„MG grupei“ ir šalims taikiai susitarus bylose dėl dalykinės reputacijos, jos nutrauktos

Grupės bylinėjimaisi su valstybe ir Seimo nariu Vytautu Baku vyko kelerius metus, jų ištakos siekia praėjusios kadencijos Seimo atliktą parlamentinį tyrimą dėl nederamo verslo poveikio politiniams procesams.

„MG grupė“ ir kiti asmenys byloje su valstybe be kitų reikalavimų bandė įrodyti, kad Valstybės saugumo departamentas tyrimą atlikusiems parlamentarams teikė neteisingą informaciją ir pažeidė nekaltumo prezumpciją, o Seimas žvalgybos pažymas paviešino neteisėtai.

Po 2018 metais atlikto tyrimo Seimas konstatavo, kad tuo metu „MG Baltic“ besivadinęs koncernas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

Atskiras teisinis ginčas tarp grupės ir tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovavusio V. Bako kilo apskundus jo teiginius, jog „MG grupės“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius ir ji padarė valstybei apytiksliai 500 mln. Eur žalą.

Teismo atstovas spaudai Aurimas Žukauskas BNS nurodė, kad abi bylos buvo nutrauktos ketvirtadienį ir penktadienį priimtomis nutartimis, kuriomis buvo patvirtintos taikos sutartys.

Teismo sprendimai dar galės būti apskųsti per septynias dienas po jų priėmimo.

„Atsižvelgėme į teismų sprendimus Raimondo Šukio bei Elono Šato bylose bei keičiamą ydingą praktiką ir įvertinome, kad valstybė bus stipresnė sudarius taiką, o ne toliau bylinėjantis. Istorija moko, kad taikos vertė didesnė nei tolesnio ginčo“, – BNS sakė „MG grupės“ atstovas Tadas Marčiukaitis.

Anksčiau skirtingų instancijos teismai nusprendė, kad paviešinti žvalgybos duomenys pažeidė parlamentiniame tyrime figūravusių buvusio Konkurencijos Tarybos nario E. Šato ir ekspolitiko R. Šukio garbę ir orumą.

Pasak abejose bylose atsakovu buvusio V. Bako, susitarti taikiai pasiūlė pati „MG grupė“.

„Situacija yra tokia, kad ieškovas atsisakė reikalavimų ir pasiūlė užbaigti bylą, advokatai parengė dokumentus, perdavė teismui ir teismai taikos sutartis patvirtino“, – BNS sakė parlamentaras.

 „Aš esu pasiruošęs ir buvau pasiruošęs įvairiems variantams, tikrai manau, kad, tai, ką dariau, dariau viešojo intereso naudai, bet tų bylų nagrinėjimas būtų gerokai užsitęsęs, valstybė patirtų žymiai daugiau išlaidų, o ir man, kaip Seimo nariui, bylai reikėjo skirti dalį laiko, reikėjo ruoštis posėdžiams“, – pridūrė jis.

Pasak Seimo nario, „MG grupė“ abejose taikos sutartyse atsisakė visų reikalavimų atsakovų atžvilgiu. Anot V. Bako, atsakovai grupei taip pat įsipareigojo nereikšti reikalavimų, susijusių su minimais procesais.

Valstybės saugumo departamentas BNS informavo, kad bylos prieš valstybę taikos sutartyje „ieškovai visiškai ir neatšaukiamai atsisako visų pareikšto ieškinio reikalavimų, o atsakovai nereiškia pretenzijų dėl su bylos procesu susijusių išlaidų kompensavimo“.

„Šalys, įvertinusios potencialius ateityje atsirasiančius teismo bei šalių kaštus, taip pat ir laiko sąnaudas, jei teisminis procesas būtų tęsiamas, konstatavo, kad tolesnis bylinėjimasis būtų neracionalus“, – teigiama departamento pateiktame atsakyme.

Vilniaus apygardos teismas šiemet taip pat baigė nagrinėti „MG grupės“ politinės korupcijos baudžiamąją bylą. Nuosprendis joje bus skelbiamas balandžio 4 dieną.