Lietuva mini įstojimo į NATO metines

Papildyta skyriumi „Šalies vadovai: įstojimas į NATO viena svarbiausių datų valstybės istorijoje“

„Šiandien Lietuvos narystė NATO įgyja dar didesnę prasmę. Rusijos karas prieš Ukrainą esmingai keičia labai daug dalykų, suvokiame, kokia yra saugumo, laisvo apsisprendimo ir apskritai laisvės kaina. Šiandien NATO sąjungininkai yra labiau susitelkę ir vieningi, visi kartu bandome padėti Ukrainai“, – šventės išvakarėse sakė krašto apsaugos ministras Arvydas A. Anušauskas.

Klaipėdoje, Klaipėdos universiteto aikštėje, antradienį NATO dienos proga vyks Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadų pasikeitimo ceremonija ir karinės technikos bei ginkluotės paroda.

Šventinėje ceremonijoje pėstininkų brigadai „Žemaitija“ nuo 2019 metų vadovaujantis pulkininkas Nerijus Stankevičius atsisveikins su brigados kariais ir perduos brigados kovinę vėliavą naujai paskirtam vadui pulkininkui Aurelijui Alasauskui, pranešė brigada.

Rikiuotės metu brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai atliks tris dedikacines salves: Lietuvai Tėvynei, Lietuvos kariuomenei ir brigadai „Žemaitija“.

Po iškilmingos rikiuotės vyks karinės technikos ir ginkluotės paroda, ji rengiama prekybos centras „Studlendas“ mašinų stovėjimo aikštelėje.

Lietuvos kariuomenės brigada „Žemaitija“ įkurta 2016 metais atsižvelgiant į būtinybę stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.

Šalies vadovai: įstojimas į NATO viena svarbiausių datų valstybės istorijoje

Lietuvos įstojimas į NATO yra viena svarbiausių datų valstybės istorijoje, teigia šalies vadovai, tai ypač paliudija Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.

„Esame stipriausio pasaulyje gynybinio Aljanso nariais. Šiandien kaip niekad akivaizdžiai suvokiame, kad 2004 metų kovo 29-oji yra viena svarbiausių datų mūsų valstybės istorijoje“, – sveikindamas gyventojus su narystės Aljanse metinėmis savo „Facebook“ paskyroje antradienį teigė Gitanas Nausėda, prezidentas.

Anot jo, sąjungininkų vienybė ir nesugriaunamas įsipareigojimas kolektyvinei gynybai, įtvirtintas 5-uoju Šiaurės Atlanto sutarties straipsniu, yra nepakeičiamas Lietuvos saugumo garantas ir efektyviausias Rusijos atgrasymo veiksnys.

„Pasitikėjimas sąjungininkais, kurie šiuo metu rytinėje NATO dalyje dislokavo tūkstančius papildomų karių ir karinių pajėgumų, yra mūsų stiprybė ir galia, – tvirtina prezidentas. – Tik priminsiu: bet kokia ataka prieš vieną iš sąjungininkų yra ataka prieš visas Aljanso valstybes. NATO yra tvirtai įsipareigojusi prireikus ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą ir mūsų visuomenių saugumą.“

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad pastarieji 18 metų buvo saugiausi Lietuvos istorijoje.

„Todėl, kad mes – NATO. Lietuvai išreiškus norą ir pasiryžimą tapti NATO nare 1994 metais, į mus žiūrėjo ne mažiau skeptiškai nei šiandien į Ukrainos galimybes. Tačiau mes per 10 metų sugebėjome visus įtikinti, kad esame verti ir 2004 metų kovo 29 dieną tapome NATO nare“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo parlamento vadovė.

„Mes kaip niekas kitas suprantame, kad pasiekti tikslą įmanoma, net kai kelio pradžioje jis atrodo neįveikiamas. Taip, Ukrainos laukia labai ilgas kelias, bet nieko nėra neįmanoma“, – pridūrė ji.

Gynybinio NATO aljanso nare Lietuva tapo 2004 metų kovo 29 dieną.