Ukrainos derybininkai nori tarptautinės daugiašalės sutarties saugumui užtikrinti

„Norime tarptautinio saugumo garantijų mechanizmo, pagal kurį garantuojančios šalys veiktų panašiai kaip NATO (sutarties – VŽ) 5-asis straipsnis – ir netgi dar griežčiau“, – po diskusijų su Rusijos delegacija žurnalistams sakė ukrainiečių derybininkas Davydas Arachamija.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paaiškino, kaip bus įgyvendinama ši sutartis.

„Šio susitarimo įgyvendinimas vyks tokia tvarka: pirmiausia bus referendumas, kuriame visi Ukrainos piliečiai išsakys savo poziciją dėl šios sutarties ir dar prieš tai, kai ji pradės veikti. Po to vyks (sutarties) ratifikavimas garantuojančių šalių parlamentuose ir Ukrainos parlamente. Tai yra esminis dalykas. Turime gauti visuomenės palaikymą, kad sutartis tikrai būtų sudaryta mums“, – pabrėžė jis.

Pasak M. Podoliako, Rusijos aneksuoto Krymo klausimas bus atskiras šio susitarimo punktas. Ukrainos pusė siūlo fiksuoti Ukrainos ir Rusijos poziciją, 15 metų vesti dvišales derybas dėl Krymo ir Sevastopolio statuso.

Atskiru punktu Ukraina siūlo Rusijai numatyti, kad derybų laikotarpiu Ukraina ir Rusija nenaudos karinių arba ginkluotųjų pajėgų Krymo klausimui spręsti.

Kalbant apie padėtį prorusiškų separatistų iki karo kontroliuotose teritorijose Rytų Ukrainoje, „šie klausimai perkelti į atskirą punktą, kuris bus aptartas Ukrainos ir Rusijos prezidentų derybose. Tai yra, visi ginčytini klausimai jau daugiau ar mažiau aptarti, mūsų pasiūlymai pateikti“, sakė M. Podoliakas.

Tuo metu D. Arachamija, Ukrainos valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) parlamento frakcijos lyderis, pažymėjo, kad referendumas gali vykti tik taikos sąlygomis.

Pasak jo, Rusija pareiškė pripažįstanti Vienos konvenciją, kurios vienas iš straipsnių numato, kad jeigu tarptautinė sutartis sudaroma kuriai nors iš šalių patiriant spaudimą, tuomet sutartis negalioja.

„Tai yra, norint, kad sutartis tikrai veiktų, Ukrainoje turi būti visiška taika... Jeigu visos šalys pritars šiai pozicijai, tai reikš karo pabaigą, pajėgų išvedimą, o išvažiavę žmonės turės grįžti iš užsienio, ir tada jau bus paleidžiami mechanizmai... kuriuos reikės paleisti“, – patikslino D. Archamija.

JK: Ukraina jokiu taikos susitarimu negali būti „išparduota“

Jokiu taikos susitarimu tarp Kijevo ir Maskvos Ukraina negali būti „išparduota“, susitarime turi būti numatytas automatiškas sankcijų atnaujinimas, jei Rusija elgtųsi agresyviai, pirmadienį dar prieš naujausią derybų raundą sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Pasak jos, reikia išmokti „nesmagaus susitarimo“, pasiekto po 2014-ųjų neramumų, pamokas. Rusijai tais metais aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, pasiektu susitarimu „Ukrainai nebuvo suteiktas ilgalaikis saugumas“, pažymėjo L. Truss.

„Putinas tiesiog atėjo (pasiimti – VŽ) daugiau. Štai kodėl negalime leisti jam išlošti iš šios pasibaisėtinos agresijos, – sakė ji britų parlamentui. – Mums reikia užtikrinti, kad bet kokios būsimos derybos nesibaigtų Ukrainos išpardavimu.“

L. Truss teigimu, į bet kokį ilgalaikį susitarimą turi būti įtrauktas „aiškus sankcijų sugrąžinimas“ ir jį automatiškai turėtų sukelti „bet kokia Rusijos agresija“.

„Turime užtikrinti, kad Putinas niekada nebegalėtų veikti tokiu agresyviu būdu“, – pabrėžė ji.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios jau žuvo apie 20.000 ukrainiečių, o 10 mln. buvo priversti palikti savo namus, nurodo Kyjivas. Keli Ukrainos miestai vis dar įnirtingai bombarduojami.