Partijų susitarime – siekis sukurti naują kariuomenės rūšį, įtvirtinti Suvalkų koridorių

Publikuota: 2022-04-15
Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje vykusios pratybos „Stiprus Grifonas“. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje vykusios pratybos „Stiprus Grifonas“. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Naujajame partijų susitarime dėl krašto apsaugos ketinama įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją, fortifikuoti Suvalkų koridorių.

Susitarimo projektas dar nebaigtas derinti, dėl keleto svarbių dalykų nesutariama, tačiau didelė dalis esminių punktų jau patvirtinti.

„Žinoma, jokių diskusijų nekyla dėl NATO svarbos, tačiau susitarime atsirado labai svarbi nuostata, kad turėtume būti pasirengę artimiausiu metu priimti 20.000 sąjungininkų karių“, – penktadienį BNS sakė susitarimą rengiančios darbo grupės vadovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, to pasiekti reikėtų per dvejus–trejus metus.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Lietuvos politikai parengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą.

L. Kasčiūnas tvirtino, kad iki NATO viršūnių susitikimo Madride Lietuva turi stengtis išnaudoti visas galimybes, jog būtų priimtas sprendimas nuolatinį sąjungininkų buvimą Lietuvoje padidinti nuo bataliono iki brigados.

„Dabar yra kritinės šešios savaitės. Mes privalome išnaudoti galimybių langą Lietuvoje, kad augtume nuo bataliono iki brigados, ir padarytume viską, jog galėtume priimti diviziją. Toks adaptuotas priešakinės gynybos modelis, kad galėtume kautis ant linijos. Čia yra esminis naujos gynybos architektūros modelis. Mes viso to sieksime, visi sutariame“, – teigė L. Kasčiūnas.

Taip pat politikai sutarė, kad naujajame dokumente turi būti numatytas planas 2024 metais įkurti kibernetines pajėgas.

„Sutarėme, kad nuo 2024 metų turi būti įkurtos kibernetinės pajėgos, kaip atskira Lietuvos ginkluotųjų pajėgų rūšis“, – sakė NSGK vadovas.

Anot jo, dokumente kaip prioritetą ketinama nurodyti civilinę saugą ir pasirengimą įvairioms krizėms, žadama pabrėžti išskirtinį Lenkijos bei Vokietijos vaidmenį užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą.

„Matome, kad brigada būtų paremta vokiškuoju stipriu dalyvavimu. Akcentuojamas ir stipresnis bendradarbiavimas su Lenkija“, – sakė L. Kasčiūnas.

Partijų atstovai sutarė ir dėl to, jog reikia stiprinti vadinamojo Suvalkų koridoriaus apsaugą. 

„Pritarėme, kad reikia inžinerinių fortifikacinių sprendimų dėl Suvalkų koridoriaus, jog būtų sukurtos kontrmobilumo priemonės, tai yra kad priešui būtų sunkiau įvažiuoti, jis susidurtų su daug kliūčių ir panašiai. Tam tikrus sprendinius turėtume daryti ir prie sienos su Baltarusija. Bus įpareigojimas judėti ta kryptimi kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai“, – sakė L. Kasčiūnas.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.

Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, todėl šios teritorijos apsauga yra dažnas klausimas gynybos pareigūnų pasitarimuose.

Susitarime partijos planuoja įsipareigoti iki 2023 metų parengti gynybos planą, kuris apimtų visą gynybos architektūrą.

Atskirai ketinama paminėti pasirengimą rezistencinei kovai, taip pat sutarta dėl Lietuvos šaulių sąjungos stiprinimo.

„Sutarėme ir dėl Lietuvos šaulių sąjungos vizijos – sukurti stiprių civilinių pajėgų organizaciją su 50 tūkst. narių iki 2030 metų. Kur žmonės galėtų ir ginkluotu, bet, svarbiausia, ir neginkluotu būdu prisidėti prie valstybės gynybos. Labai stiprus visuomenės įsitraukimas būtų. Atitinkamai ir finansavimas turėtų būti numatytas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Labiausiai partijų atstovų nuomonės skiriasi dėl visuotinio šaukimo įtraukimo į susitarimą ir finansavimo gynybai formuluotės, teigė jis.

NSGK vadovo teigimu, pora opozicinių partijų nesutinka dėl visuotinio jaunuolių šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

„Matyt, ieškosime tam tikrų formuluočių. Tarkime, Krašto apsaugos ministerijos atlikta studija rodo, jog jei darytume visuotinį privalomą šaukimą, pakviestume 6.500 jaunuolių, nes labai daug jų neatitiktų sveikatos reikalavimų. Dabar jau didiname ribinius šauktinių skaičius iki 4.400. Galėtų būti toks kompromisas – neįvardyti susitarime visuotinio šaukimo, bet ribiniais skaičiais artėti prie jo“, – svarstė parlamentaras.

Kalbėdamos apie finansavimo gynybai didinimą, pasak L. Kasčiūno, partijos linkusios sutarti dėl 3% bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio lėšų skyrimo, tačiau konservatoriai siūlo pridėti, jog dėl to gali reikėti imtis tam tikrų mokestinių priemonių.

„Neprispausdinsime pinigų, jie turi būti uždirbti, tačiau opozicija nenori matyti tokių dalykų“, – tvirtino komiteto vadovas.

Šiemet Seimui beveik 300 mln. Eur padidinus krašto apsaugos finansavimą, jis pasiekė daugiau nei 2,5% BVP.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5% BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

L. Kasčiūnas svarstė, kad naujasis parlamentinių partijų susitarimas dėl krašto apsaugos gali būti pasirašytas gegužę.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

Trys mėnesiai karo pabudino užsnūdusią Europą Premium

Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė tektoninių lūžių visoje Europoje. Užsienio ekspertai tikina, kad Europos...

T. Janeliūnas nesureikšmina Rusijos pagrasinimų dėl NATO plėtros Premium

Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO gerokai sustiprins saugumą Baltijos jūros regione, bet nereikėtų...

IT ekspertas pataria, kaip išsirinkti jūsų įmonei tinkamiausią Debesijos tipą Verslo tribūna

Verslo plėtros sprendimų ieškančios įmonės vis dažniau renkasi debesijos paslaugas, nes tai yra efektyvesnė...

Civilinės sąjungos įstatymas – kompromisas tarp emocijomis ir mitais grįstų argumentų bei vakarietiško požiūrio į šeimą? Verslo tribūna

2022 m. gegužės 16 d. grupė Seimo narių įregistravo Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris nustatytų...

Lietuvos ir JK užsienio reikalų ministrų susitikime – ne tik dvišalio bendradarbiavimo, bet ir Ukrainos klausimai

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikę Londone aptarė grūdų...

Verslo aplinka
2022.05.23
Rusijos pajėgos užimtame Chersone rublį paskelbė oficialia valiuta

Maskvos pajėgų kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities administracija pirmadienį pranešė, kad...

Verslo aplinka
2022.05.23
Latvijoje ir Estijoje pramonės produkcija per metus brango apie 30%

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 3,1%,...

Pramonė
2022.05.23
TVF vadovė paragino vyriausybes subsidijuoti maistą ir energiją neturtingiausiems

Vyriausybės turi subsidijuoti maisto ir energijos išlaidas neturtingiausiems visuomenės nariams, paragino...

Verslo aplinka
2022.05.23
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Ekspertai: laukiamas Rusijos nemokumas niekaip nepaveiks pasaulio ekonomikos Premium

Sankcijų nuo savo tarptautinių oficialiųjų atsargų reikšmingos dalies atkirsta Rusija jau šią savaitę gali...

Verslo aplinka
2022.05.23
K. Kneissl traukiasi iš „Rosneft“ tarybos

Karin Kneissl, buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė, pasitraukė iš naftos pramonės milžinės „Rosneft“...

Verslo aplinka
2022.05.23
Ch. Lagarde užsimena apie neigiamų palūkanų eros pabaigą rudenį 9

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų erą,...

Rinkos
2022.05.23
V. Zelenskis paragino pasaulio lyderius Rusijai taikyti maksimalias sankcijas 6

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Pasaulio ekonomikos forume paragino spausti į jo šalį...

Verslo aplinka
2022.05.23
Vokietijos verslo nuotaikos gegužę pagerėjo

Vokietijos verslo nuotaikos dėl ekonominės padėties gegužę pagerėjo, tačiau jos perspektyvų atžvilgiu...

Rinkos
2022.05.23
ES dėl Rusijos sukelto karo pratęsė biudžeto deficito taisyklių netaikymą 2

Taisyklės, draudžiančios Europos Sąjungos (ES) vyriausybėms per daug išlaidauti, dėl Rusijos sukelto karo...

Verslo aplinka
2022.05.23
J. Bidenas: jei Pekinas įsiveržtų į Taivaną, JAV įsikištų kariniu būdu

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gintų Taivaną, jei Pekinas įsiveržtų...

Verslo aplinka
2022.05.23
Kyjivo teismas už karo nusikaltimus nuteisė pirmąjį Rusijos karį

Teisėjų kolegija pirmadienį Kyjive paskyrė bausmę vienam Rusijos kariui, kuris buvo pripažintas kaltu dėl...

Verslo aplinka
2022.05.23
Nuo birželio padidės įvairios socialinės išmokos, tarp jų ir vaiko pinigai

Siekiant amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį Vyriausybė pirmadienį...

Verslo aplinka
2022.05.23
K. Georgieva: laukia didžiausias išbandymas ekonomikai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume...

Verslo aplinka
2022.05.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku