
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Ekspertai: laukiamas Rusijos nemokumas niekaip nepaveiks pasaulio ekonomikos Premium

Sankcijų nuo savo tarptautinių oficialiųjų atsargų reikšmingos dalies atkirsta Rusija jau šią savaitę gali...

Verslo aplinka
2022.05.23
K. Kneissl traukiasi iš „Rosneft“ tarybos

Karin Kneissl, buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė, pasitraukė iš naftos pramonės milžinės „Rosneft“...

Verslo aplinka
2022.05.23
Ch. Lagarde užsimena apie neigiamų palūkanų eros pabaigą rudenį 12

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų erą,...

Rinkos
2022.05.23
V. Zelenskis paragino pasaulio lyderius Rusijai taikyti maksimalias sankcijas 6

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Pasaulio ekonomikos forume paragino spausti į jo šalį...

Verslo aplinka
2022.05.23
Vokietijos verslo nuotaikos gegužę pagerėjo

Vokietijos verslo nuotaikos dėl ekonominės padėties gegužę pagerėjo, tačiau jos perspektyvų atžvilgiu...

Rinkos
2022.05.23
ES dėl Rusijos sukelto karo pratęsė biudžeto deficito taisyklių netaikymą 2

Taisyklės, draudžiančios Europos Sąjungos (ES) vyriausybėms per daug išlaidauti, dėl Rusijos sukelto karo...

Verslo aplinka
2022.05.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku