Vyriausybė imasi jungti valstybines verslo finansavimo įstaigas

Publikuota: 2022-01-26
Atnaujinta 2022-01-26 15:07
Laimos Penek (Vyriausybės kanceliarija) nuotr.
svg svg
Laimos Penek (Vyriausybės kanceliarija) nuotr.

Kelias valstybines verslo finansavimo įstaigas dar iki šių metų pabaigos ketinama sujungti į vieną instituciją, kuri gali būti pavadinta Nacionaliniu plėtros fondu (NPF). Jis finansuotų ekonomikos modelio transformaciją bei padidintų smulkaus ir vidutinio verslo prieigą prie finansų. Vyriausybė pabrėžia, kad ši jungtinė įstaiga netaps nauju mažmeniniu banku.

Tekstas papildytas alternatyvaus finansavimo įmonių atstovų komentarais.

Ministrų kabineto pasitarime trečiadienį priimtas protokolinis nutarimas „Dėl nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimo“.

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, informavo, kad planuojama sujungti Valstybės investicijų valdymo agentūrą (VIVA), Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), UAB bendrovę „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invegą“) bei Žemės ūkio plėtros garantijų fondą (ŽŪPGF).

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Jungimas vyktų „Invegos“ pagrindu. Protokoliniu nutarimu suformuojama darbo grupė iš Finansų, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ministerijų, Lietuvos banko, nacionalinių plėtros įstaigų atstovų, kuri iki š. m. balandžio 1 d. turėtų parengti konkretų jungimo planą. Patį konsolidavimą numatoma įvykdyti iki metų pabaigos“, – sakė G. Skaistė.

Įsipareigota Vyriausybės programoje

Ketinimai kurti NPF įrašyti aštuonioliktosios Vyriausybės programoje bei jos įgyvendinimo priemonių plane.

Gintarė Skaistė, finansų ministrė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Konsoliduoti valstybines verslo finansavimo įmones siekiama tam, kad būtų užpildytas rinkos nepakankamumas“, – teigė G. Skaistė.

Ji pabrėžė, kad „ši įstaiga nekonkuruotų su rinka, tai nebūtų mažmeninis bankas, tai tik būtų finansinė priemonė, kuri padengtų rinkos nepakankamumą“.

„Įgyvendinus šį sprendimą būtų užtikrinta vieninga investavimo strategija būtų, efektyvesnis ES struktūrinių lėšų panaudojimas. Be to, NPF leistų labiau pritraukti didesnius institucinius investuotojus ir privačias lėšas“, – pabrėžė finansų ministrė. 

Ekonomikos ministrės abejonės

Vyriausybės posėdžio metu Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, susilaikė. Ji paaiškino, kad NPF akcininke galėtų būti ne tik Finansų, bet ir Ekonomikos ministerija, nes „daugiau kaip pusę visų priemonių iš jungtinės institucijos bus skirta finansuoti verslą“.

Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Mes neprieštaraujame konsolidacijai. Bet kartu siūlome sudėti saugiklius, kad tai ateityje netaptų mažmeniniu banku, tokiu būdu neleidžiant populistiniams politikams spekuliuoti ar piktnaudžiauti šia tema“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras, paragino keturių jungiamų įstaigų kolektyvus aiškiai informuoti apie konsolidavimo pagrindinius principus.

„Be to, siektume, kad nenunyktų ŽŪPGF šiuo metu administruojamas žemės ūkio paskolų garantijų portfelis, kuris yra notifikuotas Europos Komisijoje“, – atkreipė dėmesį ministras.

Patikinta – tai netaps mažmeniniu banku

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad VIVA, VIPA, „Invegos“ ir ŽŪPGF konsolidavimas užpildytų kai kurias spragas rinkoje ir būtų rimta paspirtis verslui šalia komercinių bankų.

Bet ji pabrėžė, kad nekalbama apie valstybinį komercinį banką.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė skiepijasi „Litexpo“ vakcinacijos centre Vilniuje. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Iš mano pokalbių su rinkos dalyviais matyti tam tikrų nuogąstavimų, kad valstybė gali norėti perimti mažmeninės bankinės rinkos dalį. Tačiau tai tikrai nebus ta institucija, kuri priiminės indėlius ar kredituos būstą. Kalbame tik apie įstaigą, kuri užpildytų rinkos spragą tose finansavimo problemose, kurias verslas patiria, pvz., kad įmonės per mažos, per trumpai veikia, neturi užstato ir pan.“, – teigė I. Šimonytė.

Premjerė pasisakė už tai, kad Finansų ministerija būtų palikta būsimojo NPF akcininke: „Nes naujoji jungtinė institucija yra labiau ne apie verslą, bet apie makroekonominius dalykus. Be to, ji apims net kelių ministerijų interesus ir čia Finansų ministerija galėtų geriau atlikti koordinuojančią funkciją.“

Rinkos dalyvių nuomonė

VŽ pateikiame alternatyvaus finansavimo įmonių atstovų komentarus dėl Vyriausybės sprendimo jungti nacionalines plėtros įstaigas. 

Laimonas Belickas, „Orion Leasing“ vadovas, teigia: „Ši iniciatyva sveikintina, jei siekiama konsoliduoti paskolų garantijas verslui teikiančias valstybines įstaigas. Patogesnė infrastruktūra, paprastesnis verslo ir ūkio subjektų bendravimas su viena stipria institucija būtų geras pokytis. Daugiausiai klausimų kelia tokios institucijos veiklos kryptys. Kyla abejonių, ar nacionalinė plėtros įstaiga tiesiogiai nekonkuruos su alternatyviais skolintojais. Tokia konkurencija alternatyvioms skolinimo įstaigoms būtų nepakeliama. Tokiu atveju verslas turėtų tik dvi skolinimosi alternatyvas: didžiuosius bankus ir valstybinę instituciją, o sumažėjusi konkurencija reikštų mažesnį sąlygų lankstumą ir sudėtingesnes skolinimosi sąlygas.“

Kita vertus, jis pripažįsta, kad jeigu naujosios jungtinės įstaigos tikslas bus užpildyti nišą, skolinant verslams ir ūkio subjektams, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali gauti finansavimo nei iš didžiųjų bankų, nei iš alternatyvių skolintojų, „šalies ūkio augimui tai galėtų būti geras postūmis, neiškreipiant konkurencinės aplinkos“.

Tuo metu sutelktinio finansavimo bendrovės „Finbee Verslui“ vadovas Tomas Mačiulaitis tvirtina: „Bankai apskritai Europoje nėra linkę finansuoti smulkaus verslo, o Lietuvoje turime dar aštresnę situaciją, kur trys bankai turi 83% rinkos. Dėl to ES esame ketvirta labiausiai koncentruota valstybė šiuo klausimu. Europos Komisijos statistika rodo, kad mūsų šalyje yra atmetama 29% SVV paskolų prašymų, o visoje ES – vos 7%. Visą norimą paskolos sumą Lietuvoje gauna tik ketvirtadalis įmonių – gerokai mažiau už ES vidurkį, kuris siekia 71%.“

„Tad ar reikia spręsti problemą dėl nepakankamo smulkaus verslo finansavimo? Vienareikšmiai taip“, – sako T. Mačiulaitis.

Ir čia pat priduria: „Bet kitas klausimas - ar reikia kurti naują atskirą didelį institucinį vienetą šiam tikslui? Visgi drįstu sakyti, kad ne. Turime alternatyvaus finansavimo rinką su jau sukurta, išvystyta ir nuolat tobulinama infrastruktūra bei technologijomis, kurios leidžia efektyviai ir atsakingai įvertinti kiekvienos individualios įmonės veiklą, finansavimo riziką bei operatyviai išmokėti paskolos lėšas. Dabar rinkoje esantys alternatyvūs finansuotojai jau turi ne tik infrastruktūrą, technologijas, bet ir veikiančius procesus, profesionalius darbuotojus bei klientų duomenų bazę, kuriems reikalingas finansavimas. Valstybei visa tai sukurti iš naujo reikės kelerių metų ir kainuos daug milijonų.“ 

Jo nuomone, būtų daug efektyviau, jeigu valstybė aktyviau skatintų alternatyvaus finansavimo rinką užtikrinant likvidumą, nei imtųsi šio darbo pati. 

„Valstiečiai“ norėjo valstybinio komercinio banko

Vyriausybė jau pernai planavo apsispręsti dėl nacionalinių plėtros įstaigų sujungimo į NPF. 

Kabinete planuota dar prieš savaitę svarstyti atitinkamą teisės akto projektą, tačiau klausimas buvo atidėtas, kad būtų dar paderintas tarp skirtingų institucijų. 

Siekis konsoliduoti esamas viešąsias Lietuvos verslo finansavimo institucijas, kad finansinės paslaugos smulkiojo ir vidutinio dydžio įmonėms būtų prieinamesnės, įskaitant krizių laikotarpiais, aptariamas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (EBPO) apžvalgose apie Lietuvos ekonomiką.

Dar Sauliaus Skvernelio Vyriausybės laikais Lietuvoje prasidėjo diskusija dėl galimybės steigti valstybinį plėtros banką.

2020 m. birželį valstiečių-žaliųjų dominuojamas Seimas netgi pavedė ministrų kabinetui pradėti valstybinio banko steigimo procedūras, imtis konsultacijų šiuo klausimu su Europos Komisija. Banko kūrimas tuomet buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Tuometinėse diskusijose prezidentūra svarstė, kad į tokį banką galėtų būti konsoliduotos VIVA, VIPA, „Invega“ ir ŽŪPGF.

Prezidento pozicija

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu „Verslo žinioms“ dar 2020 m. vasarą sakė, kad kuriamas valstybinis plėtros bankas neturėtų užsiimti ir mažmenine bankininkyste. Naujojo valstybinio banko pagrindine užduotimi, jo nuomone, turėtų tapti ilgalaikių, struktūrinių projektų finansavimas, taip pat smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimas.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Siečiau jį su tikrai ambicinga investicijų programa, kurią mes turime nusimatę per artimiausius kelerius metus, kuri yra iš dalies sietina ir su tais papildomais ištekliais, kurie pateks į Lietuvą per Europos gaivinimo fondą ir per būsimą daugiametį biudžetą. Mums reikia finansinio instrumento, kuris nukreiptų šiuos išteklius perspektyviausiomis kryptimis, tokiomis kaip inovacijos, žalinimas, klimato kaita“, – sakė prezidentas.

G. Nausėdos nuomone, dabar tarp valstybės, komercinių bankų ir verslo egzistuoja savotiški „finansavimo trombai“: „Nuolat girdime skundus, kad valstybė ir verslas negali suprasti, kodėl komerciniai bankai nekredituoja tam tikrų projektų. Valstybinis bankas yra siekis padaryti šį procesą laisvesnį nuo tų trombų ir aiškiau įgyvendinti valstybės investicinę politiką, turint tam tikrą labai aiškų svertą.“

Kartu jis pabrėžė, kad valstybinis bankas neturi tapti mažmeniniu.

„Noriu aiškiai pasakyti savo nuomonę, kad mažmeninės operacijos šio banko neturėtų būti vykdomos. Jis neturėtų būti tęsinys komercinių bankų šioje srityje. Nereikėtų galvoti, kad štai dabar atidarysime šio banko kioskelius kiekviename Lietuvos miestelyje. Vizija gal ir graži, bet traukinys nuvažiavęs – mes gyvename kitokiomis technologinėmis sąlygomis ir tikrai neturėtumėme atgaivinti to, kas nebus gyvybinga, kas neš didelį nuostolį ir vargu ar padės, palyginti su tuo, ką dabar siūlo komerciniai bankai. Juo labiau, kad atsiranda ir alternatyvūs paslaugų gavimo kanalai“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Pataisytas biudžetas: kyla NPD, didėja deficitas, keičiasi skolos rodiklis 2

Seimas pataisė 2022-ųjų biudžetą – dėl neapibrėžtų ekonominių perspektyvų teko didinti išlaidas, koreguoti...

Suomija ir Švedija vieningai pateiks stojimo į NATO paraiškas

Suomija ir Švedija antradienį per iškilmingą ceremoniją, dalyvaujant abiejų valstybių vadovams, paskelbė...

Daugėja Lietuvos gyventojų, gimusių Vakarų Europoje

Pernykštis gyventojų ir būsto surašymas rodo, kad Lietuvoje auga gyventojų, gimusių Vakarų Europoje,...

V. Adamkus: Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių, remiant Rusijos užpultą Ukrainą

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių, remiant...

„Profarma“ žada skųsti nuosprendį dėl greitųjų testų 1

Bendrovė „Profarma“ antradienį pranešė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui skųsianti sprendimą greitųjų COVID-19...

Izraelis didina dujų gavybą

Izraelis puoselėja ambicingus gamtinių dujų gavybos jūros šelfe didinimo planus, tikėdamasi artimiausioje...

Pramonė
10:00
Pirmadienį nustatyta 280 naujų COVID-19 atvejų

Praėjusią parą nustatyta 280 naujų COVID-19 atvejų, nė vienas žmogus nemirė, rodo antradienį paskelbti...

Prezidentūrą nuvylė Vengrijos sprendimas blokuoti Rusijos naftos embargą

Vengrijos sprendimas blokuoti Europos Sąjungos siekį įvesti Rusijos naftos embargą – nuviliantis, sako...

Teismas per Rusijos URM M. Gorbačiovui išsiuntė Sausio 13-osios įvykių ieškinio dokumentus

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė Sausio...

Iš „Azovstal“ į separatistų kontroliuojamus Ukrainos miestus evakuota šimtai Ukrainos gynėjų 4

Daugiau kaip 260 pulko „Azov“ ir kitų Ukrainos pajėgų dalinių karių, atkakliai gynusių „Azovstal“...

Kabeliai - labai svarbus vėjo jėgainių parko patikimumo rodiklis Verslo tribūna

Pernai spalį Ekonomikos reikalų ir susisiekimo ministerija žiniasklaidos ir tyrimų bendrovei „Kantar“ užsakė...

Pramonė
06:30
Norint eksporto, reikia inovacijų Verslo tribūna

Kitąmet trisdešimties metų jubiliejų minėsianti UAB „Henris“ iš Šiaulių jau daugelį metų garsėja kaip solidus...

Inovacijos
06:20
„Iki“ padeda spręsti aktualiausias elektromobilių įkrovimo problemas Verslo tribūna 6

Vien šiemet šalia prekybos tinklo „Iki“ parduotuvių atsiras 40 elektromobilių įkrovimo stotelių, kuriose...

Prekyba
06:00
Prekybininkams ir tiekėjams – nauja darbų lavina: pokyčiai konkurencijos teisėje koreguos sutartis Premium

Europos Komisija (EK) patvirtino naujas taisykles, taikomas vertikaliesiems susitarimams, kurios pakeis...

Prekyba
05:45
Ukrainos karo pamokos: atėjo metas žaliosios energijos proveržiui Verslo tribūna 3

Dėl prasidėjusio karo Ukrainoje Europos Sąjunga (ES) pasiryžo dar labiau skatinti žaliosios energijos...

Pramonė
05:00
Vengrijos premjeru prisaikdintas V. Orbanas kritikuoja „savižudiškus“ Vakarus

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, balandį didele persvara laimėjęs rinkimus, pirmadienį buvo oficialiai...

Verslo aplinka
2022.05.16
ES ministrams nepavyko susitarti dėl 6-ojo sankcijų Rusijai paketo 4

ES užsienio reikalų ministrams pirmadienį nepavyko susitarti dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, per spaudos...

Verslo aplinka
2022.05.16
R. T. Erdoganas: Turkija neištars „taip“ Švedijos ir Suomijos narystei NATO 18

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nepritaria Suomijos ir...

Verslo aplinka
2022.05.16
E. Macronas paskyrė E. Borne naująja Prancūzijos premjere

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskyrė darbo ministrę Elisabeth Borne naująja šalies...

Verslo aplinka
2022.05.16
ES dėl rusiškos naftos embargo pasirengusi nutiesti naftotiekį į Vengriją

Europos Sąjunga (ES) pasirengusi finansuoti naftotiekio į Vengriją tiesimą – tai dar vienas bandymas įtikinti...

Verslo aplinka
2022.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku