Ukrainos vadovai ramina visuomenę, kad Rusijos įsiveržimas nėra neišvengiamas

Papildyta Ukrainos užsienio reikalų ministro citatomis 

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos, šiuo metu sutelktos prie šalies sienų, nepakankamos surengti didelio masto karinei invazijai.

„Rusijos pajėgų, susitelkusių prie Ukrainos sienų ir okupuotose teritorijose, kiekis didelis; jis kelia tiesioginę grėsmę Ukrainai, – žurnalistams sakė D. Kuleba. – Tačiau šiuo metu tokio kiekio nepakanka didelio masto puolimui prieš Ukrainą palei visą Ukrainos sieną. Dar daugiau – jiems vis dar nepakanka kai kurių svarbių karinių rodiklių ir sistemų, kad būtų surengtas toks didelis, plataus masto puolimas.“

„Galime šimtąkart per dieną kalbėti, kad įsiveržimas neišvengiamas, bet tai nekeičia padėties vietoje“, – pridūrė diplomatijos vadovas.

D. Kuleba pažymėjo, kad Rusija įgyvendina Ukrainos destabilizacijos scenarijų.

„Tai, ką šiuo metu matome, yra Ukrainos destabilizacijos scenarijus. Ir šis scenarijus neišvengiamas – jis jau vyksta skleidžiant paniką, darant spaudimą Ukrainos finansų sistemai, rengiant kibernetines atakas prieš Ukrainą. Tai irgi yra Rusijos agresijos plano dalis. Ir esu įsitikinęs, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas būtų laimingas, jeigu šis planas būtų sėkmingas, kad jam net netektų imtis karinės jėgos, siekiant nuvesti Ukrainą į ypač pažeidžiamą padėtį“, – pabrėžė ministras.

Oleksijus Reznikovas, Ukrainos gynybos ministras, antradienį parlamente sakė, kad Kijevas neturi žvalgybos duomenų, kurie rodytų, kad Rusija artimiausiu metu ruošiasi įsiveržti į šalį.

Jis pažymėjo, kad rusų pajėgos nėra suformavusios jokios smogiamosios grupuotės, kuri galėtų įsiveržti per sieną.

„Nesijaudinkite, miegokite ramiai, – sakė ministras. – Nėra reikalo susikrauti krepšius.“

Visgi pirmadienį vėlai vakare transliuotame interviu gynybos ministras pripažino, kad „esama rizikingų scenarijų, yra tikimybė, kad jų bus ateityje“.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį gyventojus patikino, kad padėtis „kontroliuojama“.  

Antradienį per platformą „Telegram“ paskelbtu vaizdo kreipimusi V. Zelenskis vėl paragino gyventojus išlikti ramius. 

„Mąstykite kritiškai, logiškai ir pozityviai. Nesvarbu, kokių naujienų šiandien perskaitėte, pamatėte ar išgirdote, užbaikite dieną žinodami svarbiausią dalyką: 24 valandų per parą ir septynių dienų per savaitę režimu mes darome ir padarysime viską, kad jums būtų ramu, šilta ir sotu. Ir kad jūs visi būtumėte sveiki“, – parašė valstybės vadovas žinutėje prie vaizdo kreipimosi.  

Pasak V. Zelenskio, Europos Sąjungos valstybių ir daugelio kitų šalių ambasados neatšaukia savo darbuotojų iš Ukrainos.

„O faktas, kad kai kurios šalys išveža dalį savo diplomatų, tikrai nereiškia, jog eskalacija neišvengiama, ir yra sudėtingo diplomatinio žaidimo subtilybės. Dirbame kartu su partneriais ir veikiame kaip viena komanda“, – sakė prezidentas savo kreipimesi.

D. Kuleba sakė, kad JAV rengiamame rašytiniame atsakyme į Rusijos reikalavimus dėl saugumo garantijų atsižvelgta į Ukrainos poziciją ir prieštaravimų nekyla. 

„Į (Ukrainos poziciją) atsižvelgta, pasiūlymai dėl Ukrainos, kuriuos Jungtinės Valstijos nusiųs Rusijai, mūsų prieštaravimų nekelia“, – teigė užsienio reikalų ministras.

Analitikai sako, kad Ukrainos vadovams tenka balansuoti tarp pastangų nuraminti visuomenę ir siekio užsitikrinti pakankamą pagalbą iš Vakarų Rusijos invazijos atveju. 

„Ukrainos valdžia bando užkirsti kelią destabilizacijai ir panikai šalies viduje, todėl skelbia raminančius pareiškimus, kuriuose sakoma, esą neišvengiamos Rusijos invazijos grėsmės nėra“, – sakė politologas Volodymyras Fesenka.     

„Kremliaus planuose, be kita ko, yra siekis pakenkti padėčiai Ukrainos viduje, kurstyti isteriją ir baimę tarp ukrainiečių, ir valdžiai Kijeve vis sunkiau suvaldyti šį greitai besiritantį ir didėjantį sniego gniužulą“, – pridūrė jis. 

Per kelis diplomatinių derybų tarp Rusijos ir Vakarų ratus jokio proveržio pasiekti nepavyko, ir šią savaitę įtampa dar padidėjo.

NATO paskelbė stiprinanti atgrasymo pajėgumus Baltijos jūros regione, o JAV daliniuose, turinčiuose maždaug 8.500 karių, buvo paskelbta padidinta parengtis, kad jie būtų pasiruošę prireikus būti perkelti į Europą, jei būtų aktyvuotos Aljanso greitojo reagavimo pajėgos (NATO Response Force, NRF).

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas taip pat pareiškė esantis pasiruošęs pasiųsti karių ginti NATO sąjungininkių Europoje.

JAV ir jų sąjungininkės žada, kad Rusija sulauks beprecedenčių sankcijų, jei pasiųs kariuomenę į Ukrainą. Tačiau jos nepateikia konkrečių detalių, argumentuodamos, kad geriausia palikti patį V. Putiną nežinioje.

Rusija tvirtina, kad Vakarų kaltinimai dėl esą planuojamos invazijos tėra priedanga pačios NATO planuojamoms provokacijoms. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vėl apkaltino JAV „kurstant įtampą“ dėl Ukrainos.

Maskva atmetė Vakarų reikalavimus atitraukti karius iš rajonų šalia Ukrainos. Ji pareiškė, kad savo teritorijoje dislokuos pajėgas ir rengs karines „pratybas“ ten, kur reikės, ir tai bus daroma atsakant į esą „priešiškus“ JAV bei jų sąjungininkių žingsnius.       

[infogram id="f4efbaac-c335-427d-b43a-ae0e8bfb4fa8" prefix="1Di" format="interactive" title="test žemėlapio"]