Nuo plėtros pavargusi ES vengia greito Ukrainos stojimo ir garantijų

Publikuota: 2022-03-24
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kremliaus invazija į Ukrainą privertė Europos Sąjungą (ES) atsisakyti ilgamečių politinių tradicijų – ji mobilizavosi skirdama karinę paramą Ukrainai ir įvesdama beprecedentes sankcijas Rusijai. Vis dėlto sulaužyti dar vieno tabu – atverti Kyjivui greitesnį kelią į Bendriją – nesiryžtama.

Ukraina prieš aštuonerius metus pasirašė Asociacijos sutartį, o šių metų vasarį prasidėjus karui oficialiai pasiprašė stoti į Bendriją. Dabar diskusijos iš esmės verda dėl to, kaip greitai suteikti Kyjivui šalies kandidatės statusą.

Ginčų Briuselyje aidas pasiekė ir Vilnių, šią savaitę susitikus Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai ir Nyderlandų premjerui Markui Rutte.

Pasak G. Nausėdos, greitas statuso suteikimas įpūstų vilties „dabar kovojantiems ir aukojantiems gyvybę Ukrainos žmonėms“. Tačiau M. Rutte tvirtino, jog narystės procedūroms „nėra jokio atskiro greito kelio.“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Mūsų nuomonės išsiskiria dėl spartaus ES kandidatės statuso suteikimo Ukrainai. Tas tiesa, nebandykime to nustumti į kampą“, – pripažino Nyderlandų ministras pirmininkas.

Tarp oponuojančiųjų argumentų dėl spartesnės Kyjivo narystės ES – nerimas, kad tai gali paskatinti kitas eilėje laukiančias šalis reikalauti greitesnio priėmimo. Šiuo metu kandidatės į ES statusą turi Turkija, Serbija, Juodkalnija, Albanija ir Šiaurės Makedonija.

Be to, kritikės šalys pabrėžia, jog demokratinės reformos po 2014 m. revoliucijos Ukrainoje vyko per lėtai, o prasidėjus Rusijos invazijai apskritai sustojo.

Jau kurį laiką stebimas Bendrijos plėtros nuovargis taip pat prisideda prie dalies šalių skeptiško požiūrio, sako BNS kalbinti ekspertai. Anot jų, kandidatės į ES statuso suteikimas tėra simbolinis žingsnis, negarantuojantis greitos narystės, o anksčiau apskritai tai buvo formalumas.

Greičiausiai istorijoje

Nepaisant nesutarimų dėl Ukrainos stojimo proceso spartos, ES institucijos Kyjivo prašymą jau nagrinėja greičiausiai per visą Bendrijos istoriją, teigia Lietuvos diplomatai.

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, prašymą priimti jo šalį į ES pasirašė vasario 28 dieną. Maždaug po savaitės ES Taryba pavedė išnagrinėti jį Europos Komisijai.

„Jei žiūrėsime istoriškai – Vakarų Balkanų ar Turkijos kontekste – praeidavo bent metai nuo to momento, kai ES gaudavo prašymą, iki to momento, kai Taryba persiųsdavo prašymą Komisijai dėl nuomonės“, – BNS sakė Arnoldas Pranckevičius, Lietuvos ambasadorius ES.

Diplomato teigimu, komisija vertinimą planuoja pateikti per tris ar keturis mėnesius, nors anksčiau tai užtrukdavo apie metus ar net ilgiau.

„Tai iš esmės irgi būtų greičiausias laikotarpis ES istorijoje“, – tvirtino A. Pranckevičius.

Vis dėlto, net ir sulaukus palankaus šios institucijos vertinimo, savo žodį turėtų tarti Bendrijos narės.

„Tokia yra teisinė ir politinė ES realybė“, – kalbėjo A. Pranckevičius.

Politizuotas procesas

Praėjusio tūkstantmečio sandūroje Lietuvai stojant į ES, kandidatės statusas turėjo kur kas mažiau reikšmės.

Vilnius paraišką prisijungti prie ES pateikė 1995-ųjų pabaigoje. Užsienio reikalų ministerijos teigimu, tais pačiais metais šalis tapo kandidate.

„Tada ES plėtros procesas ir metodologija buvo truputį kitokie nei šiuo metu – dabar sąvokos „valstybė kandidatė” ar „potenciali valstybė kandidatė“ yra labiau formalizuotos“, – rašoma BNS pateiktame ministerijos atsakyme.

Pasak europarlamentaro Petro Auštrevičiaus, ėjusio Lietuvos vyriausiojo derybininko dėl narystės ES pareigas, anksčiau kandidatės statusas buvo „ganėtinai formalus darbinis sprendimas“.

„Dabar šis statusas yra labiau politinis, nes įsivaizduojama, kad jei jis suteikiamas, bus beldžiamasi į Bendrijos duris dar garsiau, reikės priimti sprendimą dėl derybų pradžios, o tai reiškia derybų procesą ir galiausiai – narystę“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

„Statuso suteikimas ne tik įvertina prisijungti norinčią valstybę, bet ir esančių narių politinį pasiruošimą ir gebėjimą priimti naujas nares“, – pridūrė jis.

Ramūnas Vilpišauskas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius, nurodo, kad minėtasis statusas nubrėžia narystės ES perspektyvą, kartu skatindamas įgyvendinti reformas.

Praeities pamokos

Paskutinė šalis, 2013 m. papildžiusi Bendriją, buvo Kroatija. Nuo tada ES plėtra yra sustojusi.

Derybas dėl stojimo kol kas yra pradėjusios Juodkalnija, Serbija ir Turkija, o Albanija ir Šiaurės Makedonija turi tik kandidatės statusą. Jų derybų proceso pradžia Europos Sąjungoje dėl įvairių priežasčių blokuojama.

Pasak P. Auštrevičiaus, savotiškas lūžis Bendrijos plėtros politikoje įvyko prie ES 2007 m. prisijungus Rumunijai ir Bulgarijai, kurios net ir tapusios narėmis susiduria su problemomis dėl korupcijos ar teisės viršenybės principo laikymosi.

Europarlamentaro teigimu, Bulgarijos ir Rumunijos narystės ėmė kelti klausimų, ar „deramai pasiruošta plėtrai, ar kandidatės pilnai įgyvendina visus reikalavimus“.

Pasak jo, tai įrodo aplinkybė, jog Bulgarija ir Rumunija per 15 narystės metų taip ir netapo nei Šengeno, nei euro zonos narėmis.

„Kai kurios ES narės ir europinės institucijos nėra įsitikinusios, kad tos valstybės turi pakankamai kompetencijų ir gebėjimų – tiek fiskalinių, tiek administracinių – kad užsitikrintų tas dvi narystes. Per 15 metų jos priartėjo, bet yra dar pakankamai toli nuo ES branduolį apibūdinančių narysčių“, – kalbėjo politikas.

Anot R. Vilpišausko, dalies šalių nenoras priimti į ES naujas nares susijęs ir su baime dar lėčiau priimti sprendimus Bendrijoje.

„Išaugęs ES šalių skaičius reiškia ne tik didesnę vieningą rinką – visiems didesnę ekonominę naudą bei didesnį ES svorį pasaulio politikoje, bet ir sudėtingesnį sprendimų priėmimą ES institucijose dėl išaugusios nacionalinių interesų įvairovės bei papildomas finansines išlaidas iš ES biudžeto“, – sakė politologas.

Nėra 100% pasirengusi

Nors sprendimui dėl Ukrainos integracijos į ES daugiausia įtakos turi esamų narių politinė valia, tačiau svarbu ir tai, kaip Kijevas bus pasiruošęs atlikti jam skirtus namų darbus.

Dar iki Rusijos invazijos Ukraina buvo kritikuojama dėl per lėtai judančių reformų, ypač antikorupcinių.

„Ukraina tikrai nėra 100% pasiruošusi stojimui ir, žvelgiant grynai formaliai, nebūtinai atitiktų kiekvieną kablelį ir tašką“, – sakė P. Auštrevičius.

Anot prof. R. Vilpišausko, nuo ES įkūrimo vis daugiau kompetencijų įvairiose politikos srityse buvo perduota Bendrijai, smarkiai išaugo jos teisyno apimtis, todėl griežtėjo ir priėmimo sąlygos.

„Dabar ES nare norinti tapti šalis turi padaryti daug daugiau, ypač teisės derinimo ir administracinių gebėjimų stiprinimo požiūriu, o politinis sutarimas pačioje ES dėl naujos narės priėmimo yra daug sudėtingesnis“, – kalbėjo ekspertas.

„Dėl jo turi susitarti daug daugiau ES valstybių narių, turinčių skirtingus interesus“, – pridūrė jis.

Politologo teigimu, kai kuriose iš įstojusių šalių prasidėjusios ar tebesitęsiančios problemos dėl didelės korupcijos ar teisės viršenybės principo nesilaikymo sumažino „ir taip nelabai didelį kai kurių ES šalių entuziazmą“ tęsti plėtrą. 

Sprendimas be garantijų

Ekspertai teigia, kad kandidatės statusas yra politinis signalas, jog bloko nare siekianti tapti valstybė turi europinę perspektyvą, tačiau tai nesuteikia jokių garantijų.

Pavyzdžiui, Šiaurės Makedonija kandidatės į ES statusą turi 17 metų, tačiau taip ir įstrigo šiame etape.

„Kandidatės statusas negarantuoja šalies derybų dėl narystės pradžios“, – sakė prof. R. Vilpišauskas.

„Be to, net jei derybos dėl narystės ES su šalimi kandidate pradedamos, jos nebūtinai bus greitai ir sėkmingai baigtos, nes tam būtinos plačios teisinės ir institucinės pertvarkos stojančioje šalyje, perimant visą ES teisyną, o galiausiai ir visų ES šalių pritarimas naujos narės priėmimui, kuriam reikia pritaikyti ir ES institucijų darbą ir jos biudžetą“, – pridūrė politologas.

Prof. R. Vilpišausko teigimu, kandidatės statuso suteikimas būtų ne tik paramos Ukrainai išraiška, bet ir galėtų suteikti naują postūmį pertvarkoms šalies viduje.

Vis dėlto, pasak jo, daug kas priklauso nuo karo šalyje baigties.

„Šiuo metu galima teigti, jog Rusijos karas, kaip geopolitinis šokas ES valstybėms ir visai Vakarų bendruomenei, gali tapti paskata suteikti Ukrainai kandidatės statusą. Tačiau besitęsiantis karas neabejotinai apsunkintų Ukrainos pasirengimą tapti ES nare, prisimenant tam keliamas sąlygas“, – sakė profesorius.

„O ir karui pasibaigus reikėtų ES politinio sumanumo, kantrybės ir, žinoma, pačių ukrainiečių pastangų, derinant šalies atkūrimą su šalies integracija į ES“, – teigė jis.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Infografika: Rusija laužo karo tabu ir atima vandenį Premium

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 6 mln. žmonių čia neturi visavertės prieigos prie vandens. Tai itin svarbus...

D. Kuleba: Ukrainai labai reikia salvinės raketų ugnies sistemos

Ukrainos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai labai reikia salvinės raketų ugnies...

Trečiadienį – 158 nauji COVID-19 atvejai, mirė vienas žmogus

Praėjusią parą nustatyti 158 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti...

A. Anušauskas: iš kai kurių politikų reikėtų surinkti telefonus, kad neskambintų V. Putinui

Sankcijos Rusijai nebus švelninamos, o iš kai kurių Vakarų politikų galbūt „reikėtų surinkti telefonus ir...

Paskyrusi administracijos vadovą Kalvarijos savivaldybė išvengė tiesioginio valdymo 1

Gresiant tiesioginiam valdymui, Kalvarijos savivaldybės taryba ketvirtadienį, po kelių mėnesių pertraukos,...

V. Putinas rusams žada dešimtadaliu didesnes pensijas ir MMA 1

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, trečiadienį vakare paskelbė, kad pensijos, kitos socialinės išmokos...

Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ skiriama 175.000 Eur dotacija

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį planuoja skirti biudžeto dotaciją jos iki šiol negavusiai...

Bendrovei „Scandagra Group“ – ERPB aukso medalis už aplinkosaugos ir socialines inovacijas Baltijos šalyse Verslo tribūna

Ekologiškų grūdų prekybos sektoriuje Baltijos šalyse lyderiaujanti įmonių grupė AB „Scandagra Group“...

Pagaliau aukštesnės palūkanos 1

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
05:50
Infliacija perskirsto turtą: kas vakar buvo vargšas, šiandien – turtuolis ir atvirkščiai Premium 2

Daug kalbama apie žalingą infliacijos poveikį, jos padarinius, it pelių graužiamas santaupas, tačiau kainų...

Finansai
05:45
Pilnėjantys restoranai – tik pagražintas atspindys, realybėje – gresiantys bankrotai Premium

Kredito rizikos vertinimas rodo, kad maitinimo sektoriaus įmonių padėtis per metus šiek tiek gerėjo, dalis...

Prekyba
05:45
M. Navickienė – apie nuo liepos įsigaliosiančią reformą, pensinį amžių, NPD, darbo rinkos tendencijas Premium

Nedarbas Lietuvoje nuosekliai mažėja nuo 2021-ųjų pradžios. Ši teigiama tendencija darbo rinkoje turėtų...

Duomenys apie naudos gavėjus: metas pateikti tikrąsias verslo sąsajas Verslo tribūna

Juridiniai asmenys jau gali teikti duomenis Registrų centrui apie jų tikruosius naudos gavėjus – taip...

Senų padangų guma virto inovatyviais produktais – tapo išskirtiniais rinkoje Verslo tribūna

Atliekų tvarkymas – tai ne tik kokybiškai perdirbta atlieka, bet ir inovatyvūs, pažangūs, aplinkai draugiški...

Kinija vilioja pietines Ramiojo vandenyno salas saugumo ir prekybos bendradarbiavimu

Kinija pristatė savo planus smarkiai plėsti bendradarbiavimą saugumo ir ekonomikos srityje su pietinio...

Verslo aplinka
2022.05.25
Rusija skelbia po išminavimo atidaranti Mariupolio uostą

Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgų užimto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uostas vėl...

Verslo aplinka
2022.05.25
D. Kuleba Davose ragina Vakarus „užraukti rusišką eksportą“ 1

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį paragino Vakarus „užraukti rusišką eksportą“...

Verslo aplinka
2022.05.25
Dūma panaikino viršutinę amžiaus ribą norintiems tarnauti kariuomenėje

Rusijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymo pataisas, kuriomis panaikinama viršutinė amžiaus riba,...

Verslo aplinka
2022.05.25
Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais 4

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
2022.05.25
ES siekia įgaliojimų, apsunkinančių galimybes apeiti sankcijas

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pasiūlė naujas taisykles, kurios apsunkintų Rusijos oligarchų galimybes...

Verslo aplinka
2022.05.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku