Lietuva Ukrainai skirs milijoninę karinę paramą, priims daugiau NATO karių

„Pagalbą mes tęsime ir esame pajėgūs ją tęsti pakankami operatyviai. Apsisprendėme tam skirti ne mažiau nei 10 mln. Eur. Tačiau ta suma gali būti ir didesnė“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

Šis bei kiti su parama Ukrainai ir nacionalinio saugumo stiprinimu susiję klausimai aptarti VGT posėdyje, kuris surengtas ketvirtadienį Briuselyje įvyksiančio neeilinio NATO viršūnių susitikimo išvakarėse. Aljanso šalių lyderiai aptars iššūkius saugumui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, paramą Kyjivui bei rytinio NATO flango stiprinimo planus. 

„Tiesą sakant, daugiau mūsų konkreti pagalba priklauso ne nuo to, kiek pinigų esame apsisprendę skirti, bet nuo gamybos pajėgumų ir gebėjimų tą įrangą pateikti minimaliai trumpu laikotarpiu“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot jo, į paramą įeina Lietuvos įmonių gaminama įranga – naktinio matymo prietaisai, ginkluotė, skirta kovoti prieš dronus. 

Lietuva teigia nuo pat Rusijos karinės invazijos pradžios skirianti Ukrainai įvairią humanitarinę, medicininę, taip pat ir karinę paramą, įskaitant mirtinus ginklus, tačiau dėl saugumo sumetimų konkreti ginkluotė neįvardijama.

Prezidento vadovaujamos VGT nariai taip pat yra premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. 

Paragino sparčiau rengtis priimti sąjungininkus

Prezidentas taip pat paragino sparčiai ruoštis papildomų sąjungininkų karių priėmimui Lietuvoje, pareiškęs, jog laikas nėra „mūsų sąjungininkas“.

NATO svarstant siųsti daugiau karių į rytinį flangą po Rusijos invazijos Ukrainoje, šalies vadovas teigė, jog Lietuva „yra pasiruošusi atlikti visus namų darbus“ sąjungininkams priimti.

„Privalome tai daryti labai greitai, nes laikas – ne mūsų sąjungininkas“, – po VGT posėdžio sakė G. Nausėda.

Anot jo, NATO pajėgų stiprinimas regione turi būti „ypatingos svarbos“, jų turi užtekti ne tik atgrasyti Rusijai, bet ir gintis užpuolimo atveju.

Padidinus šių metų gynybos biudžetą, 40 mln. Eur buvo skirta trijų stovyklaviečių įrengimui įvairiose šalies vietose. Jose iš viso galės apsistoti apie 2.400 karių.

Krašto apsaugos ministerija taip pat paspartino planus steigti naują poligoną Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, šią savaitę registruodama poligono įkūrimo įstatymo projektą.

„NATO fiksuoja ambiciją stiprinti rytinį flangą ir, be abejo, sukonkretins veiksmų planą, kokiu laiku, kaip greitai ir kokiomis apimtimis tai bus padaryta“, – sakė G. Nausėda.

Jis nedetalizavo, ar NATO priims sprendimus Baltijos šalyse steigti oro gynybos misiją, kuri pakeistų nuo 2004 m. vykdomą oro policijos misiją.

Galimus papildomus pajėgumus NATO rytų flange trečiadienį aptarus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, jo pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pranešė, jog regione tikimasi du-tris kartus didesnio sąjungininkų pajėgų buvimo.

Šiuo metu Lietuvoje dislokuoti apie 3.500 sąjungininkų karių, didžioji dalis jų yra amerikiečiai ir tarptautiniam NATO batalionui vadovaujantys vokiečiai.

Plės pabėgėlių centrų tinklą

Šįkart VGT posėdyje dalyvavo ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji žurnalistams pranešė, kad Lietuvoje bus steigiamas dar vienas ukrainiečių karo pabėgėlių centras Panevėžyje, didesnį centrą planuojama įrengti Vilniuje.

„Šiandien mes turime beveik 29.000 pabėgėlių iš Ukrainos, veikia šeši registracijos centrai, planuojame didesnio registracijos centro įsteigimą Vilniuje bei naujo registracijos centro įsteigimą Panevėžyje“, – sakė ministrė.

Registracijos centrai ukrainiečiams veikia ne tik sostinėje, bet ir Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje bei Šiauliuose. 

A. Bilotaitė taip pat informavo, kad pasienyje pradėta iš Lenkijos atvykstančių autobusų ir mikroautobusų prevencinė kontrolė, siekiant užkardyti prekybą žmonėmis, taip pat reguliuoti atvykstančiųjų srautus. Pasak jos, Policijos departamento paskirtas asmuo paskirsto autobusus ir nukreipia juos į vieną iš pabėgėlių centrų, kad „kad neatsirastų kamštis vienoje ar kitoje savivaldybėje“.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios šalį paliko apie 3,5 mln. gyventojų, manoma, kad iš savo namų pabėgti buvo priversti iš viso apie 10 mln. žmonių.

Svarstys naujas sankcijas Rusijai

Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje taip pat vyks Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdis, kuriame bus svarstomi naujų sankcijų Rusijos režimui klausimai. 

G. Nausėdos nuomone, prekyba su Rusija turi būti ribojama, tačiau sprendimai neturi sukelti sudėtingų situacijų prie valstybių sienų.

Taip jis komentavo Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrų raginimą ES uždrausti krovinių gabenimą automobilių keliais į Rusiją ir Baltarusiją bei iš jų. 

„Šiandien visi sutinkame, kad prekyba su Rusija turi būti ribojama. Dabar svarbiausia užtikrinti, kad tie sprendimai būtų įgyvendinti tvarkingai, vieningai ir kad nekiltų sudėtingų situacijų prie vienos arba kitos valstybės sienos. Todėl šitas klausimas Europos lygiu bus svarstomas, ir manau, kad sprendimus rasime“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė šalies vadovas. 

G. Nausėda taip pat teigė, jog EVT susitikime bus tariamasi dėl sankcijų Rusijai išplėtimo, įskaitant dar didesnius prekybos ribojimus.

Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai antradienį paragino Briuselį uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją bei atgal, pranešė Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis. Pasak jo, Bendrijos šalys taip pat raginamos uždrausti įplaukti į uostus Rusijos ir Baltarusijos laivams.

Pastaruoju metu aktyvistai Lietuvoje ir Lenkijoje protestavo prieš krovinių gabenimą keliais tarp ES šalių ir Rusijos bei Baltarusijos.

Lietuva su kitomis regiono šalimis jau kurį laiką derina iniciatyvą drausti Rusijos ir Baltarusijos laivams įplaukti į jų uostus.