JAV planuoja suteikti Ukrainai 500 mln. USD, Rusijos kariuomenė tęsia aktyvų puolimą

Antradienio įvykių suvestinę galima rasti čia.

22:00 Baigiame pildyti trečiadienio naujienų juostą

Naujausias žinias pranešime ketvirtadienį 6:30 val.

21:46 R. Abramovičius derybose padeda išvengti nesusipratimų

Ukraina teigia, kad Romanas Abramovičius, Rusijos milijardierius, kuriam taikomos sankcijos, padeda išvengti nesusipratimų tarp kariaujančių šalių.

Michailas Podoliakas, Ukrainos derybininkas, sakė: „žiniasklaidos erdvėje jau seniai žinoma, kad jis yra itin veiksmingas tarpininkas tarp delegacijų ir iš dalies moderuoja procesą, kad iš pat pradžių nekiltų nesusipratimų“.

21:42 Raketomis apšaudomas Dnipras

Rusijos kariuomenė sudavė raketinį smūgį Dniprui, praneša Borisas Filatovas, miesto meras.

21:30 Ukraina: Baltarusija suteikia Rusijai savo oro erdvę ir teritoriją smūgiams

 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigia, kad Baltarusija, nors ir deklaruoja, kad tiesiogiai prie karo neprisideda, bet suteikia oro erdvę ir teritoriją, iš kurios Rusija galėtų atakuoti Ukrainą.

„Savarankiškai pasiskelbusi Baltarusijos Respublikos vadovybė ir toliau neigia dalyvavimą kare prieš Ukrainą, laisvai suteikdama teritorijas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų daliniams dislokuoti, aerodromų ir transporto tinklus, taip pat vietas sparnuotųjų ir balistinių raketų paleidimo įrenginiams dislokuoti. Šalis, kuri suteikia savo oro erdvę, savo teritoriją smūgiams prieš trečiąją šalį suduoti, gali būti laikoma agresore“, – Generalinį štabą citavo „UNIAN“.

Jų teigimu, Baltarusija taip pat suteikia Rusijai galimybę pasinaudoti jos teritorijoje esančiu medicinos įstaigų tinklu. 

21:05 Europa galės ir toliau mokėti už Rusijos gamtines dujas eurais, o ne rubliais

Vokietijos vyriausybė trečiadienį vakare pranešė, kad Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, per šiandien vykusį pokalbį su Olafu Scholzu, Vokietijos kancleriu, sakė, jog Europa galės ir toliau mokėti už Rusijos gamtines dujas eurais, o ne rubliais, kaip buvo skelbta anksčiau.

Pasak Steffeno Hebestreito, Vokietijos vyriausybės atstovo spaudai, Rusijos prezidentas Vokietijos kancleriui pareiškė, jog kitą mėnesį mokėjimai iš Europos „ir toliau bus atliekami eurais ir, kaip įprasta, pervedami į „Gazprombank“, kuriam sankcijos įtakos neturi“.

Daugiau apie pokalbį skaitykite čia.

20:48 JK įvedė sankcijas, kuriomis uždrausta atlikti orlaivių ar laivų techninę priežiūrą

Jungtinė Karalystė (JK) paskelbė naujas sankcijas, kuriomis siekiama „užkirsti kelią rusų oligarchams naudotis JK aviacijos ir jūrų techninėmis paslaugomis“.

JK užsienio reikalų ministerija teigė, kad teisės aktais bus uždrausta atlikti orlaivių ar laivų, priklausančių Rusijos oligarchams, kuriems taikomos sankcijos, ar jų įmonėms, techninę priežiūrą, praneša BBC.

Departamentas teigė, kad naujaisiais įgaliojimais buvo nedelsiant pasinaudota siekiant taikyti sankcijas Rusijos verslininkams Eugenijui Švidleriui ir Olegui Tinkovui.

20:40 Ukraina: Rusijos kariuomenė tęsia aktyvų puolimą

Trečiadienį Rusijos kariuomenė tęsė plataus masto ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, o Ukrainos pajėgos toliau vykdo gynybos operaciją rytų, pietryčių ir šiaurės rytų kryptimis, pranešė Ukrainos gynybos ministerija

Jos teigimu, Rusijos kariai „patyrė didelių nuostolių“ ir greičiausiai „laikinai atsisakė Kyjivo blokavimo užduoties“. Rusijos kariuomenė persigrupavo ir sutelkė dėmesį į „puolamąsias operacijas rytinėje zonoje ir į kariuomenės logistinio aprūpinimo sistemos Donecko ir Tavrijos srityse stiprinimą“, sakoma ministerijos pranešime.

Pasak ministerijos, Rusija daugiausia pastangų deda siekdama perimti Popasanos, Rubižnės ir Mariupolio miestų kontrolę. Ji taip pat teigia, kad Rusijos kariuomenė yra „demoralizuota“ ir turi „menką motyvaciją dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje“.

20:35 JAV žvalgyba: patarėjai klaidina V. Putiną apie karą Ukrainoje

JAV žvalgybos pareigūnai padarė išvadą, kad Vladimiras Putinas, Rusijos vadovas, yra klaidinamas savo patarėjų apie rusų pajėgų veiksmus Ukrainoje, trečiadienį nurodė vienas amerikiečių pareigūnas.

Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga apie neseniai išslaptintą JAV žvalgybos išvadą, kad V. Putinas pasijuto apgaudinėjamas Rusijos kariškių ir kada dabar tarp jo ir aukšto rango gynybos pareigūnų tvyro didelė įtampa. 

Plačiau skaitykite čia. 

20:22 Rusijoje auga V. Putino reitingas

Rusijos Jurijaus Levados analitinio centro duomenimis, Vladiminą Putiną, Rusijos vadovą, palankiai vertina 83% žmonių, kai vasarį jo reitingas buvo 71%. Centro analizė taip pat rodo, kad dabar vadovu pasitiki 44% rusų, t. y. 10 % daugiau nei prieš karą. 

Ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad šalies valstybinė žiniasklaida kruopščiai kontroliuoja karo ir V. Putino įvaizdį, o užblokavus Vakarų socialinius tinklus bei įvedus įstatymą, numatantį 15 metų bausmę dėl „karinės operacijos dezinformacijos“ dar labiau trūksta matomų kitokių nuomonių.

Be to, tai leidžia manyti, kad daugelis rusų bijotų prisipažinti apklausų rengėjams, kad nepritaria V. Putino politikai ar karui.

20:08 Ukraina pareiškė pirmą kaltinimą už „kolaboravimą“ su Rusija

Ukraina trečiadienį oficialiai pareiškė pirmą kaltinimą pagal naujai priimtą įstatymą dėl kolaboravimo su Rusijos pajėgomis, už kurį gali grėsti iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad kaltinimai pareikšti rytinio Kramatorsko miesto gyventojui, platformoje „TikTok“ paskelbusiam vaizdo įrašą, „kuriame neigė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir viešai ragino piliečius palaikyti neteisėtus šalies agresorės sprendimus ir veiksmus“.

Kovo viduryje, praėjus vos porai savaičių nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgų invazijos, Kyjivas priėmė vadinamąjį kolaboravimo įstatymą. Pagal šį įstatymą, „bendradarbiavimas“ su „priešiškomis“ pajėgomis gali užtraukti 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Asmenys, pripažinti kaltais dėl bendradarbiavimo su Rusijos pajėgomis, taip pat negalės 15 metų dirbti valdžios institucijose, įskaitant vietines.

Ukraina taip pat priėmė įstatymą, draudžiantį „neteisėtai“ publikuoti nuotraukas arba vaizdo įrašus, informuojančius apie Ukrainos kariuomenės judėjimą. 

19:55 JAV planuoja suteikti Ukrainai 500 mln. USD atlyginimų mokėjimui

Joe Bidenas, JAV prezidentas, trečiadienį pokalbio telefonu metu pažadėjo Volodymyrui Zelenskiui, Ukrainos prezidentui, kad jo šalis suteiks 500 mln. USD „tiesioginę biudžetinę pagalbą“ Ukrainai, teigia Baltieji rūmai.

Biudžetinė pagalba bus skirta atlyginimų mokėjimui.

Išsamiau skaitykite čia.

19:34 G. Nausėda: „Vičiūnų“ verslo ryšių palaikymas su Rusija yra nesuvokiamas

Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, trečiadienį LRT televizijai sakė, kad UAB „Vičiūnų grupė“, kurią kontroliuoja Visvaldas Matijošaitis, Kauno meras, ir Liudas Skierus, Plungės rajono savivaldybės tarybos narys, palaikomi verslo ryšiai su Rusija yra nesuvokiami.

„Man įdomu, juk meras vykdo veiklas Kaune – priima pabėgėlius, yra pabėgėlių centrai, Ukrainos žmonėms teikiama humanitarinė pagalba. Tai yra daro tuos darbus, kurie visiškai suprantami jo, kaip mero, veikloje. Ir tuo pat metu vykdo veiklą Rusijoje. Šitie du dalykai man niekaip nesuvokiami – jie man nesueina į vieną vietą. Dėl to aš tikiuosi, kad pirmiausia patys kauniečiai turėtų pasakyti savo nuomonę, ką jie galvoja apie tokią situaciją“, – LRT televizijai sakė prezidentas.

Plačiau skaitykite čia.

18:48 Slovakija išsiunčia 35 Rusijos diplomatus

Slovakija trečiadienį paskelbė nusprendusi išsiųsti 35 Rusijos diplomatus, remdamasis žvalgybos tarnybų pateikta informacija.

Šalis „sumažins Rusijos ambasados Bratislavoje darbuotojų skaičių 35-iais“, naujienų agentūrai AFP sakė Jurajus Tomaga, užsienio reikalų ministerijos atstovas.

„Apgailestaujame, kad po ankstesnių rusų diplomatų išsiuntimų per porą praėjusių metų Rusijos diplomatinė atstovybė neparodė jokio suinteresuotumo Slovakijoje veikti korektiškai“, – pridūrė jis.

18:30 Kremlius: perėjimas prie mokėjimų už dujas rubliais bus laipsniškas

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusija, prieš savaitę paskelbusi, kad nuo šiol mokėjimus už gamtines dujas priims tik rubliais, neketina nedelsdama įvesti tokio reikalavimo.

„Mokėjimai ir pristatymai yra daug laiko reikalaujantis procesas“, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Plačiau skaitykite čia.

18:24 V. Kudirkos aikštėje protestas prieš Rusijos karą Ukrainoje

Apie du šimtus žmonių trečiadienio vakarą Vilniuje prie Vyriausybės protestavo prieš karą Ukrainoje, raginami nutraukti ekonominius santykius su šalimis agresorėmis Rusija ir Baltarusija. Su premjere Ingrida Šimonyte susitikęs Olegas Šurajevas, akcijos iniciatorius, ragino ir kitų Europos Sąjungos šalių visuomenes spausti savo vyriausybes.

„Mes darome visuomenės spaudimą. (...) Karas užmigdo, žmonės pripranta prie karo, atrodo, kad tai dar viena karo diena. Vakarų fronte nieko naujo“, – žurnalistams sakė O. Šurajevas.

O. Šurajevo teigimu, privalu plačiau skleisti šią žinią, o „Lietuva turi imtis lyderystės ir kalbėti daugiau“.

18:04 Ukraina: Rusija ruošiasi atnaujinti puolimą

Rusijos pajėgos ruošiasi atnaujinti puolamąsias operacijas, pranešė Oleksandras Motuzianikas, Ukrainos gynybos ministerijos atstovas.

Rusija vis dar bando užimti apgultą pietinį Mariupolį, Popasnos bei Rubižnės miestus Luhanske, tačiau pagrindines pastangas sutelkia į Ukrainos kariuomenės apsupimą šalies rytuose, praneša „Reuters“.

Pastebėti tam tikri Rusijos pajėgų judėjimai nuo Kyjivo ir Černihivo sričių, tačiau Ukrainos karinė vadovybė to nelaiko masiniu atsitraukimu, pridūrė O. Motuzianikas.

17:56 Vokietija pasiruošusi būti Ukrainos saugumo garantu

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, patikino Volodymyrą Zelenskį, Ukrainos prezidentą, kad Vokietija yra pasirengusi būti Ukrainos saugumo garantu, pranešė Steffenas Hebestreitas, Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai.

Per pokalbį telefonu su V. Zelenskiu O. Scholzas išreiškė pasirengimą prisiimti šį vaidmenį, tačiau S. Hebestreitas sakė nenorįs spėlioti, ar saugumo garanto vaidmuo apimtų ir karinį komponentą, praneša „Reuters“.

17:50 Ukraina: Referendumas dėl derybų sutarties tik Rusijai išvedus pajėgas

Michailo Podoliakas, Ukrainos prezidento patarėjas, informavo, kad Ukraina organizuotų referendumą dėl derybų sutarties priėmimo tik tokiu atveju, jei Rusija iš Ukrainos išvestų visas savo ginkluotąsias pajėgas.

„Kalbant apie referendumą, žinoma, su saugumo sutartimi, kad ji būtų tinkamai įtvirtinta tarptautinėje teisėje, procedūra bus tokia: referendumas Ukrainoje, po to ją ratifikuos šalys garantės ir ratifikuos Ukrainos Aukščiausioji Rada. Žinoma, referendumas šiandien neįvyks, nes esame karo padėtyje, vyksta karas“, – Ukrainos nacionalinei televizijai sakė M. Podoliakas.

17:32 Rusija: užregistruota apie 16.000 karių iš Artimųjų Rytų

Rusija teigia, kad užregistravo apie 16.000 karių iš Artimųjų Rytų, o Sirijos socialiniuose tinkluose plinta užklausos, kaip jie gali prisijungti prie rusų pajėgų.

„Verbavimas į Ukrainą vyksta lygiai taip pat, kaip mes verbavome į Libiją: regionuose yra atstovai. Pateikę prašymą sirai turi teisę pakeisti savo sprendimą. Niekas jų neverčia vykti“, – vienas Rusijos verbuotojas sakė BBC.

Rusija rėmė Sirijos režimą per pilietinį karą šalyje, o Rusijos valstybinės naujienų tarnybos teigia, kad „Sirijos kariai nori atsilyginti tuo pačiu“.

17:09 ECB vadovė: tęsiantis karui Ukrainoje europiečių pragyvenimo išlaidos augs

Christine Lagarde, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė, trečiadienį perspėjo, kad dėl užsitęsusio konflikto Ukrainoje energijos kainos ir europiečių pragyvenimo išlaidos toliau augs.

Kipre viešinti Ch. Lagarde pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą praėjusį mėnesį įnešė „didelių abejonių“ dėl Europos Sąjungos (ES) ekonomikos perspektyvų. ECB vadovės teigimu, šis konfliktas pristabdė atsigavimą po COVID-19 pandemijos, sukuriant daugybę darbo vietų.

Išsamiau skaitykite čia.

17:00 Kai kuriems „RT France“ darbuotojams užblokuotos banko sąskaitos

Kremliaus finansuojama televizija „RT France“ trečiadienį pareiškė, kad Prancūzijos bankas užblokavo kelių darbuotojų iš Rusijos sąskaitas, ir pasmerkė šį žingsnį kaip diskriminaciją.

„Bankas „Societe Generale“ vienu metu užblokavo kelių mūsų darbuotojų iš Rusijos asmenines atlyginimų sąskaitas“, – platformoje „Telegram“ paskelbė Ksenija Fiodorova, „RT France“ vyriausioji redaktorė.

Europos Sąjunga uždraudė RT ir Kremliaus kontroliuojamai „Sputnik“ transliuoti bloko teritorijoje per palydovinę ir kabelinę televiziją, taip pat per programėles ar internetą. Be to, Briuselis įšaldė šių žiniasklaidos priemonių licencijų galiojimą ES. Šis sprendimas palietė ir RT patronuojamąsias įmones, transliuojančias anglų, vokiečių, prancūzų bei ispanų kalbomis.

16:57 Iš Ukrainos pabėgo 2 mln. vaikų

Trečiadienį Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) pranešė, kad iš Ukrainos jau pabėgo maždaug 2 mln. vaikų. Jie sudaro pusę visų karo pabėgėlių.

Daugiau kaip 1,1 mln. vaikų atvyko vien į Lenkiją, šimtai tūkstančių – į Rumuniją, Moldovą, Vengriją, Slovakiją ir Čekiją.

UNICEF įspėjo, kad nuo smurto bėgantiems vaikams gresia didesnis išnaudojimo ir prekybos žmonėmis pavojus. Siekdama sumažinti šią riziką, fondas didina „Mėlynųjų taškų“, kurie yra vieno langelio principu veikiančios saugios vietos keliaujančioms šeimoms, skaičių.

UNICEF duomenimis, per karą žuvo daugiau kaip 100 vaikų, o apie 130 buvo sužeista.

16:44 200–300 civilių gyventojų žuvo per kovas Irpinėje

Kovose, siekiant išlaisvinti Irpinę nuo Rusijos pajėgų, žuvo apie 200–300 civilių gyventojų, praneša Oleksandras Markušynas, miesto meras. Jis sakė, kad žuvo apie 50 ukrainiečių kariškių, o kai kurie kūnai vis dar įstrigę po griuvėsiais.

16:38 Rusijos pajėgos Charkivo regione naudojo uždraustas minas

Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, Ukrainoje kovojančios Rusijos pajėgos Charkivo regione naudojo uždraustas prieštankines minas.

Tarptautinė organizacija teigė, kad tokias minas kovo 28 d. aptiko Ukrainos sprogmenų neutralizavimo technikai.

„Yra žinoma, kad Rusija turi šių naujai dislokuotų minų, kurios gali beatodairiškai žudyti ir žaloti žmones akivaizdžiai 16 metrų atstumu“, – „Human Rights Watch“ citavo CCN. 

16:29 Černobylio ir Zaporožės atominių elektrinių perdavimas Ukrainai turi būti svarstomas derybose

Rusijos kariuomenės išvedimo iš Černobylio ir Zaporožės atominių elektrinių teritorijų klausimas turėtų būti svarstomas įvairiais lygmenimis, visų pirma Ukrainos ir Rusijos derybose, sakė Rafaelis Grossi, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas.

„Šį klausimą reikia svarstyti įvairiais lygmenimis. Žinoma, tikimės, kad paliaubų momentas jau arti, o derybos, kurios vyksta tarp Ukrainos ir Rusijos, prisidės prie taikos“, – sakė jis.

Pasak M. Grossi, situacija dėl atominės elektrinės užgrobimo yra kritinė ir nėra tipiška.

Germanas Galuščenka, Ukrainos energetikos ministras, anksčiau sakė, kad Ukraina reikalauja blokuoti Rusijos atstovų veiklą TATENA. Ministras taip pat pabrėžė, kad TATENA turėtų apriboti Rusijos darbuotojų prieigą prie Ukrainos bylų.

16:19 Rusijos aliuminio milžinė „Rusal“ įspėjo dėl sankcijų keliamos rizikos

Rusijos aliuminio milžinė „Rusal“ trečiadienį pranešė apie didžiulį pelną 2021 metais, tačiau perspėjo, kad bendrovei gresia su tiekimu susijusios rizikos, kurias kelia dėl Maskvos invazijos į Ukrainą Vakarų šalių įvestos sankcijos.

Kasybos bendrovės teigimu, jos pajamos išaugo 40%, palyginti su ankstesniais metais, iki beveik 12 mlrd. USD (11 mlrd. Eur) dėl išaugusių aliuminio kainų, o pelnas siekė 3,23 mlrd. USD ir buvo daugiau nei trigubai didesnis nei 2020-aisiais.

Bendrovė pažymėjo „šiuo metu negalinti tiksliai įvertinti „sankcijų ir geopolitinės įtampos“ padarinių. Dėl sankcijų „Rusal“ „gali susidurti su sunkumais įrangos tiekimo grandinėse“. Išsamiau skaitykite čia.

16:07 Maskva ir Pekinas yra „labiau pasiryžę“ plėtoti dvišalius ryšius

Jau rašėme, kad Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, trečiadienį per pirmą savo vizitą Kinijoje nuo karo prieš Ukrainą pradžios pareiškė, kad Maskva ir Pekinas rodo kelią į teisingesnę pasaulio tvarką. 

Tačiau ir Wang Yi, jo kolega iš Kinijos, po susitikimo kalbėjo, kad Maskva ir Pekinas yra „labiau pasiryžę“ plėtoti dvišalius ryšius ir stiprinti bendradarbiavimą.

Jie abu taip pat pasmerkė tai, ką pavadino neteisėtomis ir neproduktyviomis Vakarų sankcijomis, įvestomis Maskvai dėl jos veiksmų Ukrainoje, sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Plačiau skaitykite čia.

15:42 Lietuva ragina sukurti finansinės paramos mechanizmą už ukrainiečių gydymą

Lietuva prisidėjo prie Lenkijos inicijuoto bendro 11 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių pareiškimo, kuriuo prašoma kuo skubiau sukurti finansinės paramos mechanizmą už karo pabėgėlių iš Ukrainos gydymą.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, Briuselyje sveikatos apsaugos ministrų susitikime dalyvaujantis Arūnas Dulkys, ministras, pabrėžė koordinuotos ES finansinės paramos svarbą, nes patiriamos išlaidos reiškia didelį papildomą krūvį Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai.

Pasak Aušros Bilotienės Motiejūnienės, Lietuva kol kas skaičiuoja savo išlaidų kompensacijos poreikį, bet „matyt, kalbėtume apie tūkstančius, šimtus tūkstančių Eur“. 

15:37 V. Zelenskis ragina Norvegiją tiekti daugiau naftos ir dujų Ukrainai ir ES

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, trečiadienį paragino Norvegiją, antrąją pagal dydį dujų eksportuotoją Europoje po Rusijos, tiekti daugiau energijos išteklių jo šaliai ir Europos Sąjungai.

„Galite reikšmingai prisidėti prie Europos energetinio saugumo tiekdami reikalingus išteklius tiek Europos Sąjungos šalims, tiek Ukrainai“, – V. Zelenskis sakė vaizdo ryšiu kreipdamasis į Norvegijos parlamentą.

Ukrainos lyderis pridūrė, kad Rusijos laivams turėtų būti uždrausta įplaukti į uostus visame pasaulyje.

15:32 V. Putinas „pagalvos“ apie civilių evakuaciją iš Mariupolio

Vladimiras Putinas, Rusijos vadovas, Emmanueliui Macronui, Prancūzijos prezidentui, pasakė, kad Mariupolio apšaudymas baigsis tik tada, kai pasiduos Ukrainos kariuomenė, sakoma Kremliaus pranešime.

Tačiau, kaip praneša BBC, Prancūzijos pareigūnai teigė, kad Rusijos vadovas sutiko apsvarstyti planus evakuoti civilius gyventojus iš miesto.

Prancūzija kartu su Turkija, Graikija ir keliomis humanitarinėmis grupėmis pateikė V. Putinui miesto evakuacijos planą. Pareigūnų teigimu, V. Putinas pažadėjo E. Macronui „pagalvoti“ apie šį pasiūlymą.

15:28 Rusijos pajėgos stiprina jėgas Luhansko regione

Kelias pastarąsias dienas Rusija pabrėžė, kad dėmesį sutelkia į Ukrainos rytus, o Jungtinės Karalystės žvalgyba teigia, kad tai yra „tylus pripažinimas“, jog jai sunku išlaikyti operacijas šiaurėje. 

Rusijos pajėgos stiprina savo kontrolę Luhansko regione ir kaip teigia Luhansko valdžia, per 24 valandas buvo surengtos 35 artilerijos atakos prieš vietos miestelius.

Užgrobti žemę pietinėje pakrantėje yra didelis prezidento V. Putino tikslas, tačiau jis taip pat siekia „išlaisvinti“ rytus, teigia JK žvalgybos pareigūnai, kuriuos cituoja BBC.

15:03 TATENA vadovas aplankė branduolinę jėgainę Ukrainoje 

Rafaelis Grossi, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas, trečiadienį apsilankė vienoje pietų Ukrainoje esančioje branduolinėje jėgainėje. 

Tai pirmasis jo vizitas šalyje nuo Rusijos invazijos pradžios, sukėlusios nerimą dėl galimos branduolinės nelaimės. R. Grossi į Ukrainą atvyko antradienį, kad susitiktų su vyriausybės pareigūnais ir atsiųstų į šalį ekspertų bei įrangos, siekiant „padėti išvengti branduolinės nelaimės pavojaus“.

„Esu Pietų Ukrainos branduolinėje jėgainėje, kad susitikčiau su Ukrainos vyriausybės pareigūnais bei darbuotojais ir pradėčiau teikti TATENA techninę pagalbą šalies branduolinių objektų saugai ir saugumui (užtikrinti)“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė TATENA vadovas.

14:46 Kyjivas: Rusijos pajėgos smogė Raudonojo Kryžiaus pastatui Mariupolyje

16:48 papildyta Raudonojo Kryžiaus komentaru

Rusijos pajėgos smogė Raudonojo Kryžiaus pastatui apsuptame ir smarkiai sugriautame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, trečiadienį pranešė Kyjivas.

Pareigūnai perspėjo, kad šis incidentas gali dar labiau paaštrinti mieste besivystančią humanitarinę katastrofą.

„Galime patvirtinti, kad išplatintame paveikslėlyje matomas Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto sandėlis Mariupolyje. Mariupolyje neturime savo komandos, todėl neturime jokios kitos informacijos, įskaitant informaciją apie galimas aukas ar žalą“, – „The Guardian“ sakė Raudonojo kryžiaus atstovai.

14:44 JT Žmogaus teisių taryba vadovauti tyrimui dėl Rusijos karo skiria norvegų teisėją

Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba trečiadienį paskyrė keliuose tarptautiniuose teismuose dirbusį norvegų teisėją Eriką Mose vadovauti tyrimui dėl pažeidimų per Rusijos karą Ukrainoje.

E. Mose, buvęs Norvegijos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjas, buvęs Tarptautinio Ruandos baudžiamojo tribunolo (ICTR) pirmininkas, buvo paskirtas vadovauti naujai įkurtai nepriklausomai tarptautinei tyrimo komisijai.

Federico Villegasas, žmogaus teisių tarybos pirmininkas, į trijų narių komisiją taip pat paskyrė Jasminką Džumhur, Bosnijos ir Hercegovinos žmogaus teisių ombudsmenę, ir kolumbietį Pablo de Greiff, dirbusį svarbiausiu JT ekspertu teisingumo ir reparacijų klausimais.

14:33 G. Landsbergis: Rusija Europai nori primesti savo realybę

Su Prancūzijos parlamento atstovais trečiadienį susitikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad iš šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Prancūzijos tikimasi lyderystės Europoje, ypač nepateisinamo karo akivaizdoje, pranešė ministerija.

Jis pažymėjo, kad šiuo metu yra labai svarbu išsaugoti demokratinio pasaulio vienybę, tęsti visokeriopą paramą Ukrainai, įskaitant karinę, toliau stiprinti spaudimą Rusijai ir užtikrinti realią NATO rytų flango gynybą.

Pasak ministerijos, susitikimo metu be Rusijos karinės agresijos Ukrainoje ir priemonių jai nutraukti, aptarti pabėgėlių iš Ukrainos priėmimo Europoje, ES ir Kinijos santykių, dvišalio Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimo klausimai.

14:15 Kremlius: Krymas yra Rusijos dalis

17:12 papildyta Vladimiro Medinskio, Rusijos derybininko, komentaru

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, sako, kad 2014 m. Rusijos aneksuotas Krymas yra „Rusijos dalis“, o Rusijos konstitucija neleidžia su niekuo kitu aptarinėti bet kurio regiono likimo.

Jis priduria, kad  Rusija atsargiai komentuoja derybas, nes „manome, kad derybos turi vykti tyliai“, praneša BBC.

Vladimiras Medinskis, Rusijos derybininkas, sako, kad derybos su Ukraina tęsiamos, tačiau priduria, kad Rusijos pozicija dėl Krymo ir Donbaso regiono nepasikeitė.

Tačiau V. Medinskis sako, kad Ukraina pareiškė norą įvykdyti pagrindinius Rusijos reikalavimus. Jis sako, kad jei Ukraina laikysis savo pažadų, tuomet „NATO tvirtovės grėsmė“ šalyje bus pašalinta.

14:05 Ukrainiečių pabėgėliams žada 10 mln. Eur paramą būstui ir maistui

Nuo karo į Lietuvą pasitraukusių ukrainiečių pagalbai maistu, taip pat būstą jiems suteikusių asmenų kompensacijoms Ministrų kabinetas numatė beveik 10 mln. Eur.

Trečiadienį priimtu sprendimu Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) 3 mln. Eur skyrė maitinimo kortelėms, dar 585.000 Eur – maisto daviniams.

Tuo metu ukrainiečiams būstą suteikusiems asmenims ir įmonėms numatyta 6,3 mln. Eur kompensacijų. Pastarosios būtų teikiamos fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus viešąsias įstaigas, kurie perdavė būstą ar kitas gyventi tinkamas patalpas Ukrainos gyventojams nemokamai. 

14:03 Priešiškų valstybių ir teritorijų sąraše – Rusija, Baltarusija, Krymas

Vyriausybė pritarė priešiškų valstybių sąrašui – juo remiantis iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų bus galima pašalinti su šiomis valstybėmis susijusias įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame sąraše – Rusija, Baltarusija, aneksuotas Krymas, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija bei Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos.

„Iki šiol perkančiosios organizacijos neturėjo pagrindo atmesti pasiūlymus ar nutraukti viešųjų pirkimų sutartis, kai siūlomos prekės yra iš grėsmę keliančių valstybių ar tiekėjai yra susiję su tokiomis valstybėmis. Vadovaudamiesi patvirtintu valstybių sąrašu, pirkimų vykdytojai galės priimti sprendimus, kad viešaisiais pirkimais nebūtų finansuojamos šios priešiškos valstybės“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

14:01 Kremlius apie derybas: proveržių nėra

Kremlius trečiadienį išsklaidė viltis dėl proveržio po ankstesnę dieną Stambule vykusių Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo.     

„Negalime konstatuoti, kad esama kažko daug žadančio, kažkokių proveržių“, – žurnalistams sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. 

„Dar laukia ilgas darbas“, – pridūrė jis. 

Pasak D. Peskovo, Maskva teigiamu dalyku laiko tai, kad Kyjivas „bent jau pradėjo konkrečiai formuluoti ir dėstyti popieriuje“ savo reikalavimus.  

„Labai vengiame skelbti pareiškimus apie klausimus“, aptariamus derybose, nes „manome, kad derybos turi vykti tyliai“, – sakė jis.

13:56 S. Lavrovas ketvirtadienį lankysis Indijoje

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį atvyks dviejų dienų vizito į Indiją, kuri iki šiol nepasmerkė Maskvos invazijos į Ukrainą.

Indija susilaikė per balsavimą dėl Jungtinių Tautų rezoliucijų, smerkiančių Maskvos agresiją, ir nepaisydama Vašingtono spaudimo toliau perka rusišką naftą bei kitas prekes. JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę apibūdino Indiją kaip „svyruojančią“ Rusijos atžvilgiu.

Indija ir Rusija daug dešimtmečių palaiko glaudžius ryšius. Naujasis Delis, vadinantis Maskvą „ilgamete ir laiko patikrinta drauge“, didžiąją dalį svarbiausios karinės įrangos gauna iš Rusijos.

13:40 Vyriausybė siūlo didinti šauktinių, kariūnų skaičių

Vyriausybė siūlo didinti į privalomąją karo tarnybą pakviečiamų jaunuolių, taip pat priimamų į Karo akademiją kariūnų bei civilių darbuotojų kariuomenėje skaičių.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui numatyti Principinę kariuomenės struktūrą ir karių skaičių nustatančiame įstatyme, jog per metus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą būtų pakviečiama nuo 3.400 iki 4.400 jaunuolių.

Dabar šis skaičius yra nuo 3.800 iki 4.000.

Pataisas dar turės patvirtinti Seimas.

13:30 Černihivo meras: rusai didina apšaudymo intensyvumą

Nepaisant Rusijos pažadų atitraukti pajėgas nuo Kyjivo ir Černihivo miestų, pastarasis patiria „didžiulį puolimą“, teigė Černihivo regiono administracijos vadovas Viačeslavas Chausas.

Anot jo, miestas praėjusią naktį buvo itin intensyviai apšaudomas iš oro bei bombarduojamas artilerijos.

Miesto meras Viačeslavas Atrošenko CNN eteryje pašiepė Rusijos pažadus apie mažinamą puolimą. „Jie sako mažinantys intensyvumą, tačiau apšaudymo intensyvumą jie tik padidino. Šiandien turėjome didžiulį smūgį pačiame Černihivo centre. 25 žmonės buvo sužeisti, jie išvežti į ligoninę. Visi buvo civiliai. Taigi, kai rusai kažką sako, būtina viską patikrinti, kaip yra iš tiesų“, – sakė meras.

13:12 KAM: Rusijos karių atitraukimas nuo Kyjivo nesusijęs su taikos derybomis

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Rusijos karių atitraukimas nuo Kyjivo nesusijęs su taikos derybomis, o nulemtas stipraus ukrainiečių pasipriešinimo.

„Su pokalbiais Turkijoje tai niekaip nesusiję. Iš tikrųjų, ukrainiečiai tose kryptyse vykdė sėkmingus lokalinius kontrpuolimus ir ten didesnė grėsmė jau buvo ne ukrainiečiams, o rusų pajėgoms, kad jos bus atkirstos nuo logistinių kelių“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Anot jo, ties Kyjivu vienoje vietoje buvo tik vienas Rusijos kariuomenės logistikos kelias, kuris buvo apšaudomas ukrainiečių.

„Taip kad jie traukiasi matydami jiems nepalankiai besiklostančią karinę situaciją, patyrę gana didelių nuostolių išvedinėja tas pajėgas. Kam jie dar galės jas panaudoti, manau, pamatysime, bet dabar tose kryptyse nesimatys, ko gero, didesnių Rusijos pajėgų puolimų, nes tam jie tiesiog jų neturi, ukrainiečai ten jau yra sutelkę savo pajėgas“, – tvirtino ministras.

13:09 S. Lavrovas Kinijoje gyrė bendradarbiavimą kuriant „teisingą ir demokratišką“ pasaulio tvarką

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį per pirmą savo vizitą Kinijoje nuo karo prieš Ukrainą pradžios pareiškė, kad Maskva ir Pekinas rodo kelią į teisingesnę pasaulio tvarką.

S. Lavrovas trečiadienį anksti ryte atskrido į rytinį Huangšano miestą.

Prieš jo susitikimą su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame vaizdo kreipimesi S. Lavrovas sakė, kad pasaulis „išgyvena labai rimtą tarptautinių santykių istorijos etapą“.

Jis sakė esąs tikras, kad pasibaigus tam etapui „mes kartu su jumis ir kitais mūsų bendraminčiais judėsime link daugiapolės, teisingos ir demokratiškos pasaulio tvarkos“.

13:00 A. Anušauskas: Lietuva papildomo rotacinio JAV bataliono sulauks gegužę

Lietuva balandžio pabaigoje arba gegužę sulauks papildomo rotacinio Jungtinių Valstijų (JAV) bataliono, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Tie rotaciniai batalionai, papildomas rotacinis batalionas pasirodys balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje ir kurį laiką mes turėsime du amerikiečių batalionus“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Anušauskas.

Anot A. Anušausko, NATO karių rekordas Lietuvoje gali būti pasiektas gegužę.

Jis teigia, kad sąjungininkų skaičius jau yra išaugęs maždaug tūkstančiu nuo pernai ir turėtų didėti „panašiu skaičiumi“.

12:51 Kaliningrado traukinių tranzito saugumui užtikrinti bus prašoma papildomų 24 mln. Eur

Kaliningrado traukinių tranzito saugumui užtikrinti iš Europos Sąjungos bus prašoma papildomų 24 mln. Eur, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Jos teigimu, prašymą ketinama išsiųsti artimiausiu metu.

„Ten yra sudėliotos konkrečios techninės priemonės, tame tarpe sraigtasparnio įsigijimas. Tai yra priemonės, kurios sustiprintų Kaliningrado tranzito saugumo klausimą, poreikis yra apie 24 mln. Eur“, – BNS trečiadienį telefonu iš Kenos pasienio punkto sakė ministrė.

Jos teigimu, sraigtasparnis leistų užtikrinti tranzitinių traukinių stebėjimą viso jų važiavimo laiko per Lietuvą metu.

12:34 Sutarta dėl trijų humanitarinių koridorių

Trečiadienį Ukraina ir Rusija susitarė dėl trijų evakuacijos koridorių, pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk.

Jos teigimu, vienas koridorius skirtas Mariupolio gyventojų evakuacijai ir humanitarinės pagalbos pristatymui į Berdianską, antras – humanitarinės pagalbos pristatymui į Melitopolį ir evakuacijai iš jo, o trečias – gyventojų išvykimui asmeniniais automobiliais iš Enerhodaro į Zaporižę.

12:22 Lenkija sieks iki 2022 m. pabaigos atsisakyti rusiškos naftos importo

Lenkija planuoja imtis priemonių atsisakyti rusiškos naftos importo iki 2022 metų pabaigos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Jo teigimu, Lenkija pradeda radikaliausią tarp Europos šalių planą, skirtą tapti nepriklausoma nuo energijos šaltinių iš Rusijos. 

Tuo metu Vokietija paskelbė išankstinį perspėjimo lygį dėl gamtinių dujų tiekimo Rusijos Ukrainoje sukelto karo fone. Plačiau skaitykite čia.

12:04 Mariupolio administracija: daugiau kaip 70 žmonių iš gimdymo namų prievarta evakuoti į Rusiją

Mariupolio valdžia trečiadienį pasmerkė prievartinį žmonių evakavimą į Rusiją iš gimdymo namų šiame apsiaustame mieste, kur rusų pajėgos kovo 9 dieną subombardavo kitus gimdymo namus.

„Daugiau kaip 70 žmonių – moterys ir medicinos personalas – buvo jėga išgabenti okupantų iš 2-ųjų gimdymo namų Kairiojo kranto rajone“, – nurodė merija platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Pasak merijos, daugiau kaip 20.000 šio pietrytinio Ukrainos miesto gyventojų „prieš jų valią“ buvo išvežti į Rusiją. Ten buvo konfiskuoti šių žmonių dokumentai ir jie buvo perkelti į Rusijos gilumoje esančius miestus.

Patikrinti šios informacijos neįmanoma, nes Mariupolis nuo vasario galo yra apsiaustas rusų pajėgų ir intensyviai bombarduojamas, o ryšiai beveik visiškai neveikia.

11:54 JT: daugiau nei 4 mln. pabėgėlių jau paliko Ukrainą

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR teigia, kad Ukrainą paliko jau 4,02 mln. karo pabėgėlių nuo Rusijos invazijos pradžios.

Tai reiškia, kad kas vienuoliktas ukrainietis jau buvo priverstas palikti šalį.

11:36 Ukrainos uostuose užblokuota mažiausiai 100 užsienio prekybos laivų

Ukrainos uostuose užblokuota mažiausiai 100 užsienio prekybos laivų ir daugiau kaip 1.000 jūrininkų – šių laivų įgulų narių, skelbia Tarptautinė jūrų organizacija (TJO), kuri yra Jungtinių Tautų padalinys ir reguliuoja tarptautinę prekybinę laivybą.

TJO pažymi, kad šioms įguloms pradeda stigti maisto atsargų. 

Užsienio laivai įstrigo Ukrainos uostuose dėl Rusijos sukelto karo ir Rusijos karinio jūrų laivyno vykdomos Ukrainos uostų blokados. Visus Ukrainos vandens kelius Azovo ir Juodojoje jūrose dabar kontroliuoja Rusija.

11:29 Gubernatorius: nepaisant Maskvos pažadų, Ukrainos Černihivas buvo apšaudomas visą naktį

Ukrainos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos bombardavo šiaurinį Černihivo miestą, nors Maskva anksčiau tvirtino, kad „radikaliai“ mažina karinę veiklą šiame regione.

„Priešas savo „aktyvumo sumažėjimą“ Černihivo regione pademonstravo smūgiais Nižynui, įskaitant oro smūgius. Černihivas buvo apšaudomas visą naktį“, – socialiniuose tinkluose parašė srities gubernatorius Viačeslavas Čausas.

11:23 „Hesburger“ iš Rusijos ir Baltarusijos žada pasitraukti iki vasaros pabaigos

Suomijos kapitalo greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“ planuoja visas savo užkandines Rusijoje ir Baltarusijoje uždaryti iki artėjančios vasaros pabaigos, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“, remdamasi šios bendrovės pranešimu.

Hesburger“ sulaukė kritikos, pirmiausia Suomijoje, dėl to, kad Kremliaus karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje delsia trauktis iš Rusijos – kovo pradžioje bendrovė pristatė tokius planus, tačiau kol kas uždarė tik vieną užkandinę Rusijoje.

Plačiau apie tai galima rasti čia.

10:58 Ukrainos vicepremjerė siūlo tarptautinę misiją Černobylio AE zonoje

Ukrainos vicepremjerė Iryna Veresčiuk trečiadienį pareiškė, kad  Černobylio AE zonos saugiai priežiūrai yra reikalinga tarptautinė misija. Ji taip pat paragino Rusiją išversti pajėgas iš atominės elektrinės teritorijos.

„Reikalaujame, kad JT Saugumo taryba imtųsi priemonių demilitarizuoti Černobylio AE zoną ir įvesti specialią misiją tam, kad būtų sumažintas branduolinės katastrofos pavojus“, – I. Veresčiuk citavo „Reuters“.

10:14 Rusija smogė kariniam aerodromui Ukrainos vakaruose

Rusijos pajėgos antradienį smogė kariniam aerodromui Ukrainos vakaruose ir sunaikino degalų atsargas, pranešė Starokostiantynivo miesto, kuriame yra šis aerodromas, meras.

„Ant mūsų raketomis lyja nuo pirmosios karo dienos, bet šiandienos ataka buvo labai rimta ir padarė reikšmingos žalos“, – antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė meras Mykola Melnyčukas. Jis pažymėjo, kad žuvusių žmonių nėra.

Pasak mero, per bombardavimą sunaikintos maždaug 35.000 gyventojų turinčio miesto degalų ir tepalų atsargos. Starokostiantynivas yra tarp sostinės Kyjivo ir Lvivo.

Ataka surengta Rusijai antradienį pažadėjus po „prasmingos“ pažangos taikos derybose Stambule „radikaliai“ sumažinti savo karinius veiksmus šiaurinėje Ukrainoje, aplink Kyjivą ir Černihivą.

10:09 Pentagonas į Lietuvą perkelia 200 jūrų pėstininkų

Perkeliami jūrų pėstininkai priklauso Čeri Pointe Šiaurės Karolinoje įsikūrusiai JAV jūrų pėstininkų korpuso 28-ajai oro kontrolės grupei, antradienį reporteriams sakė Pentagono atstovas. Plačiau skaitykite čia.

10:00 Estija ruošiasi uždrausti Rusijos kapitalo „Yandex“

Estijos verslumo ir informacinių technologijų ministerija pranešė teiksianti vyriausybei siūlymą uždrausti Rusijos kapitalo bendrovės „Yandex“ veiklą šalyje, vadovaujantis įstatymu dėl sankcijų taikymo.

„Yandex“ bus uždrausta tiesiogiai ar netiesiogiai teikti pavėžėjimo ir tarpininkavimo paslaugas Estijoje“, – teigiama ministerijos pranešime.

Jame pažymima, jog tuo siekiama užkirsti galimybes Rusijos žvalgybos tarnyboms rinkti ir naudoti Estijos gyventojų duomenis. 

09:43 D. Trumpas prašo V. Putino padėti sukompromituoti JAV prezidento J. Bideno sūnų

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, praėjusį mėnesį pradėjusį karą prieš Ukrainą, atskleisti bet kokią jo turimą informaciją, galinčią kompromituoti dabartinio Amerikos lyderio Joe Bideno sunų Hunterį.

Per interviu, kurio ištraukos antradienį buvo parodytos „Real America's Voice“ laidoje „Just the News“, D. Trumpas tvirtino, kad Maskvos mero žmona davė H. Bidenui 3,5 mln. USD (3,2 mln. Eur).

„Tai didelė suma, – sakė D. Trumpas. – Ji davė jam 3,5 mln. USD, taigi, manyčiau, kad Putinas turėtų žinoti atsakymą į šį klausimą. Manau, jis turėtų jį paskelbti.“

„Manau, mums derėtų žinoti atsakymą“, – pridūrė jis.

Išsamiau apie tai galima perskaityti čia.

09:22 JK žvalgyba: Rusijos kariai nuo Kyjivo į Baltarusiją atsitraukia apsirūpinti atsargomis

Rusijos žinia, kad ji stabdo intensyvų puolimą Kyjivo ir Černihivo kryptimis yra netiesioginis pripažinimas to, kad Rusija nepajėgia atlikti puolimo keliomis kryptimis vienu metu, rašoma JK Gynybos ministerijos paviešintoje kasdienėje Ukrainos karo analizėje, rašo BBC.

Daliniai, patyrę didelių nuostolių, buvo priversti atsitraukti į Rusiją ir Baltarusiją pasipildyti atsargų ir persigrupuoti, o Rusija toliau susiduria su „dideliais logistiniais iššūkiais“.

JK žvalgyba baiminasi, kad sumažėjusį manevringumo potencialą ant žemės Rusija bandys kompensuoti intensyvesniu artilerijos ir raketų apšaudymu.

09:16 Lietuvoje registruota 37.300 karo pabėgėlių iš Ukrainos

Lietuvoje registruota 37.300 karo pabėgėlių iš Ukrainos, 15.900 iš jų – nepilnamečiai, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 

Maždaug trečdalis atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre. Kiti registravosi Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių ir Marijampolės registracijos centruose.

Beveik 4.300 į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių yra vaikai iki šešerių metų. 

Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1.028 pabėgėliai, iš jų – iš viso 409 nepilnamečiai, įskaitant 105 vaikus, dar nesulaukusius šešerių.

08:56 NATO oro policijos misiją perima Ispanija ir Čekija

Keisis NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai: misiją perimančios Ispanija ir Čekija patruliuos su 13 naikintuvų.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ketvirtadienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija.

Keturis mėnesius Baltijos oro erdvę saugojusius Lenkijos karius ir du mėnesius – Danijos karius – pakeis Ispanijos kariai patruliuosiantys su aštuoniais naikintuvais F-18 „Hornet“. Jų misiją sustiprins penki Čekijos naikintuvai „Saab JAS 39 Gripen“.

08:54 NSKG pirmininkas: kiekvienas pilietis turi žinoti savo vaidmenį karinės invazijos atveju

Kiekvienas pilietis turi daugiau mažiau žinoti savo vaidmenį galimos karinės invazijos atveju, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas.

„Mes vadovaujamės visuotinės gynybos principu, kad ginasi ne tik mūsų kariuomenė, bet ir tauta, kiekvienas pilietis. Kiekvienas pilietis turi daugiau mažiau žinoti savo vaidmenį galimos karinės invazijos atveju, ir čia mes išeiname į pilietinį pasipriešinimą, karinį ir ne kartinį“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė L. Kasčiūnas.

Seimo komiteto vadovas pažymėjo, kad visuotinės gynybos principas bus vienas kertinių elementų partijų rengiamame susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos. 

08:33 Lenkija ruošiasi uždrausti anglių importą iš Rusijos

Lenkijos vyriausybė antradienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo šalis siekia dar labiau sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, pradėjusią karą prieš kaimyninę Ukrainą.

Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris sakė, kad naujuoju įstatymu taip pat siekiama įšaldyti Rusiją remiančių bendrovių ir asmenų turtą Lenkijoje.

„Į šį įstatymo projektą įtraukėme nuostatas, kurios nacionaliniu lygmeniu užkirstų kelią akmens anglių importui iš Rusijos. Negalime toliau laukti Europos Sąjungos aiškios pozicijos šiuo klausimu, nors suprantame su tuo susijusias rizikas“, – žiniasklaidos atstovams antradienio pavakarę kalbėjo P. Mulleris.

08:30 Leiboristai JK siūlo didinti išlaidas gynybai

Jungtinės Karalystės opozicinė Leiboristų partija siūlo didinti išlaidas gynyba, pasirodžius prognozių, kad jos gali sumažėti kartu su mažėjančiu bendru šalies biudžetu. Šiuo metu šalis skiria kiek daugiau nei 2% BVP savo gynybai, arba maždaug 45 mlrd. GBP (53 mlrd. Eur).

Tokį siūlymą leiboristai pateikė reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje. Partija nenurodė tikslių skaičių, kiek siūloma didinti šias išlaidas, tačiau partija siūlo panašų gynybos biudžeto didinimą, koks buvo dešimtmetį po rugsėjo 11-osios atakų. Tada JK išleisdavo po papildomus 10 mlrd. GBP gynybai per metus, rašo „The Guardian“.

Johnas Healey, leiboristų atstovas spaudai gynybos klausimais, teigė, kad partija parems konservatorių siūlymus parlamente dėl gynybos biudžeto didinimo, jei šie juos pristatys.

08:07 S. Lavrovas atvyko vizito į Kiniją

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo tviterio paskyroje įkėlė nuotrauką, kurioje šalies diplomatijos vadovo Sergėjaus Lavrovo lėktuvas nusileidžia Kinijoje.

„The Guardian“ praneša, kad S. Lavrovas susitiks su Kinijos diplomatais, o susitikime bus aptariamas ne tik Ukrainos, bet ir pagalbos Afganistanui klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus JAV ir Afganistano atstovai.

07:55 Pentagonas: Rusija ne atsitraukia nuo Kyjivo, o keičia pajėgų pozicijas

Rusija perkėlė nedidelę savo pajėgų prie Kyjivo dalį, bet neatsitraukia ir galbūt rengiasi vykdyti „didelį puolimą“ kitur Ukrainoje, antradienį paskelbė Pentagonas.

„Dabar matome nedidelę [rusų pajėgų] dalį, kuri atrodo judanti tolyn nuo Kyjivo; tai (vyksta - VŽ) tą pačią dieną, kai rusai sako atsitraukiantys“, – nurodė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

„Galiu jums pasakyti, kad didžioji dauguma... prieš Kyjivą sutelktų pajėgų vis dar yra ten, – sakė J. Kirby. – Tik matėme, kad nedidelis skaičius pradeda trauktis nuo Kyjivo, daugiausia į šiaurę.“

07:40 Vaizdas Mariupolyje prieš ir po Rusijos puolimo

07:06 A. Bilotaitė domėsis traukinių tranzito į Kaliningradą schemos saugumu

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį lankysis Kenos pasienio kontrolės punkte, kur domėsis, kaip užtikrinamas specialiosios Kaliningrado tranzito schemos saugumas.

„Šiuo sudėtingu laikotarpiu turime skirti ypatingą dėmesį keleivių ir krovinių tranzitui traukiniais į ar iš Rusijos Kaliningrado sritį“, – BNS atsiųstame komentare sakė ministrė.

Tranzitinių traukinių judėjimą per Lietuvos teritoriją kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o specialioji tranzito schema vykdoma Užsienio reikalų ministerijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Kas mėnesį Lietuvą kerta apie šimtą Rusijos tranzitinių traukinių.

06:50 Ukrainos kariuomenė mano, kad pažadai apie karių atitraukimą skirti suklaidinti

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas mano, kad Rusijos kalbos apie žadamą puolimo ties Kyjivu ir Černihivu sumažinimą ir pajėgų permetimu yra skirtos suklaidinti Ukrainą.

Anot ukrainiečių pajėgų, Rusijos daliniai buvo pastebėti atsitraukiantys nuo šių miestų, tačiau manoma, kad tai gali būti pajėgų rotacijos bandymas, nerodantis apie jokį rimtą atsitraukimą.

Toks vertinimas paskelbtas kasdieniame atnaujinime Ukrainos kariuomenės oficialioje feisbuko paskyroje.

06:44 V. Zelenskis: negali būti nė kalbos apie sankcijų Rusijai panaikinimą iki karo pabaigos

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad negali būti nė kalbos apie sankcijų, įvestų Rusijai dėl įsiveržimo į savo kaimynę, panaikinimą, kol nesibaigs karas.

„Sankcijų (atšaukimo) klausimas negali būti keliamas tol, kol nesibaigs šis karas, kol neatgausime to, kas mums priklauso“, – vėlai antradienį vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.

06:42 Vyriausybė svarstys siūlymą didinti šauktinių, kariūnų skaičių

Vyriausybė trečiadienį svarstys Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymą didinti į privalomąją karo tarnybą pakviečiamų jaunuolių, taip pat priimamų į Karo akademiją kariūnų bei civilių darbuotojų kariuomenėje skaičių.

Principinę kariuomenės struktūrą ir karių skaičių nustatančiame įstatyme siūloma numatyti, kad per metus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą būtų pakviečiama nuo 3400 iki 4400 jaunuolių.

Dabar šis skaičius yra nuo 3.800 iki 4.000.

06:37 Bombardavimo Mykolajive aukų skaičius padidėjo iki 13, dar 33 sužeisti

Rusijos pajėgoms antradienį apšaudžius Mykolajivo administracinį pastatą aukų skaičius padidėjo iki 13, o dar 33 žmonės buvo sužeisti, praneša „Reuters“, remdamasi vietos pareigūnų informacija.

Gelbėtojai toliau dirba traukdami žmones iš pastato griuvėsių.

06:35 JAV: Maskva gali persekioti amerikiečius Rusijoje

JAV valstybės departamentas antradienį paskelbė kelionių rekomendacijas, kuriose perspėjo, kad Maskva „gali išskirti ir sulaikyti JAV piliečius Rusijoje“, ir pakartojo ankstesnius perspėjimus amerikiečiams nevykti į šią šalį.

Įspėjimas buvo paskelbtas „dėl Rusijos karinių pajėgų neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą“, taip pat dėl to, kad Rusijos valdžios institucijos gali persekioti JAV piliečius.

Rusijoje gyvenantys ar keliaujantys amerikiečius taip pat raginami „nedelsiant išvykti“.