Serbijos rinkimuose – Rusijos pradėto karo Ukrainoje šešėlis

Naujausios visuomenės apklausos rodo, kad dešimt metų valdžioje išbuvusi A. Vučičiaus vadovaujama valdančioji centro dešinioji Serbijos pažangos partija (SNS) išlaiko tvirtas pozicijas.

Maždaug 7 mln. gyventojų turinti šalis savaitgalį rinks prezidentą, 250 vietų parlamentą ir kelių savivaldybių tarybų narius.

Tačiau Kremliaus karas Ukrainoje visiškai nustelbė rinkimų kampaniją, kurioje, kaip anksčiau sakė stebėtojai, daugiausia dėmesio turėjo būti skirta tokiems klausimams kaip aplinkos apsauga, korupcija ir žmogaus teisės.

A. Vučičius neabejotinai pasinaudojo Rusijos invazija į Ukrainą, visuomenės būgštavimais dėl galimo nestabilumo, bandydamas įtikinti, esą tik jis gali išgelbėti šalį nuo tokios krizės.

„Čia yra miltai. Čia yra druska. Sandėliai pilni. Čia yra žirniai“, – tiesioginiame eteryje kalbėjo A. Vučičius per vieną transliaciją, demonstruodamas sukauptas maisto atsargas, produktų kainoms nuolat kylant.

Dabartinis prezidentas pasirinko šią savo strategiją atspindintį kampanijos šūkį: „Taika. Stabilumas. Vučičius.“

Netikrumas ir baimė

Nors A. Vučičiaus kampanija kai kam gali pasirodyti „pompastiška“, jos žinutės yra „rūpestingai adresuojamos rinkėjams“, sakė Zoranas Stojiljkovičius, Belgrado universiteto politikos mokslų profesorius.

Daug šios kažkada izoliuotos šalies gyventojų dar prisimena ekonomines sankcijas ir kruvinus 10-o dešimtmečio karus byrant Jugolsavijai.

Neramiais laikais rinkėjai dažnai renkasi lyderį, kuris žada stabilumą, o ne radikalias permainas, pabrėžė Z. Stojiljkovičius.

„Didžiosios krizės, bent jau trumpam, visada būna naudingos tiems, kurie jau yra valdžioje“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Taip yra dėl „netikrumo, baimės ir vilčių, jog dabartinė sistema užtikrins bent jau pagrindines saugumo garantijas“, kalbėjo profesorius.

Vis dėlto vos prieš keletą mėnesių dar atrodė, kad opozicija įgauna pagreitį.

Sausį A. Vučičius sustabdė prieštaringai vertinamą ličio kasyklos projektą po masinių demonstracijų visoje šalyje, per kurias tūkstančiai žmonių išėjo į gatves.

A. Vučičiui tai buvo retas pralaimėjimas, nes per visą dešimtmetį prie valdžios vairo jam retai kada tekdavo atsitraukti. Nors dabartinis prezidentas tebėra laikomas rinkimų favoritu, opozicija tikisi, kad didelis rinkėjų aktyvumas gali nulemti antrą rinkimų turą.

Naujausios apklausos rodo, kad pagrindinis A. Vučičiaus varžovas yra buvęs kariuomenės vadas atsargos generolas Zdravko Ponosas, kurio netikėtai iškeltą kandidatūrą remia opozicinė proeuropietiška stovykla.

„Svarbu ne tai, ar opozicija laimės keletą papildomų vietų, o tai – ar Serbija egzistuos kaip demokratinė ir europietiška šalis, jei A. Vučičius išliks valdžioje ateinančius penkerius metus“, – sakė Z. Ponosas.

Tačiau apžvalgininkai sako, jog galimybes nuversti A. Vučičių yra menkos.

„Ne atsitiktinumas, kad valdančioji partija naudoja naują naratyvą, nes šis karas pakeitė rinkėjų prioritetus“, – AFP sakė Bojanas Klačaras, nepriklausomos stebėtojų grupės CeSID vadovas.

„Pasikeitus pagrindiniam rinkimų kampanijos prioritetui opozicija nukentėjo labiau nei valdantieji“, – pridūrė M. Klačaras. – Panašu, kad jie nebuvo pasiruošę prisitaikyti prie naujų aplinkybių.“

Serbija tebėra reta Europos valstybė, kur daugybė gyventojų palaiko Rusijos karą Ukrainoje.

Dauguma opozicijos vengia kritikuoti vyriausybės užimamą poziciją šiame konflikte, sakė Z. Stojiljkovičius, ir tai suteikia galimybę A. Vučičiui kontroliuoti šį naratyvą.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Serbija ir jos prezidentas susidūrė su sudėtinga situacija. Nuo 2017 m. šaliai vadovaujantis A. Vučičius garsėja kaip politikas, žinantis, kaip laviruoti tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES).

Rusija yra ne tik politinė šalies sąjungininkė, kuri nuolat balsuoja prieš Kosovo nepriklausomybės pripažinimą Jungtinėse Tautose, bet ir svarbi ekonominė partnerė, pasirengusi tiekti jai dujas, vakcinas ir ginklus.

Savo ruožtu Belgradas padeda Rusijai, kiek tik gali, pavyzdžiui, Serbija suteikė transliavimo licenciją rusiškam vokiečių kalba transliuojamam kanalui „RT Deutsch“.

Tačiau Serbija nuo 2012 m. yra šalis kandidatė į ES, Bendrija yra pagrindinė jos prekybos partnerė. Be to, Serbija gauna finansinę pagalbą iš Briuselio, įskaitant milijardinį biudžetą, kuris 2021 m. pasibaigus paskutiniam ES ir Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikimui buvo skirtas Balkanų valstybėms remti.

Elektorato papirkinėjimas

A. Vučičius rinkimuose turės ir daugybę kitų privalumų prieš savo varžovus.

Per dešimtmetį buvimo valdžioje A. Vučičius tvirtai suėmė valdžios svertus, iš esmės perimdamas žiniasklaidos ir vyriausybės tarnybų kontrolę.

Kaip rodo kovą bendrovės „Demostat“ atliktos apklausos rezultatai, 43% serbų nesitiki laisvų ir teisingų rinkimų.

Likus keliems mėnesiams iki rinkimų A. Vučičius paskelbė apie naują paramos paketą 16–29 metų asmenims, numatydamas jiems po dvi 100 eurų paramos išmokas.

„Tai yra elektorato papirkinėjimas ir už jį moka mokesčių mokėtojai“, – pažymėjo žiniasklaidos ir komunikacijos strategas Igoris Avžneris.

Tačiau daugeliui jaunųjų šalies rinkėjų rinkimai kelia apatiją.

„Tiesą sakant, manau, kad A. Vučičius laimės, nepaisant to, kad daug žmonių jo nepalaiko“, – sakė 18 metų sostinės gyventoja Una Ignjatovič.

„Deja, niekas negali pasiūlyti kito pasirinkimo“, – pridūrė ji.