JAV: matome visus požymius, kad Rusija panaudos jėgą iki vasario vidurio

„Nežinau, ar jis priėmė galutinį sprendimą, bet tikrai matome visus požymius, kad jis ketina panaudoti karinę jėgą kažkuriuo metu – galbūt (nuo) dabar iki vasario vidurio“, – viename forume sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.

W. Sherman, anksčiau šį mėnesį Vienoje susitikusi su savo kolega iš Rusijos, siekdama perspėti Maskvą susilaikyti nuo įsiveržimo į kaimynę, sakė, kad V. Putino planams gali turėti įtakos žiemos olimpinės žaidynės Pekine, kurioms JAV ir kelios jų sąjungininkės paskelbė diplomatinį boikotą dėl žmogaus teisių pažeidimų.

„Mes visi žinome, kad Pekino olimpinės žaidynės prasideda vasario 4 dieną atidarymo ceremonija, ir prezidentas V. Putinas tikisi ten dalyvauti“, – per Jaltos europinės strategijos susitikimo (YES) organizuotą diskusiją sakė W. Sherman.

„Manau, kad prezidentas Xi Jinpingas tikriausiai netrykštų džiaugsmu, jei Putinas pasirinktų tą momentą įsiveržti į Ukrainą, todėl tai gali turėti įtakos jo laiko pasirinkimui ir mąstymui“, – pridūrė ji.

W. Sherman sakė, kad Jungtinės Valstijos siekia diplomatijos, bet taip pat „rengiasi blogiausiam“.

Ji pakartojo, kad „jei net vienas Rusijos karys įsiveržtų į Ukrainą, tai būtų labai rimtas dalykas“. Tokią žinutę skelbia Vašingtonas po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas sukėlė sumaištį užsiminęs, kad koks nors „mažesnis“ įsiveržimas sulauktų mažesnio NATO priešinimosi.

Tačiau W. Sherman sakė, kad Jungtinės Valstijos „rengiasi visokiems scenarijams“ – nuo „visiškos invazijos“ iki „hibridinių išpuolių ar ardomosios veiklos, sabotažo ar prievartos“.

Pasak jos, bet kokia invazija „turėtų milžiniškų pasekmių Ukrainai ir Europai, bet taip pat siųstų žinią visam pasauliui, kad kiti autokratai gali elgtis taip nebaudžiami ir aplenkti seniai galiojančius tarptautinius suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus bei šalies galimybę pasirinkti savo aljansus“.

Rusijos ir Ukrainos atstovai Paryžiuje susitiko derybų

Įtampai neslūgstant Rusijos ir Ukrainos delegacijos trečiadienį veda derybas Paryžiuje, kuriose ieškoma būdų, kaip sumažinti įtampą, išprovokuotą Maskvos sprendimo sutelkti prie sienos su kaimynine valstybe didelį kariuomenės kontingentą ir pateikus virtinę saugumo reikalavimų Vakarams.

Susitikime taip pat dalyvauja aukšto rango diplomatai iš Prancūzijos ir Vokietijos, tai pirmas kartas nuo 2019 metų, kai rengiamos „Normandijos ketverto“ formato derybos.

Šios šalys 2015 metais pasirašė vadinamuosius Minsko taikos susitarimus, kuriais siekta užbaigti kovas Rytų Ukrainoje, 2019 metais deryboms nedavus vaisių šalys buvo įšaldžiusios bendradarbiavimą šiame formate, tačiau paskutiniu metu ieškant išeities iš sudėtingos saugumo situacijos vėl atnaujino derybas.

Apie tai plačiau galima perskaityti čia.