Ukrainoje tęsiasi apšaudymai, ES pritarė naujai gynybos strategijai

Publikuota: 2022-03-21
Atnaujinta 2022-03-21 23:00
  • Pirmadienį tęsis Ukrainos ir Rusijos atstovų derybos.
  • Ukraina atmetė Rusijos gynybos ministerijos ultimatumą perduoti apsiausto Mariupolio valdymą iki 5 val. ryto Maskvos laiku.
  • Amoniako nuotėkis iš Sumų chemijos pramonės gamyklos likviduotas, pavojaus gyventojams nėra.
  • Slovėnijos diplomatai grįš į Kyjivą.
  • Europos Sąjunga pritarė naujai gynybos strategijai, numatančiai 5.000 karių greitojo reagavimo pajėgų įkūrimą.
  • Ukrainos ir Rusijos derybų kompromisai bus sprendžiami visuotiniame Ukrainos referendume.

Sekmadienio įvykių suvestinę galite skaityti čia.

23:00 Baigiame pildyti pirmadienio naujienų juostą

Naujausias žinias pranešime antradienį 5 val.

22:50 TATENA artėja prie susitarimo dėl branduolinių objektų apsaugos

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) artėja prie susitarimo dėl branduolinių objektų Ukrainoje saugumo užtikrinimo, teigia Rafaelis Grossi, jos vadovas .

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Mes deramės, artėjame prie galutinio konsultacijų etapo“, – pirmadienį europarlamentarams sakė R. Grossi ir pridūrė, kad tikisi, jog susitarimas bus pasiektas „labai greitai“.

Kai tik bus susitarta dėl sistemos, M. Grossi sakė, kad bus siunčiami TATENA ekspertai į Ukrainą, kad „palengvintų padėtį šioje šalyje ir atgrasytų nuo naujų, sudėtingų, pavojingų įvykių“, praneša „Politico“.

Ekspertai taip pat sieks surinkti „patikimą, objektyvią informaciją“ apie padėtį vietoje, sakė jis, pažymėdamas, kad tampa vis sunkiau nustatyti padėties faktus, „nes yra prieštaringų pasakojimų apie tai, kas vyksta“.

22:39 Rusijos kariai grobia Ukrainos vietos pareigūnus

Šiauriniame Černihivo mieste užfiksuoti penki atvejai, kai Rusijos pajėgos sulaikė vietos pareigūnus, praneša naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.

Rusijos pajėgos sulaikė dviejų kaimų vadovus ir vietos tarybos narį, taip pat buvo pagrobti du vietos valdžios pareigūnai.

Tuo tarpu Rytų Ukrainoje rusai pagrobė vieno Charkivo kaimo vadovą, praneša BBC.

22:10 Vakarų lyderiai aptarė karą Ukrainoje

Joe Bidenas, JAV Prezidentas, su Europos vadovais aptarė karą Ukrainoje.

Pokalbyje dalyvavo Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, Mario Draghi, Italijos premjeras, Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas.

Baltųjų rūmų pareiškime teigiama, kad vadovai „aptarė savo rimtą susirūpinimą dėl žiaurios Rusijos taktikos Ukrainoje, įskaitant išpuolius prieš civilius gyventojus“.

Planuojama, kad vėliau šią savaitę J. Bidenas vyks į Europą, kur Briuselyje susitiks su NATO, ES ir Didžiojo septyneto sąjungininkais, o penktadienį Varšuvoje vyks dvišalis susitikimas su Andrzejumi Duda, Lenkijos prezidentu.

21:55 ES taryboje aptarė paramą Ukrainai bei Bendrijos saugumą

Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras, ir Arvydas Anušauskas, Krašto apsaugos ministras, Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų taryboje aptarė, kokie bus tolesni Bendrijos veiksmai reaguojant į tebesitęsiančią Rusijos karinę invaziją Ukrainoje.

Pasak ministerijų pranešimų, ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai Briuselyje pirmadienį ypatingą dėmesį skyrė paramos Ukrainai užtikrinimui, atgrasymo priemonėms bei koordinacijai su partneriais veikiant daugiašaliuose formatuose.

Plačiau skaitykite čia.

21:06 J. Bidenas ragina JAV verslą sustiprinti apsaugą dėl galimų Rusijos kibernetinių atakų

Joe Bidenas, JAV prezidentas, pirmadienį perspėjo JAV įmones „nedelsiant“ pasirengti apsisaugoti nuo galimų Rusijos kibernetinių atakų.

„Jei dar to nepadarėte, raginu mūsų privačiojo sektoriaus partnerius nedelsiant sustiprinti savo kibernetinę apsaugą“, – sakoma jo pareiškime.

J. Bidenas paminėjo „kintančią žvalgybinę informaciją, kad Rusijos vyriausybė tiria galimų kibernetinių atakų galimybes“, be kita ko, reaguodama į Vakarų sankcijas dėl Maskvos pradėto karo Ukrainoje.

21:01 V. Zelenskis: derybų su Rusija kompromisai bus sprendžiami referendume

Ukrainos ir Rusijos derybų kompromisai bus sprendžiami visuotiniame Ukrainos referendume, teigia Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. Tai susiję tiek su saugumo garantijomis, tiek su okupuotomis Donecko, Luhansko ir Krymo teritorijomis.

„Mūsų nepriima į NATO, nes jie bijo Rusijos. Bet yra NATO šalių, kurios gali būti mūsų saugumo garantais, kurios, deja, negali mums suteikti 100% narystės Aljanse, bet yra pasirengusios daryti viską, ką NATO turėtų daryti, jei mes būtume jo nariai. Manau, kad tai yra normalus kompromisas“, – interviu su Ukrainos žiniasklaida „Suspilny“ metu sakė V. Zelenskis.

20:48 Berlynas rengia konferenciją padėti pabėgėlių iš Ukrainos sulaukusiai Moldovai

Annalena Baerbock, Vokietijos užsienio reikalų ministrė, pirmadienį pranešė, kad balandžio 5 dieną Berlyne bus surengta donorų konferencija, skirta Moldovai susidoroti su pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiu.

Ši konferencija, organizuojama kartu su Prancūzija ir Rumunija, buvo sušaukta Briuselyje vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame dalyvavo ir Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu. Jis sakė, kad „turime 100.000 pabėgėlių iš Ukrainos, o tai atitinka 4% mūsų gyventojų“.

20:42 Nuo invazijos pradžios sunaikintos devynios ligoninės

Ukrainos valstybinė specialiųjų komunikacijų ir informacijos apsaugos tarnyba pranešė, kad Rusija atakavo 135 ligonines visoje šalyje, iš kurių sunaikintos devynios, ir 43 greitosios pagalbos automobilius. 

20:29 Žuvo 21 Ukrainos gelbėjimo operacijų dalyvis

Dėl Rusijos apšaudymų žuvo 21 Ukrainos gelbėtojas, o 47 buvo sužeisti, pirmadienį naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Romanas Prymušas, Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovo pavaduotojas.

„Pagal Ženevos konvenciją apšaudymas ar kitoks grasinimas gelbėtojams gelbėjimo operacijų metu laikomas karo nusikaltimu. Visus šiuos atvejus fiksuojame, medžiaga apie kiekvieną iš jų perduodama atitinkamoms institucijoms, kurios pateiks teisinį tokių veiksmų įvertinimą, nustatys su jais susijusius kaltininkus“, – sakė R. Prymušas.

20:12 ES nusprendė kurti 5.000 karių greitojo reagavimo pajėgas

Europos Sąjunga pirmadienį pritarė naujai gynybos strategijai, numatančiai didinti Bendrijos galimybes veikti, įskaitant 5.000 karių greitojo reagavimo pajėgų įkūrimą.

Plačiau skaitykite čia.

19:41 JAV Ukrainai siunčia sovietų gamybos priešlėktuvinės gynybos įrangos

JAV siunčia dalį sovietų gamybos priešlėktuvinės gynybos įrangos, kurią slapta įsigijo prieš kelis dešimtmečius, kad sustiprintų Ukrainos kariuomenę, siekiančią atremti Rusijos oro ir raketų atakas, pranešė JAV pareigūnai.

Šios sistemos, tarp kurių yra ir SA-8, gerai pažįstamos Ukrainos kariuomenei, kuri tokio tipo įrangą paveldėjo po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, praneša The Wall Street Journal.

Pentagonas šių duomenų oficialiai nekomentavo. 

19:34 V. Putiną remiančiam šachmatų didmeistriui uždrausta pusmetį dalyvauti varžybose

Rusas Sergejus Kariakinas, buvęs pretendentas į pasaulio čempionus, Rusijai praėjusį mėnesį pasiuntus į Ukrainą savo pajėgas atvirame laiške išreiškė „visišką paramą“ prezidentui Vladimirui Putinui. Paramą Rusijos kampanijai S. Kariakinas reguliariai reiškia ir socialinėje žiniasklaidoje.

Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) drausminė komisija nusprendė, kad S. Kariakinas pažeidė taisyklę, reikalaujančią neteršti šachmatų žaidimo ar jį reguliuojančių organizacijų reputacijos, ir uždraudė pusmetį dalyvauti varžybose. Jis gali apskųsti sprendimą, bet rusų naujienų agentūrai TASS sakė, kad neplanuoja to daryti.

32 metų S. Kariakinas iki 2009 metų atstovavo Ukrainai, o tada pradėjo atstovauti Rusijai. 

19:21 V. Zelenskis: Ukraina negali vykdyti Rusijos ultimatumų

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pirmadienį pareiškė, kad Ukraina negali įvykdyti „Rusijos ultimatumų“ ir apkaltino Maskvą siekiant „sunaikinti“ jo šalį.

„Ukraina negali vykdyti Rusijos ultimatumų. Pirmiausia reikėtų sunaikinti mus, kad būtų įvykdytas jų ultimatumas“, – sakė jis vietos žiniasklaidai. 

Pasak prezidento, Maskva nori, kad Ukraina „perduotų“ jai Charkivą, Mariupolį ir Kyjivą, bet su tuo negali sutikti „nei tų miestų žmonės, nei aš, kaip prezidentas“. 

19:20 BBC sudarė patvirtintų žuvusių rusų karių sąrašą

Ukrainos kariniai šaltiniai teigia, kad iki šiol žuvo iki 15.000 žmonių, nors į šį skaičių gali būti įtraukti ne tik žuvusieji, bet ir sužeistieji. JAV žvalgyba teigia, kad žuvusiųjų gali būti perpus mažiau.

Rusijos gynybos ministerija kovo 2 d. pranešė, kad žuvo 498 kariai, ir aukų skaičiaus daugiau nebetikslino.

Tačiau BBC sudarė 557 patvirtintų žuvusių rusų karių sąrašą. Jis sudarytas tik iš pranešimų, kuriuose pateikiama konkreti informacija apie asmens žūtį, įskaitant vardą, pavardę ir laipsnį.

Sąraše yra vienas generolas, septyni pulkininkai, vienas pirmojo rango jūrų kapitonas, devyni pulkininkai leitenantai, 20 majorų ir 70 jaunesniųjų karininkų. Likusieji yra seržantai arba eiliniai.

19:12 G. Nausėda tikisi Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo

Rusijos narystė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje turi būti sustabdyta, po Gitano Nausėdos, prezidento, pokalbio telefonu su Antoniju Guterresu, JT generaliniu sekretoriumi, pranešė prezidentūra.

„Putinas negailestingai griauna miestus Ukrainoje, lieja civilių kraują ir visiškai ignoruoja humanitarinę teisę. Šie brutalūs karo nusikaltimai turi būti fiksuojami ir atitinkamai vertinami. Artimiausiu metu tikiuosi Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo“, – pranešime teigia šalies vadovas.

G. Nausėda pabrėžė, kad principinga JT laikysena brutalių Rusijos karo nusikaltimų atžvilgiu yra itin svarbi, nes turi didelį moralinį svorį ir padeda kovoti su Kremliaus propaganda.

19:08 Vyksta apšaudymai Donecko srityje 

Donecko regione esantis Ukrainos kontroliuojamas Avdijivkos miestas nukentėjo nuo Rusijos atakų, teigia Pavlo Kyrylenko, regiono kariuomenės vadas

Pasak P. Kyrlylenko, kad per pastaruosius smūgius žuvo mažiausiai vienas civilis gyventojas ir mažiausiai du buvo sužeisti, o apšaudymo žala ir gaisrai užfiksuoti 15 vietų, praneša CNN.

18:33 Kaune vyksta protestas dėl „Vičiūnų“ tęsiamo verslo Rusijoje 

Keli šimtai kauniečių pirmadienį susirinko prie Kauno miesto savivaldybės išreikšti protestą dėl mero Visvaldo Matijošaičio šeimos verslo, tebetęsiančio veiklą Rusijoje.

Plakatais, Ukrainos vėliavomis nešini žmonės skandavo Ukrainą palaikančius šūkius ir reikalavo merą išreikšti aiškią poziciją dėl „Vičiūnų grupės“ verslo nutraukimo bei įvardyti datą, kada tai įvyks.

Renginyje dalyvavę apie 300 žmonių laikė plakatus „Tavo koldūnai nėra svarbesni už karą“; „Vieningas Kaune ir karinė Vieninga Rusija! Eikite paskui rusų laivą“; „Pinigai krauju nesmirda“, nešėsi tankų su „Vičiūnų“ logotipu“ paveikslėlius.

„Pagrindinis reikalavimas yra, kad nustokime trypčioti vietoje, ir kad „Vičiūnai“ greičiau nutrauktų savo verslo veiklą Rusijos Federacijoje“, – žurnalistams sakė Antanas Jankūnas, renginio organizatorius.

Jis teigė, jog į renginį buvo kviečiamas ir pats Kauno meras, tačiau neatvyko.

Kauno meras V. Matijošaitis anksčiau pirmadienį pranešė, jog neįmanoma numatyti terminų, kada „Vičiūnų grupė“ sustabdys savo verslą Rusijoje.

Plačiau skaitykite čia.

18:30 Rusija traukiasi iš taikos derybų su Japonija dėl Antrojo pasaulinio karo taikos sutarties pasirašymo

Rusija pirmadienį pareiškė, kad dėl griežtos Tokijo reakcijos į Maskvos karą Ukrainoje atsisako derybų su Japonija dėl oficialios Antrojo pasaulinio karo taikos sutarties pasirašymo.

„Dabartinėmis sąlygomis Rusijos pusė neketina tęsti derybų su Japonija dėl taikos sutarties, nes neįmanoma aptarti pagrindinio dvišalių santykių dokumento su šalimi, kuri užėmė atvirai priešišką poziciją ir siekia pakenkti mūsų šalies interesams“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

17:42 Ukraina ragina Kiniją atlikti „svarbų vaidmenį“ stabdant karą

Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, pirmadienį paragino Kiniją atlikti „svarbų vaidmenį“ siekiant išspręsti Kyjivo ir Maskvos konfliktą. 

„Mes pritariame Pekino pozicijai, kad reikia rasti politinį sprendinį karui prieš Ukrainą (užbaigti) ir raginame Kiniją, kaip pasaulinę galią, atlikti svarbų vaidmenį šiame siekyje“, – parašė D. Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“.

Kinija iki šiol vengė komentuoti V. Putino veiksmus Ukrainoje.

Praėjusią savaitę Joe Bidenas, JAV prezidentas, perspėjo Xi Jinpingą, savo Kinijos kolegą, dėl laukiančių „pasekmių“, jeigu Pekinas teiks materialinę paramą Maskvai.

Kinijos ambasadorius JAV sekmadienį pareiškė, kad jo šalis šiuo metu nesiunčia ginklų Rusijai, kad naudotų juos Ukrainoje, tačiau visiškai neatmetė galimybės, kad Pekinas gali tai padaryti ateityje.

Kitos Vakarų šalys taip pat paragino Kiniją pasmerkti V. Putino veiksmus Ukrainoje.

17:33 NATO: Rusijos pajėgos Ukrainoje yra aklavietėje

Aukšto rango NATO žvalgybos pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos kare su Ukraina matomi ženklai, rodantys, jog Rusijos sausumos pajėgos tebėra įstrigusios, o Rusijos koviniai lėktuvai negali pasiekti pranašumo ore virš Ukrainos.

Tačiau pareigūnas pažymėjo, kad tokia aklavietė yra pavojinga, nes Rusija nuo tada, kai kariuomenė įstrigo, pradėjo naudoti ne tokią tikslią ir žiauresnę ginkluotę prieš civilius taikinius, praneša CNN.

Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos toliau telkė pastiprinimą ir bandė pagerinti logistinį aprūpinimą tiek Kijeve, tiek pietinėse operacijų kryptyse, o tuo tarpu Baltarusijos vyriausybė „ruošia aplinką Baltarusijos puolimui prieš Ukrainą pateisinti“.

NATO vertinimu, svarbiausias Rusijos tikslas tebėra užimti Ukrainos sostinę ir priversti ten pakeisti vyriausybę, taip pat priversti Ukrainą užimti neutralią poziciją NATO atžvilgiu ir demilitarizuotis. 

17:26 Maskva: J. Bidenas pareiškimai privedė Rusijos ir JAV santykius prie nutrūkimo ribos

Rusija pirmadienį iškvietė JAV ambasadorių ir įteikė notą, protestuodama prieš Joe Bideno, JAV prezidento, pareiškimą, kad Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, yra „karo nusikaltėlis“.

Anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM), tokie veiksmai kelia pavojų šalių santykiams.

„Panašūs Amerikos prezidento pareiškimai, neverti aukšto rango valstybės pareigūno, privedė Rusijos ir Amerikos santykius prie nutrūkimo ribos“, – sakoma Rusijos URM pranešime.

17:22 Mokyklose iš 10.800 ukrainiečių vaikų registravosi ketvirtadalis 

Mokyklose jau registravosi ketvirtadalis iš Ukrainos dėl karo į Lietuvą pasitraukusių vaikų, beveik pusė jau pradėjusiųjų mokslus registravosi į lietuviškas klases, pirmadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerija BNS nurodė, jog pirmadienio popietės duomenimis, iš 10.800 atvykimą į Lietuvą deklaravusių nepilnamečių į mokyklas ir darželius užregistruota 2.800 arba maždaug ketvirtadalis.

„Mokyklose jau mokosi 2300 vaikų, iš jų beveik 50 proc. – mokyklose, kur mokoma lietuvių kalba. Bendrojo ugdymo mokyklose jau užimta 34 proc. galimų vietų, ikimokyklinio ugdymo įstaigose – 13 proc. galimų vietų“, – BNS informavo Dainoras Lukas, ministrės Jurgitos Šiugždinienės atstovas spaudai.

Iš viso į Lietuvą atvykimą deklaravo apie 25.000 karo pabėgėlių iš Ukrainos.

D. Lukas pažymi, jog „gali būti pavieniai atvejai“, kai užsiregistravę mokytis mokykloje, kur mokoma lietuvių kalba, ukrainiečiai toliau mokosi nuotoliniu būdu su pedagogais iš Ukrainos.

Neatmetama, jog taip pat nuotoliniu būdu ukrainietiškai toliau mokosi ir didžioji dalis vaikų, kurie dar neregistruoti lietuviškose mokyklose.

Didžioji dalis moksleivių koncentruojasi trijuose šalies didmiesčiuose – pirmadienio duomenimis, Vilniuje registruota 675, Kaune – 436, Klaipėdoje – 460 moksleivių iš Ukrainos.

Šių savivaldybių BNS penktadienį pateiktais duomenimis, dauguma pasirinko ugdymą rusų kalba.

Panevėžio ir Alytaus savivaldybės neturi rusakalbių mokyklų, todėl visi registravęsi čia eina į lietuviškas klases.

Tuo metu Šiaulių savivaldybė turi tautinėms mažumoms skirtą Santarvės gimnaziją, joje, savivaldybės BNS pateiktais duomenimis, norą mokytis rusų kalba iki pirmadienio popietės pareiškė 88 moksleiviai, t.y. beveik pusė iš daugiau nei 200 užsiregistravusių ukrainiečių vaikų.

Edita Minkuvienė, Šiaulių savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja, BNS patvirtino, kad Santarvės gimnazija gali priimti dar apie 40 moksleivių. Tačiau, anot jos, ne visi ukrainiečiai pageidauja ugdyti vaikus būtent rusų kalba ir nemažai jų renkasi arčiau savo dabartinės gyvenamosios vietos esančias mokyklas.

Ministerijos teigimu, Kauno rajono ugdymo įstaigose registruoti 93 moksleiviai, Panevėžio – 84, Visagino – 67.

16:51 Rusijos vyriausybė paragino gyventojus nekaupti cukraus ir grikių atsargų

Rusija turi daug cukraus ir grikių, pirmadienį pareiškė vyriausybės pirmininko pavaduotoja Viktorija Abramčenko, ragindama visuomenę nepanikuoti ir nepulti kaupti atsargų, prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus invaziją į Ukrainą.

Koordinuotas Vašingtono ir Briuselio atsakas į Ukrainoje sukeltą karą pavertė Rusiją labiausiai sankcionuota šalimi pasaulyje, o toliau augančios infliacijos fone rublis nukrito į istorines žemumas.

Precedento neturinčios Vakarų sankcijos sukėlė nerimą gyventojus, kurie puolė pirkti ilgai negendančių produktų.

„Noriu nuraminti mūsų piliečius: esame visiškai savarankiški, kai kalbama apie cukrų ir grikius“, – per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje kalbėjo V. Abramčenko.

„Nėra reikalo panikuoti, pirkti šių prekių. Jų užteks visiems. Panikos skatinamas pirkimas tik destabilizuoja platinimo tinklą“, – ramino pareigūnė.

Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose plinta įrašai, kuriuose matyti tuščios lentynos ir rusai, stovintys ilgose eilėse prie cukraus.

16:39 Rusijos teismas „ekstremistiniais“ paskelbė ir uždraudė „Instagram“ ir „Facebook“

Maskvos teismas pirmadienį uždraudė socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ kaip „ekstremistines“ organizacijas, pareigūnams apkaltinus JAV technologijų milžinę „Meta“ toleruojant „rusofobiją“, Ukrainoje tęsiantis Rusijos sukeltam karui.

Maskvos Tverės rajono teismas pranešė, kad sutiko su prokurorų prašymu uždrausti abi socialinės žiniasklaidos platformas už „ekstremistinės veiklos vykdymą“, tačiau „Meta“ susirašinėjimo programėlė „WhatsApp“ nebus uždrausta, nes ji nėra viešoji platforma.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) prašė teismo nedelsiant uždrausti „Meta“ ir apkaltino ją veikiant prieš Maskvos interesus per jos karą Ukrainoje, Kremliaus vadinamą „specialia karine operacija“.

Teismas svarstė prokuratūros prašymą paskelbti „Meta“ – „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“ motininę kompaniją – „ekstremistine“ organizacija ir ją uždrausti.

Šis žingsnis yra dalis didžiulių Maskvos pastangų griežtai riboti rusams prieinamą informaciją apie karą Ukrainoje.

„Organizacijos „Meta“ veikla nukreipta prieš Rusiją ir jos ginkluotąsias pajėgas“, – Maskvos Tverės rajono teismui sakė FSB atstovas Igoris Kovalevskis. Jį citavo Rusijos naujienų agentūros.

„Prašome uždrausti „Meta“ veiklą ir įpareigoti ją nedelsiant įgyvendinti šį sprendimą“, – sakė jis.

Prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą, valdžia Rusijoje užblokavo „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“.

Plačiau skaitykite čia.

16:36 Oro pavojaus sirenos vėl aidi Kyjive, kituose miestuose

Ukrainoje esantys žurnalistai praneša, kad įvairiuose Ukrainos miestuose vėl girdimos oro pavojaus sirenos. Tokie pranešimai skelbiami iš Kyjivo, Kryvyj Rihų, Čerkasų ir kitų miestų.

16:25 JK kaltina Rusiją dėl apsimetėlių skambučių jos ministrams

Jungtinė Karalystė pirmadienį apkaltino Rusiją dėl apsimetėlių skambučių dviem vyriausybės ministrams, apsimetus Ukrainos ministru pirmininku.

JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as nurodė, kad apsimetėliams pavyko su juo pasikalbėti ketvirtadienį vaizdo skambučiu.

Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel prisipažino taip pat sulaukusi tokio skambučio, o kultūros sekretorė Nadine Dorries sakė, kad apsimetėlio bandymas su ja pasiklabėti buvo nesėkmingas.

B. Wallace nurodė, jog užbaigė pokalbį, kai pašnekovas „pateikė keletą klaidinančių klausimų“ ir tai sukėlė jo įtarimus. Visa tai jis pavadino Rusijos „nešvariais triukais“.

Ministro pirmininko Boriso Johsono atstovas Maxas Blainas pirmadienį pareiškė, kad „Rusijos valstybė yra atsakinga už apsimetėlių skambučius vyriausybės ministrams praėjusią savaitę“.

16:16 Palyginimui – kariniai nuostoliai kituose karuose

Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms viešinant galimų Rusijos pajėgų patirtų nuostolių skaičius, VŽ kviečia palyginti šiuos nuostoslius su ankstesniais karais istorijoje.

Verta paminėti, kad šių skaičių nepriklausomai patikrinti kol kas nėra galimybių, o JAV ir kitos Vakarų šalių žvalgybos pateikia kiek kuklesnius rusų nuostolių skaičius. Dar praėjusią savaitę JAV žvalgyba su laikraščiu „New York Times“ pasidalijo savo vertinimą, kad žuvo jau 7.000 rusų karių, o britų žvalgyba praėjusią savaitę rusų aukas skaičiavo tarp 7.000-9.000. Naujausių duomenų šios šalys kol kas nepateikė.

[infogram id="72b910a4-a8fa-43c1-b2f6-d77a952252ad" prefix="1kc" format="interactive" title="Kariniai nuostoliai skirtinguose karuose"]

15:56 JT: iš Ukrainos jau pasitraukė beveik 3,5 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalį jau paliko beveik 3,5 mln. žmonių, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos, girdamos kaimynines valstybes už rodomą didžiulę užuojautą „itin sunkioje padėtyje“ atsidūrusiems pabėgėliams.

Manoma, kad savo namus jau paliko daugiau nei ketvirtadalis Ukrainos vyriausybės kontroliuojamų regionų gyventojų – per 10 mln. žmonių, įskaitant milijonus perkeltųjų šalies viduje.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) nurodė, kad nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, šalį paliko 3.489.644 žmonės. Nuo sekmadienio jų skaičius padidėjo 100.600.

„Keturias pastarąsias savaites pasaulis stebi netikėdamas savo akimis. Prarasta nesuskaičiuojama daugybė gyvybių, milijonų žmonių gyvenimas apvirto aukštyn kojomis“, – sakė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

15:46 Charkive per apšaudymą žuvo nacių koncentracijos stovyklų kalinys

Pirmadienį Vokietijos spauda pranešė, kad Charkive per Rusijos pajėgų apšaudymą žuvo nacių koncentracijos stovyklų siaubą išgyvenęs 96-erių Borisas Romančenko.

Jis žuvo per bombos sprogimą namuose, informavo anūkė. Vyras per Antrą pasaulinį karą buvo kalintas Buchenvaldo, Penemundės, Mitelbau-Dora ir Bergeno-Belseno koncentracijos stovyklas, rašo „The Guardian“.

15:24 ES svarsto sukurti 5.000 karių greitojo reagavimo pajėgoms

Europos Sąjunga pirmadienį turi pritarti naujai gynybos strategijai, numatančiai didinti bloko galimybes veikti, įskaitant 5.000 karių greitojo reagavimo pajėgų sukūrimą.

Jau dvejus metus rengtas planas paskutinę minutę buvo perrašytas skiriant daugiau dėmesio  Rusijos keliamai grėsmei po jos įsiveržimo į Ukrainą.

„Tai ne atsakas į karą Ukrainoje, bet yra atsako dalis“, – prieš ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimą sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Kai pradėjome dirbti, negalėjome įsivaizduoti, kad paskutinę patvirtinimo akimirką padėtis bus tokia bloga, ir Europa susidurs su tokiu dideliu iššūkiu“, – sakė jis.

ES lyderiai Rusijos puolimą Ukrainoje vadina žadintuvo skambučiu, raginančiu 27 bloko nares rimčiau vertinti savo saugumą.

15:05 Rusijos pajėgos atidengė ugnį į taikius protestuotojus Chersone

Pirmadienį būrys ukrainiečių susirinko protestuoti prieš Rusijos pajėgų okupaciją. Į taikų mitingą Rusijos pajėgos atsakė granatomis ir šūviais į žmonės. Socialinuose tinkluose gausų vaizdo įrašų, kuriuose matomi sužeisti žmonės.

Kol kas neaišku, kiek žmonių nukentėjo ir ar yra žuvusiųjų.

14:56 I. Šimonytė: didžiausia parama Ukrainai būtų spartesnis ES kandidatės statuso suteikimas

Pirmadienį Vilniuje susitikę Lietuvos ir Nyderlandų ministrai pirmininkai Ingrida Šimonytė ir Markas Rutte aptarė Vakarų paramą Rusijos užpultai Ukrainai, tolesnes sankcijas agresorėms bei saugumo situaciją.

Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, I. Šimonytė akcentavo, kad būtina toliau visais įmanomais būdais remti Ukrainą, kovojančią ne tik už savo nepriklausomybę, bet ir visos Europos taiką bei stabilumą.

„Didžiausia politinė parama Ukrainai būtų Europos Sąjungos žinia apie spartinamas procedūras dėl ES kandidatės statuso“, – pabrėžė premjerė.

M. Rutte yra vienas iš Europos valstybių lyderių, kurie laikosi pozicijos, kad pagreitinti Ukrainos kelio į narystę neįmanoma.

14:40 Mariupolis – nuolatos bombarduojamas

„Bombos Mariupolyje krenta kas 10 minučių, apšaudoma iš laivų“, – kanalui CNN sakė Sviatoslavas Palamaras, Nacionalinės gvardijos „Azov“ dalinio kapitonas.

„Vakar neutralizavome keturis tankus, taip pat šarvuočių ir pėstininkų“, – teigė karininkas.

14:27 Ukraina: Rusijos pajėgos sugriovė namų Odesoje

Odesos valdžia apkaltino Rusijos pajėgas pirmadienį smogus šiam Juodosios jūros uostamiesčiui ir sugriovus civilių gyventojų namų.

Miesto taryba pranešė, kad žuvusiųjų nėra, o gelbėjimo tarnybos greitai užgesino kilusį gaisrą. 

Įvykio vietoje apsilankęs Odesos meras Henadijus Truchanovas pasakė: „Mes neišvyksime iš Odesos ir kovosime už savo miestą.“

Ukrainos pietvakarinėje dalyje esanti Odesa iki šiol daugiausia išvengė karo veiksmų, nors netoli jos Juodojoje jūroje dislokuoti Rusijos kariniai laivai. 

14:16 M. Navickienė: išmokos ukrainiečių apgyvendinimui nereikėtų lyginti su skiriama migrantams

Išmokos, skiriamos už karo pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimą, nereikėtų lyginti su išmokomis išvykstantiems neteisėtiems migrantams, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Jai paskelbus apie 150 Eur išmokas už ukrainiečių apgyvendinimą, opozicinių „valstiečių“ atstovas Seime Aurelijus Veryga šią priemonę pavadino pasityčiojimu.

„Šiandien matome, kad apgyvendinimo vietų trūksta ir žmonių srautai, kurie bėga į Lietuvą, nemažėja, todėl siekdami visiems užtikrinti orias galimybes apsigyventi namuose, teikiame šią paskatą, kurią galėtų gauti visi Lietuvos gyventojai, sutikę priimti į savo namus bėgančius nuo karo pabėgėlius“, – apie pasiūlytą išmoką pirmadienį žurnalistams sakė M. Navickienė.

A. Veryga tuo tarpu svarstė, ar teikiama parama „nėra labiau panaši į pasityčiojimą“ ir priminė, kad neteisėtiems migrantams, sutikusiems išvykti iš Lietuvos, buvo skiriama po 1.000 Eur ir nuperkami lėktuvo bilietai.

„O štai tiems, kuriems padėti iš tiesų norime pinigų duoti nekyla ranka?“, – feisbuke klausė parlamentaras.

M. Navickienė nurodė, jog pavieniai žmonės apgyvendinami retai, todėl už kiekvieną papildomą ukrainietį skiriant dar po 50 Eur, susidaro didesnė suma.

„Vidutiniškai jeigu paskaičiuoti turbūt labai retu atveju tik vienas žmogus apsigyvena tam tikrame būsto plote, vis tiek skaičiuojama šeimos ir šeimos paprastai būna trys-penki asmenys, kartais ir daugiau. Tai mes tikrai neuždedame jokių „lubų“, kuriomis būtų uždengiama viršutinė riba“, – sakė ministrė.

Pasak jos, skiriama suma paskaičiuota pagal būsto nuomos kompensacijos dydžius, taikomus Vilniuje.

14:11 A. Baerbock: mano požiūriu, tai akivaizdžiai ir neabejotinai yra karo nusikaltimai

Bendrijai diskutuojant dėl tolesnių sankcijų Maskvai, Josepas Borrellis, Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas, pirmadienį pasmerkė Rusijos puolimą prieš Ukrainos Mariupolio uostamiestį kaip „didžiulį karo nusikaltimą“.

„Tai, kas dabar vyksta Mariupolyje, yra didžiulis karo nusikaltimas – viskas naikinama ir bombarduojama, visi žudomi“, – prasidėjus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui sakė J. Borrellis.

Annalena Baerbock, Vokietijos diplomatijos vadovė, taip pat griežtai pasmerkė Rusijos pajėgų Ukrainoje vykdomą civilių bombardavimą.

„Turės spręsti teismai, bet mano požiūriu, tai akivaizdžiai ir neabejotinai yra karo nusikaltimai“, – sakė ji.  

„Dėl to visiškai aišku, kad mes, kaip Europos Sąjunga, kaip pasaulio bendrija, tikinti taisyklėmis grindžiama tarptautine tvarka, privalome aiškiai izoliuoti šį režimą“, – pridūrė A. Baerbock.

13:48 Vokietija skelbia susitarusi su Kataru dėl ilgalaikio SGD tiekimo

Vokietija, siekianti mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, pasiekė ilgalaikį susitarimą su Kataru dėl suskystinių gamtinių dujų tiekimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Apie tai pranešė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas po sekmadienį Dohaje įvykusio jo susitikimo su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani.

R. Habeckas atsisakė atskleisti planuojamų Kataro SGD tiekimo Vokietijai apimčių bei kitų susitarimo sąlygų.

Vokietijos ekonomikos ministerija nurodė, kad konkrečias sutartis su šios arabų valstybės įmonėmis turės pasirašyti  Vokietijos energetikos bendrovės, kurių vadovai lydėjo ministrą į Katarą.

„Šiais metais mums vis dar reikės rusiškų dujų, tačiau ateityje – ne“, – pabrėžė R. Habeckas.

„Viskas prasideda taip – kas turi ausis, turėtų pradėti klausytis“, – pridūrė jis, šį raginimą adresuodamas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

13:32 Ukrainos gynybos ministerija skelbia atnaujintus duomenis apie Rusijos nuostolius

[infogram id="edde41ee-09e8-4da7-bc18-e0a1d88f523f" prefix="7EX" format="interactive" title="Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje 2022 03 21"]

13:29 Kyjive nuo pirmadienio iki trečiadienio ryto vėl skelbiama komendanto valanda

Kyjivo meras Vitalijus Kličko vėl paskelbė komendanto valandą Ukrainos sostinėje, kuri prasidės vėliau pirmadienį ir galios iki trečiadienio ryto.

Komendanto valanda „prasidės 20 valandą (vietos ir Lietuvos laiku) ir truks iki kovo 23 dienos 7 valandos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė buvęs bokso čempionas.

„Parduotuvės, vaistinės, deglinės“ ir kitos įstaigos nedirbs, o po miestą galės važinėti tik specialų leidimą turinčios transporto priemonės“, – teigė jis.

Per beveik keturias savaites nuo karo pradžios Ukrainos sostinėje komendanto valanda buvo įvesta ne vieną kartą. Ankstesnė buvo paskelbta praėjusią savaitę ir truko 35 valandas.

13:22 Grupė Seimo narių Kyjive susitiko su Ukrainos parlamento vadovu

Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas ir Justinas Urbanavičius lankosi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku, aptarė paramą Rusijos invaziją patiriančiai valstybei. 

„Šiuo metu esame Kyjive, kalbu su jumis iš Aukščiausiosios Rados, aptarėme su Rados vadovu R. Stefančuku, kaip toliau dirbti diplomatiniais formatais. Mes remiam ukrainiečius ginkluote, reikia stengtis, kad tai darytų visos Vakarų šalys, taip pat stiprinti sankcijas Rusijai, būtinas deswiftas visiems bankams, būtinas energetinių išteklių embargas, Lietuva yra ta, kuri nuolat tuos dalykus kelia“, – BNS telefonu iš Kyjivo pirmadienį sakė L. Kasčiūnas.

13:06 Atsidaryti nedrąsiai bandančioje Maskvos biržoje – obligacijų išpardavimas

Ilgiausias istorijoje atostogas patiriančioje Maskvos biržoje atnaujinta prekyba Rusijos iždo obligacijomis, kurioje išsyk atspindėta neigiama šalies finansų padėtis.

Pirmadienį nuo karo pradžios neveikusioje Maskvos biržoje prasidėjo prekyba aukciono sąlygomis Rusijos vyriausybės obligacijomis (OFZ bonds).

10 metų trukmės obligacijų pajamingumas išsyk šoktelėjo iki 19,7%, rodo „Refinitiv“ duomenys. Vėliau pajamingumas sumažėjo iki 13%.  

Rusijos vyriausybės obligacijų indeksas RGBI smuko į keliolikos metų žemumas.

Išsamiau apie tai skaitykite čia.

12:49 ES nerandant sutarimo, G. Nausėda žada būti „ramybės drumstėjas“

Europos Sąjungai (ES) nerandant sutarimo dėl Ukrainos narystės bendrijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva šiuo klausimu bus „ramybės drumstėjas“.

Taip jis kalbėjo pirmadienį Prezidentūroje susitikęs su Nyderlandų premjeru Marku Rutte.

„Ukrainai reikia labai aiškios žinutės apie kandidatės statusą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad Ukraina jau rytoj taps ES nare. Tai reikš tik ilgo kelio pradžią, bet ta pradžia bus aiškiai apibrėžta, o svarbiausia – suteikianti viltį dabar kovojantiems ir aukojantiems gyvybę Ukrainos žmonėms, kad šios šalies ateitis – ES šeimoje“, – spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje lėmė reikšmingus pokyčius bendrijos lyderių mąstyme: imta siųsti ginklus Kyjivui, įvestos iki šiol griežčiausios sankcijos Kremliui.

„Politika nėra stovinčio vandens telkinys, tai yra upė. (...) Tai man suteikia viltį, kad pajudėsime ir šiuo (Ukrainos narystės ES – BNS) klausimu. Bent jau Lietuva žada būti tas ramybės drumstėjas, kuris neleis šitai diskusijai baigtis“, – teigė Lietuvos prezidentas.

Plačiau apie tai rašoma čia.

12:46 ES ministrai aptars energijos importo ribojimus

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai svarstys įvesti papildomas sankcijas Rusijos energetikso sektoriui, bus svarstomi naftos ir dujų importo ribojimai, pirmadienį pranešė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Ministrai aptars šias temas“, – J. Borrellį citavo „Reuters“.

12:39 Rusija grasina, kad naftos embargas „smogtų visiems“

Embargas rusiškos naftos importui, kurį dėl Maskvos karo prieš Ukrainą ragina skelbti kai kurios Europos šalys, tiesiogiai paveiks visus, pirmadienį pareiškė Kremlius.   

„Iš tiesų, kiek mums žinoma, naftos embargo tema aktyviai svarstoma. Ši tema labai sudėtinga, nes toks embargas labai rimtai paveiktų visą pasaulio naftos rinką, labai rimtai neigiamai paveiktų energetinę pusiausvyrą Europos žemyne“, – sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.   

„Amerikiečiai dėl to nei išloš, nei praloš – tai akivaizdu – ir jausis kur kas geriau nei europiečiai. Europiečiams bus nelengva, t. y., šis sprendimas smogs visiems“, – pridūrė jis.     

D. Peskovas tai pareiškė Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams susitikus aptarti papildomų sankcijų Maskvai.

12:31 Kijeve subombarduotas komercinis kompleksas – apie 100 mln. Eur vertės lietuvių investicija

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Ukrainos sostinėje Kijeve per bombardavimą smarkiai nukentėjo administracinis, prekybos ir pramogų centras „Retroville“ – apie 100 mln. Eur vertės Lietuvos verslo investicija.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos paskelbtame vaizdo įraše užfiksuota akimirka, kai į prekybos centrą Kijive pataiko raketa ir įvyksta sprogimas.

Gintautas Pavalkis, investicijų kompanijos „BT Invest“, Ukrainoje taip pat valdančios mažmeninės prekybos tinklą „Novus“, atstovas, VŽ patvirtino, jog prekybos centro, sporto klubo bei biurų pastato kompleksas „Retroville“ – grupės investicija.

Jo žodžiais, sunku įvertinti, kokiomis aplinkybėmis vyko bombardavimas, tačiau akivaizdu, jog iš biurų pastato bei sporto klubo priestato „neliko nieko“, tuo metu pats prekybos centras „dar atrodo pusėtinai“.

Išsamiau apie tai rašoma čia.

12:27 V. Zelenskis ragina Europą sustabdyti visą prekybą su Rusija

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos lyderius sustabdyti visą prekybą su Rusiją, kad būtų dar labiau padidintas spaudimas Maskvai nutraukti jau beveik mėnesį besitęsiantį puolimą prieš jo šalį.

„Prašau, nefinansuokite šios šalies, Rusijos, karo mašinos. Nė vieno euro okupantams. Uždarykite jiems visus savo uostus. Netiekite jiems savo prekių. Atsisakykite Rusijos energijos išteklių. Spauskite, kad Rusija išeitų iš Ukrainos, – kalbėjo V. Zelenskis savo vaizdo kreipimesi. – Tikiu, žinau, kad taika įmanoma. Tačiau jūs privalote veikti, kad taika būtų pasiekta.“

12:01 TATENA patvirtino, kad Černobylio AE pagaliau atlikta personalo rotacija

Ukrainai pirmą kartą nuo praėjusio mėnesio, kai įsiveržusios Rusijos pajėgos užėmė Černobylio atominę elektrinę (ČAE), sekmadienį pavyko pakeisti jėgainėje dirbančius darbuotojus, pranešė JT branduolinės energetikos priežiūros agentūra.

Kyjivas pranešė Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA), kad maždaug pusė personalo, beveik keturias savaites dirbusio Rusijos kontroliuojamame komplekse, sekmadienį „pagaliau“ sugebėjo grįžti namo, nurodė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

Išvykusius darbuotojus pakeitė kiti ukrainiečių darbuotojai, vėlai sekmadienį paskelbtame pareiškime pridūrė R. Grossi.

„Tai, kad kai kurie Černobylio atominės elektrinės darbuotojai buvo pakeisti ir grįžo pas savo šeimas, yra teigiamas, nors ir labai pavėluotas, pokytis“, – pažymėjo R. Grossi.

„Jie nusipelnė mūsų visokeriopos pagarbos ir susižavėjimo, nes dirbo tokiomis itin sudėtingomis sąlygomis. Jie ten dirbo per ilgai. Nuoširdžiai tikiuosi, kad likusieji šios pamainos darbuotojai taip pat netrukus galės būti pakeisti“, – pridūrė jis.

11:59 Dėl neramumų rinkose bendrovės atsisakė finansavimosi planų už 25 mlrd. USD

Dėl padidėjusio kintamumo bendrovės pasaulyje atsisakė planų platintis obligacijas, akcijas, atlikti susijungimo sandorius, kurių apimtis – per 25 mlrd. USD, skaičiuojant nuo karo Ukrainoje pradžios.

„Bloomberg“ susistemintais duomenimis, per pastarąjį mėnesį atšaukta arba atidėta 80 sandorių, pusė jų – JAV. Žymiausias jų – atidėti „Tesla“ planai išplatinti obligacijų už 1 mlrd. USD, padengtų bendrovės išnuomotais automobiliais.

11:38 G. Landsbergis: karinis tribunolas Rusijos vadovams gali būti neišvengiamas

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad panašaus į nacių nusikaltimus tyrusio karinio tribunolo kūrimas Rusijos vadovams gali būti neišvengiamas, nes yra daug panašumų tarp „nacizmo ir putinizmo“.

„Tai gali būti neišvengiama, nes iš esmės kyla daug debatų, ką reikėtų kaltinti dėl šios situacijos. Aš asmeniškai manau, kad yra daugybė panašumų tarp putinizmo ir nacizmo“, – žurnalistams Briuselyje pirmadienį sakė ministras, paklaustas, kaip vertina siūlymus steigti tribunolą, panašų į Niurnbergo procesą prieš nacius po Antrojo pasaulinio karo.

„Tai yra sistema, turinti ideologiją, lyderius, turinti sekėjus, ji netgi turi simbolį. Taigi, manau, mes privalome turėti sisteminį požiūrį į patį putinizmą, jis turi būti įvertintas. Ir, galbūt, tribunolas galėtų būti tokia vieta“, – pabrėžė G. Landsbergis.

11:31 S. Cichanouskaja: Baltarusija yra okupuota Rusijos

Rusija šiemet faktiškai okupavo Baltarusiją, tačiau paprasti šalies žmonės palaiko ukrainiečius kare su Maskva, sako viena Baltarusijos opozicijos lyderių Sviatlana Cichanouskaja.

„2022 metais mūsų valstybė de facto yra okupuota Rusijos“, – pirmadienį Vilniuje vykstančioje Kalinausko konferencijoje sakė ji.

„Suprantame, kad jei kris Ukraina, nebus ir laisvės Baltarusijoje, nebus taikios Europos“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.

Anot jos, paprasti baltarusiai, kaip gali prisideda prie paramos Ukrainai, kovojant su Rusija.

„Mūsų kibernetiniai aktyvistai sutrikdė Rusijos geležinkelių veiklą, anoniminiai hakeriai padeda pranešti apie Rusijos pozicijas. (...) Prieš keletą dienų buvo išardytas geležinkelis tarp Baltarusijos ir Ukrainos tam, kad karinė įranga, keliaujanti iš Rusijos, nepatektų į Ukrainą“, – sakė S. Cichanouskaja.

Jos teigimu, tai baltarusiai daro, nepaisydami nuolatinės grėsmės ir rizikos patekti į kalėjimą.

Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus, po rinkimų buvusi priversta palikti savo šalį tvirtino, kad įvykiai Ukrainoje turi tapti žadintuvu pasauliui.

„Turime išmokti vieną pamoką – perauklėti diktatorių negalima ir su jų elgesiu susitaikyti negalima. Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas mano, kad jie yra nebaudžiami, A. Lukašenka galvoja, kad jis galiausiai galės tapti taikdariu tarp Ukrainos ir Rusijos. Taip neturėtų įvykti“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.

11:22 FNTT: Lietuvoje dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įšaldyta 13 mln. Eur

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Baltarusijai ir Rusijai Lietuvoje jau įšaldyta per 13 mln. Eur vertės lėšų bei kito turto, skelbia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Jos duomenimis, dėl sankcijų, taikomų keturiems su Baltarusija susijusiems juridiniams ir vienam fiziniam asmeniui, įšaldyta 46.200 Eur. Sankcijos jiems pritaikytos dėl sąsajų su Aliaksandru Šakustinu, „Vnešekonombank“.

11:09 G. Landsbergis: būtina svarstyti „raudonas linijas“, Rusijai naudojant hipergarsinį ginklą

Rusijai naudojant hipergarsines raketas, toliau naikinant Ukrainos civilinę infrastruktūrą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Vakarus nubrėžti „raudonas linijas“ Maskvai.

„Manau, kad šis klausimas skirtas pasaulinei bendruomenei, sakykime, sąjungai, kuri palaikė sankcijas, turi bendrą požiūrį dėl Rusijos. Turime pradėti diskusijas dėl raudonų linijų, ar jos yra, ir kas būtų ta raudona liniją Vakarams, mums visiems“, – žurnalistams sakė ministras, pirmadienį atvykęs į ES šalių diplomatijos vadovų susitikimą Briuselyje, klausiamas apie hipergarsinių raketų panaudojimą Ukrainoje.

„Matome bombarduojamus civilių miestus, matome tūkstančius nužudytų civilių. Akivaizdu, tai dar nėra raudona linija, bet kažkur ji turi būti. Manoji jau buvo peržengta. Bet aš esu globalaus aljanso dalis, kuriame mes bandome pasiekti konsensuso, taigi, kalbėjimo vienu balsu, kad tai yra mūsų karas. Nes jei mes jį pralaimėsime, tai atsisuks prieš mus“, – pridūrė G. Landsbergis.

Rusija šeštadienį ir sekmadienį paskelbė Ukrainoje panaudojusi savo naujausias hipergarsines raketas „Kinžal“.

11:08 J. Borrellis: Rusijos puolimas prieš Mariupolį – didžiulis karo nusikaltimas

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pasmerkė Rusijos puolimą prieš Ukrainos Mariupolio uostamiestį kaip „didžiulį karo nusikaltimą“, Bendrijai diskutuojant dėl tolesnių sankcijų Maskvai.

„Tai, kas dabar vyksta Mariupolyje, yra didžiulis karo nusikaltimas – viskas naikinama ir bombarduojama, visi žudomi“, – prasidėjus ES užsienio reikalų ministrų susitikimui sakė J. Borrellis.

11:04 „Nestle“ pareiškė sumažinusi veiklos Rusijoje apimtis

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sukritikavus „Nestle“ dėl toliau vykdomos įprastos veiklos Rusijoje, Šveicarijos maisto milžinė sekmadienį tvirtino negaunanti jokio pelno Rusijoje.

Kalboje, kuri šeštadienį buvo tiesiogiai transliuojama prie Šveicarijos parlamento Berne susirinkusiems protestuotojams, V. Zelenskis paragino Šveicarijos įmones nutraukti verslą Rusijoje ir pasmerkė įmones, kurios tęsia veiklą, nepaisydamos Mariupolio apgulties.

Jis išskyrė „Nestle“ ir jų šūkį „geras maistas, geras gyvenimas“.

„Verslas Rusijoje veikia, nors mūsų vaikai miršta, o miestai naikinami,“ – kalbėjo V. Zelenskis.

Tačiau „Nestle“ atstovė tvirtino, kad po vasario 24 dienos, kai Kremlius pradėjo invaziją į kaimyninę Ukrainą, nutraukta didelė dalis įmonės veiklos Rusijoje.

„Labai sumažinome savo veiklą Rusijoje,“ – naujienų agentūrai AFP teigė gamintojos atstovė.

„Sustabdėme visą importą ir eksportą, išskyrus gyvybiškai svarbius produktus. Sustabdėme visas investicijas ten ir nutraukėme visą reklaminę veiklą. „Iš likusios veiklos Rusijoje pelno negauname,“ – teigė ji.

„Tai, kad aprūpiname gyventojus būtiniausiais maisto produktais, kaip ir kitos maisto sektoriaus įmonės, nereiškia, kad tęsiame veiklą kaip anksčiau,“ – aiškino bendrovės atstovė.

10:46 Ketina uždrausti Rusijos laivams įplaukti į Latvijos uostus

Latvijos vyriausybė planuoja priimti sprendimą uždrausti Rusijos laivams įplaukti į Latvijos uostus, pirmadienį TV3 televizijai sakė susisiekimo ministras Talis Linkaitis.

Susisiekimo ministerija ragino šalies uostų administracijas, kad jos neleistų įplaukti su Rusijos vėliava plaukiojantiems laivams, tačiau uostai į tokį raginimą nekreipia dėmesio, pripažino ministras.

„Su Rusijos vėliava plaukiojantys laivai ir toliau įplaukia į Latvijos uostus, o tai, mano nuomone, yra nepriimtina, todėl vyriausybėje rengiame atitinkamus sprendimus“, – kalbėjo T. Linkaitis.

„Tikėjomės, kad Europos Sąjunga priims bendrą sprendimą. Matome, kad yra šalių, kurios tam griežtai prieštarauja, todėl akivaizdu, kad sprendimas bus regioninis“, – sakė Latvijos ministras ir pridūrė, kad tai gali būti Baltijos šalių sprendimas.

10:37 Planuoti pusiaukelės namai Kauno rajone – pabėgėliams

Pusiaukėlės namams planuotose skirti patalpose Kauno rajone, Girionių kaime, turėtų įsikurti Ukrainos karo pabėgėliai.

Kaip pirmadienį informavo Teisingumo ministerija, kartu su Kalėjimų departamento vadovybe bei Kauno rajono savivaldybe, atsižvelgus į situaciją, prioritetą nuspręsta teikti ukrainiečiams, bėgantiems nuo brutalios Rusijos vykdomos karinės agresijos.

Siekiui įkurdinti pusiaukelės namus Girionyse priešinosi vietos gyventojai, Lietuvos mokslų akademijos atstovai, tvirtindami, kad šie planai sumenkins šalia esančio Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto akademinį prestižą.

10:29 Prokuratūra: per Podolsko rajono Kyjive apšaudymą žuvo 8 žmonės

Papildyta 12:05.

Sekmadienį vakare Rusijos pajėgoms apšaudžius Kyjivo Podolskio rajoną, žuvo, remiantis pirmadienio 9:30 val. duomenimis, aštuoni žmonės. Apie tai pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuras.

Ukrainos teisėsaugos institucijų teigimu, apšaudymo metu buvo panaudotos tarptautinės teisės draudžiamos karinės priemonės. Smogta buvo prekybos centrui „Retroville“, į kurį investavo verslininkai iš Lietuvos.

Kaip jau skelbta, dėl apšaudymo užsidegė vietinis prekybos centras. Taip pat apgadinti langai šalia esančiuose gyvenamuosiuose pastatuose bei automobiliai.

10:11 Vilniuje kuriama koalicija už Ukrainą

Vilniuje kuriamas parlamentinis tinklas „Suvienyti dėl Ukrainos“, Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas teigia, kad ši koalicija labai reikalinga padedant Ukrainai kovoti su okupantais.

„Tokios koalicijos gali ir turi jau dabar dirbti, spręsdamos neskraidymo zonos virš Ukrainos įvedimo klausimą, efektyvios oro gynybos sukūrimo klausimą, nustatytų tarptautinių saugumo taisyklių įtvirtinimo, didžiųjų miestų gyvybingumo užtikrinimo ir kitais klausimais“, – pirmadienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į Vilniuje vykstančios Kalinausko konferencijos dalyvius sakė R. Stefančukas.

Jis taip pat kreipėsi į Baltarusijos žmones, kad jie nebetylėtų ir išreikštų nepritarimą karui.

Plačiau skaitykite čia

09:50 V. Zelenskis: Jeruzalė būtų tinkama vieta taikos deryboms su Rusija

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai sekmadienį pasiūlė, kad Jeruzalėje galėtų vykti jo ir Vladimiro Putino taikos derybos, dar kartą mėgindamas organizuoti susitikimą su savo kolega iš Rusijos.

Platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše V. Zelenskis padėkojo Izraelio premjerui Naftali Bennettui už pastangas tarpininkauti tokiam dialogui. „Esame dėkingi... už visas jo pastangas. Kad anksčiau ar vėliau galėtume pradėti pokalbį su Rusija. Galbūt Jeruzalėje“, – sakė V. Zelenskis.

„Tai tinkama vieta taikai rasti. Jei tai įmanoma“, – pridūrė jis.

09:40 Amoniako nuotėkis Sumuose – likviduotas

Ukrainos Valstybinės pagalbos tarnyba pranešė, kad amoniako nuotėkis iš „Sumychimprom“ gamyklos Sumų miesto priemiestyje likviduotas.

Kiek anksčiau Vidaus reikalų ministerija feisbuke pranešė, kad gelbėtojai dirba siekdami nusodinti amoniako debesį.

Pranešime buvo pažymėta, kad kovo 21 d. 03:55 val. buvo apšaudyta „Sumychimprom“ teritorija, dėl apšaudymo apgadinta viena cisterna su amoniaku.

Ministerijos teigimu, amoniako nuotėkis buvo nedidelis, gyventojams grėsmės nėra.

Avarinės situacijos metu sužalotas vienas įmonės darbuotojas.

08:56 Patvirtino Juodosios jūros laivyno aukšto rango karininko žūtį

Rusijos Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas žuvo per kautynes apsiaustame Mariupolio mieste, Maskvai tęsiant puolimą prieš kaimyninę Ukrainą, sekmadienį patvirtino Rusijos pareigūnai.

„Pirmojo rango kapitonas Andrejus Nikolajevičius Palijus žuvo kovodamas, kad išvaduotų Mariupolį iš Ukrainos nacių“, – per platformą „Telegram“ parašė Sevastopolio miesto Rusijos aneksuotame Kryme gubernatorius Michailas Razvožajevas.

08:54 Sunaikino Rusijos bazę su amunicija 

Ukrainos pajėgos pirmadienį ryte pranešė, kad per pastarąją parą joms pavyko numušti vieną Rusijos lėktuvą, dvi sparnuotąsias raketas ir keturis nepilotuojamus orlaivius. 

Taip pat pranešama, kad pavyko sunaikinti Rusijos bazę, kurioje saugota amunicija.

08:41 JK: Rusija vis dar sutelkusi dėmesį į Kijevą

Jungtinės Karalystės (JK) Gynybos ministerija teigia, kad Kyjivas tebėra Rusijos prioritetas.

„Nepaisant tebesitęsiančios progreso stokos, Kyjivas tebėra pagrindinis Rusijos karinis tikslas ir artimiausiomis savaitėmis jie greičiausiai teiks pirmenybę bandymams apsupti miestą“, – teigia ministerija.

08:32 Bahamų centrinis bankas aptiko 3 mlrd. USD su Rusija susijusiose sąskaitose

Bahamų finansų įstaigose „paslėpta“ apytikriai 3 mlrd. USD vertės turto, kurio savininkai susiję su Rusija, pranešė šios Karibų regiono šalies centrinis bankas.

Jo duomenimis, 420 mln. USD laikoma su Rusijos susijusiose sąskaitose, o maždaug 2,5 mlrd. USD yra saugomas ar patikėjimo teise valdomas turtas, kurio galutiniai tikrieji savininkai yra iš Rusijos arba yra su ja susiję asmenys, skelbia agentūra „Reuters“.

„Šie skaičiai apima tik tarptautinės bankininkystės ir aktyvų valdymo patikėjimo sektorių, kuris aptarnauja klientus iš užsienio, ir neapima jokio Rusijos turto, kuris gali būti laikomas Bahamų bankuose, aptarnaujančiuose vietos gyventojus“, – pabrėžė Bahamų centrinis bankas.

Jis nepatikslino, kiek šio su Rusija susijusio turto yra sankcionuota. Anksčiau Bahamų salos nusprendė sustabdyti visus sandorius su Rusijos subjektais, kuriems taikomos Vakarų sankcijos.

08:25 Atakos prieš poligoną Rivnės regione

Pirmadienį Rusijos pajėgos surengė dvi raketų atakas prieš karinį poligoną Rivnės regione. Apie tai paskelbė regiono administracijos vadovas Vitalijus Kovalas. 

08:10 „Reuters“ šaltinis: ES svarstys dėl Rusijos naftos embargo

Europos Sąjungos vyriausybės svarstys, ar įvesti naftos embargą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, rašo agentūra „Reuters“, remdamasi savo šaltiniu.

„Dirbame ties penktuoju sankcijų paketu ir siūloma daug naujų vardų“, – sakė ES diplomatas, prašęs būti neįvardintas, nes diskusijos nėra viešos.

ES užsienio reikalų ministrai diskusijas pradės pirmadienį, prieš JAV prezidento Joe Bideno vizitą į Europą, kuris prasidės trečiadienį.

Diplomatai „Reuters“ teigė, kad Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, siekia naftos embargo kaip kito logiško žingsnio, o Vokietija perspėja neveikti per greitai dėl ir taip aukštų energijos kainų Europoje.

07:39 Už priimtą žmogų iš Ukrainos – 150 Eur, papildomą – 50 Eur 

Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms per mėnesį bus mokama 150 Eur kompensacija už pirmą priimtą ukrainietį, po 50 Eur – už kiekvieną papildomą asmenį, informavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Šių išmokų dydis nepriklausytų nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, sumos būtų vienodos visoje Lietuvoje“, – pirmadienį interviu LRT sakė M. Navickienė.

Plačiau skaitykite čia

07:28 Papildoma Naujosios Zelandijos parama Ukrainai

Naujoji Zelandija įsipareigojo suteikti Ukrainai papildomą 5 mln. Naujosios Zelandijos dolerių (3,46 mln. USD) pagalbą, kurią sudarytų lėšos bei neletalinė įranga.

Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern sakė, kad pinigai bus nukreipti į NATO fondą, kuris tiekia kurą, ryšių įrangą ir pirmosios pagalbos reikmenis Ukrainos pajėgoms.

Šalis iki šiol Ukrainai suteikė maždaug 11 mln. Naujosios Zelandijos dolerių vertės paramą.

06:41 JT: Ukrainoje žuvo per 900 civilių

Jungtinių Tautų (JT) Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iki kovo 19 d. (imtinai) šalyje žuvo 902 civiliai, sužeista 1.459.

06:34 Sankcijas JAV gali išplėsti dar labiau

JAV nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas tarptautinės ekonomikos reikalams Daleepas Singhas CBS laidai „60 Minutes“ pareiškė, kad JAV gali dar labiau išplėsti sankcijas Rusijai – pritaikyti jas didesniam skaičiui bankų, taip pat sektoriams, kurių sankcijos dar nepalietė.

„Daugiausia kalbama apie naftą ir dujas, bet yra ir kitų sektorių, – sakė jis. – Nenoriu jų įvardyti, bet manau, kad Putinas žinotų, kas tai yra.“

D. Singhas pažymėjo, kad prognozės rodo, kad Rusijos ekonomika bus perpus mažesnė, nei prieš invaziją į Ukrainą.

06:20 Atmetė ultimatumą dėl Mariupolio

Ukraina atmetė Rusijos gynybos ministerijos ultimatumą perduoti apsiausto Mariupolio valdymą iki 5 val. ryto Maskvos laiku.

Sekmadienio vakarą duotame interviu Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Irina Vereščuk atmetė Rusijos iškeltas sąlygas, išdėstytas aštuonių puslapių dokumente.

„Negali būti jokių diskusijų apie pasidavimą ar ginklų sudėjimą“, – sakė ji.

„Mes jau informavome apie tai Rusijos pusę. Aš parašiau: „Užuot gaišę laiką rašydami 8 puslapių laišką – atidarykite (humanitarinį) koridorių“, – sakė vicepremjerė.

Ultimatumą atmetė ir Mariupolio vietinė valdžia.

05:53 J. Bidenas penktadienį lankysis Lenkijoje

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį lankysis Lenkijoje, pranešė Baltieji rūmai.

J. Bidenas Varšuvoje susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda ir aptars humanitarinį atsaką karui Ukrainoje.

Pirmadienį J. Bidenas telefonu kalbėsis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Italijos ministru pirmininku Mario Draghi ir Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu.

Trečiadienį jis vyks į Briuselį, kur dalyvaus NATO ir Europos Vadovų Tarybos, taip pat G7 susitikimuose.

05:42 Slovėnijos diplomatai grįš į Kyjivą

Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Janša paskelbė, kad anksčiau evakuoti šalies ambasados darbuotojai grįš į Kijevą.

J. Janša sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ teigė, kad diplomatai grįžta savo noru.

„Dirbame, kad (ES) padarytų tą patį, – pridūrė jis. – (Ukrainai) reikia diplomatinės paramos“.

05:40 Pirmadienį tęsis derybos

Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos vaizdo formatu tęsis pirmadienį. Apie tai sekmadienį vakare pranešė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Rytoj ryte kitas turas. Prieš tai vyko itin intensyvus darbas pogrupiuose“, – teigė M. Podoliakas.

05:31 Amoniako nuotėkis

Sumų priemiestyje esančioje chemijos pramonės gamykloje įvyko amoniako nuotėkis, „Telegram“ kanale pranešė Sumų regiono administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis. 

Jo teigimu, nuotėkis iš „Sumychimprom“ jau paveikė teritoriją apie 2,5 km spinduliu, bet žalos zona gali siekti maždaug 5 km spinduliu. Pačiam miestui pavojaus kol kas nėra, nes vėjas pučia ne į jo pusę.

Kas tiksliai sukėlė nuotėkį, nepranešama. 

Plačiau skaitykite čia.

05:20 Kyjive po apšaudymų užsidegė prekybos centras

Naktį Kyjive griaudėjo sprogimai. Po apšaudymų Podolsko rajone užsidegė prekybos centras ir automobilių stovėjimo aikštelė. Dabartiniais duomenimis, žuvo keturi žmonės ir vienas sužeistas.

Gaisras šiuo metu lokalizuotas.

 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

Trys mėnesiai karo pabudino užsnūdusią Europą Premium

Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė tektoninių lūžių visoje Europoje. Užsienio ekspertai tikina, kad Europos...

T. Janeliūnas nesureikšmina Rusijos pagrasinimų dėl NATO plėtros Premium

Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO gerokai sustiprins saugumą Baltijos jūros regione, bet nereikėtų...

IT ekspertas pataria, kaip išsirinkti jūsų įmonei tinkamiausią Debesijos tipą Verslo tribūna

Verslo plėtros sprendimų ieškančios įmonės vis dažniau renkasi debesijos paslaugas, nes tai yra efektyvesnė...

Civilinės sąjungos įstatymas – kompromisas tarp emocijomis ir mitais grįstų argumentų bei vakarietiško požiūrio į šeimą? Verslo tribūna

2022 m. gegužės 16 d. grupė Seimo narių įregistravo Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris nustatytų...

Lietuvos ir JK užsienio reikalų ministrų susitikime – ne tik dvišalio bendradarbiavimo, bet ir Ukrainos klausimai

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikę Londone aptarė grūdų...

Verslo aplinka
2022.05.23
Rusijos pajėgos užimtame Chersone rublį paskelbė oficialia valiuta

Maskvos pajėgų kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities administracija pirmadienį pranešė, kad...

Verslo aplinka
2022.05.23
Latvijoje ir Estijoje pramonės produkcija per metus brango apie 30%

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 3,1%,...

Pramonė
2022.05.23
TVF vadovė paragino vyriausybes subsidijuoti maistą ir energiją neturtingiausiems

Vyriausybės turi subsidijuoti maisto ir energijos išlaidas neturtingiausiems visuomenės nariams, paragino...

Verslo aplinka
2022.05.23
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Ekspertai: laukiamas Rusijos nemokumas niekaip nepaveiks pasaulio ekonomikos Premium

Sankcijų nuo savo tarptautinių oficialiųjų atsargų reikšmingos dalies atkirsta Rusija jau šią savaitę gali...

Verslo aplinka
2022.05.23
K. Kneissl traukiasi iš „Rosneft“ tarybos

Karin Kneissl, buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė, pasitraukė iš naftos pramonės milžinės „Rosneft“...

Verslo aplinka
2022.05.23
Ch. Lagarde užsimena apie neigiamų palūkanų eros pabaigą rudenį 9

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų erą,...

Rinkos
2022.05.23
V. Zelenskis paragino pasaulio lyderius Rusijai taikyti maksimalias sankcijas 6

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Pasaulio ekonomikos forume paragino spausti į jo šalį...

Verslo aplinka
2022.05.23
Vokietijos verslo nuotaikos gegužę pagerėjo

Vokietijos verslo nuotaikos dėl ekonominės padėties gegužę pagerėjo, tačiau jos perspektyvų atžvilgiu...

Rinkos
2022.05.23
ES dėl Rusijos sukelto karo pratęsė biudžeto deficito taisyklių netaikymą 2

Taisyklės, draudžiančios Europos Sąjungos (ES) vyriausybėms per daug išlaidauti, dėl Rusijos sukelto karo...

Verslo aplinka
2022.05.23
J. Bidenas: jei Pekinas įsiveržtų į Taivaną, JAV įsikištų kariniu būdu

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gintų Taivaną, jei Pekinas įsiveržtų...

Verslo aplinka
2022.05.23
Kyjivo teismas už karo nusikaltimus nuteisė pirmąjį Rusijos karį

Teisėjų kolegija pirmadienį Kyjive paskyrė bausmę vienam Rusijos kariui, kuris buvo pripažintas kaltu dėl...

Verslo aplinka
2022.05.23
Nuo birželio padidės įvairios socialinės išmokos, tarp jų ir vaiko pinigai

Siekiant amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį Vyriausybė pirmadienį...

Verslo aplinka
2022.05.23
K. Georgieva: laukia didžiausias išbandymas ekonomikai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume...

Verslo aplinka
2022.05.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku