Karas Ukrainoje: ketvirtadienio įvykių 18–20 val. suvestinė

Visas ketvirtadienio naujienas sekite šioje naujienų juostoje.

Derybos tarp Rusijos ir Ukrainos delegacijų baigėsi be rezultatų, tačiau iš karto sutarta rengti trečią derybų raundą, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Skelbiama, kad abi pusės „pasiekė supratimą“ kalbat apie humanitarinių koridorių civiliams gyventojams būtinybę, tačiau jokio kito proveržio pasiekta nebuvo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino NATO šalis įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos, o jei to padaryti negalima, suteikti Ukrainos pajėgoms papildomų ginklų ir naikintuvų tą padaryti patiems.

Ukrainos Černihivo mieste per vykusį miesto bombardavimą žuvo 33 žmonės, 18 sužeistų, paskelbė ukrainiečių gelbėtojų tarnybos. Šis skaičius veikiausiai nėra galutinis, nes vargu ar gelbėtojams pavyko rasti visus žuvusius ir nukentėjusius.

Taip pat V. Zelenskis perspėjo, jeigu Kyjivas neatsilaikytų, vėliau Kremliaus agresija būtų nukreipta prieš kitas Europos valstybes.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskvos „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje „vyksta pagal planą“, ir paliepė per šią invaziją žuvusių rusų karių šeimoms išmokėti dideles kompensacijas.

Antras didžiausias Rusijos naftos išgavėjas „Lukoil“ tapo pirmąja Rusijos bendrove, viešai išsižadėjusia konflikto Ukrainoje.

Europos Sąjunga sutiko suteikti laikiną apsaugą pabėgėliams, pasitraukusiems iš karo apimtos Ukrainos, ketvirtadienį po bloko vidaus reikalų ministrų susitikimo pranešė pareigūnai.

Moldova pasirašė prašymą narystei Europos Sąjungoje ir įteikė jį pirmininkaujančios Prancūzijos atstovui.

Rusija savo invazijos į Ukrainą metu jau pademonstravo, kad yra pasiryžusi sąmoningai taikytis į civilinius objektus, CNN teigė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas, nepanoręs būti įvardintu. Anot jo, vis dažniau smogiama civilinei infrastruktūrai, televizijos bokštams, sąmoningai taikomasi į gyvenamuosius rajonus.

Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucija (TATENA) paragino į Ukrainą įsiveržusią Maskvą „nutraukti visus veiksmus“ šalies branduoliniuose objektuose, įskaitant Černobylio atominės elektrinės katastrofos vietą. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Robertas Habeckas, Vokietijos ekonomikos ministras, pasisakė prieš Rusijos energijos importo embargą, pareikšdamas, kad tai gali kelti pavojų socialinei sanglaudai jo šalyje.

Stambule reziduojantis Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, 2018 m. priėmęs sprendimą pripažinti Ukrainos Bažnyčios nepriklausomybę nuo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios, pareiškė tapęs „Maskvos taikiniu“.

Vilkikų eilės Lietuvos pasienyje su Baltarusija mažėja dėl kasdien vis labiau menkstančių vilkikų srautų sparčiai trūkinėjant prekybos ryšiams su Rusija ir Baltarusija, sako Edmundas Daukantas, Lietuvos logistų ir ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidentas. Plačiau apie tai skaitykite čia.

AB „Klaipėdos nafta“ suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminale stabdo „Novatek“ SkGD krovinių priėmimą, pranešė įmonė. Dėl karo Ukrainoje ES sankcijos pritaikytos rusų oligarchui Genadijui Timčenkai, kuris, „Klaipėdos naftos“ teigimu, „gali būti laikomas „Novatek“ grupės kontroliuojančiu asmeniu“.