I. Šimonytė: mažai kas galėtų V. Putiną pavadinti kitaip nei karo nusikaltėliu

„Man atrodo, mūsų politinėje bendruomenėje yra labai mažai žmonių, kurie Putiną galėtų pavadinti kokiu nors civilizuotu lyderiu ir kuo nors kitu, negu karo nusikaltėliu. Kaip žinia, Lietuva yra kreipusis į Tarptautinį  (Baudžiamąjį - BNS) Teismą dėl karo nusikaltimų, kurie yra vykdomi, ir ten pono Putino pavardė yra“, – sakė ji žurnalistams pirmadienį, lankydamasi NATO priešakinių pajėgų batalione.

Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas savaitgalį pavadino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną „skerdiku“ dėl jo invazijos į Ukrainą pabrėždamas, kad jis negali likti valdžioje.

Apie JAV lyderio žodžius paklausta premjerė teigė nenorinti vertinti „politikų retorikos“, nes jie ją turi aiškinti patys. 

I. Šimonytė: informacijos apie grėsmes mažai, bet būtina nekurstyti ir panikos

Premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad gyventojus pasiekia per mažai informacijos apie pasirengimą grėsmėms, bet jas vertinant, anot jos, būtina išsaugoti rimtį ir nekurstyti panikos.

„Faktas, kad tos informacijos nėra pakankamai, galbūt ir dėmesio nėra pakankamai tada, kada reikėtų tą informaciją susidėti į galvą susivirškinti, nusipirkti tuos du didelius „bambalius“ vandens, kad jie būtų namuose. Žinoma, turime ką tobulinti ir tobulinsime, bet manau, kad dabar pagrindinis dalykas yra, kad išliktumėme visi ramūs, išliktumėme susitelkę“, – žurnalistams Pabradėje pirmadienį sakė I. Šimonytė.

Komentuodama BNS užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenis, jog stebint Rusijos karą Ukrainoje visiškai informuoti ir pasiruošę  galimoms grėsmėms yra tik apie dešimtadalis gyventojų, I. Šimonytė akcentavo, jog visuomenę reikia informuoti „tokiu būdu, kad nebūtų kažkokios nereikalingos panikos“.

„Kartais jau taip atsitinka, kad kažkokia informacija, kuri reikalinga žmonėms pasiruošti rizikoms, kurios atrodo galbūt ir minimalios, būna priimamas kaip ženklas, signalas, paraginimas ar kažkas daugiau, nei elementari prevencija“, – sakė ji.

Anot premjerės, dar Baltarusijoje statant Astravo atominę elektrinę buvo nuolat teikiama informacija apie branduolinę saugą, tačiau gyventojai į ją ėmė labiau reaguoti tik Rusijos kariuomenei Ukrainoje apšaudžius kai kuriuos branduolinius objektus.

„Iš to atsiranda didelis nerimas, didelis susijaudinimas ir kartais sprendimai, pavyzdžiui, slėptuvių ieškojimai neatitinka to, ką reikėtų daryti branduolinio pavojaus atveju“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Vilmorus“ apklausos duomenimis,  Ukrainoje vykstant karui, visiškai informuoti ir pasiruošę apsisaugoti nuo galimų pavojų yra apie dešimtadalis Lietuvos gyventojų, iš dalies informuoti ir pasiruošę jaučiasi 35,8% respondentų.