Ekspertai: plataus karo scenarijus Ukrainoje – mažai tikėtinas, galimi maži konfliktai

Publikuota: 2022-01-26
Aleksejaus Aleksandrovo (AP/ „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Aleksejaus Aleksandrovo (AP/ „Scanpix“) nuotr.

Karines pajėgas prie Ukrainos sutelkusios Rusijos pagrindinis tikslas yra ne invazija į šią šalį, bet pakeisti Europos saugumo architektūrą, tad plataus karo scenarijus Ukrainoje – mažai tikėtinas, sako BNS kalbinti saugumo ekspertai.

Pasak jų, neatmestina, kad Rusija vis dėlto imsis nedidelio masto karinių veiksmų Ukrainoje, taip pat toliau sieks visiškos politinės ir karinės Baltarusijos integracijos, tuo pat metu derybose su Vakarais ieškos nors nedidelės diplomatinės pergalės. 

Ekspertams nerimą kelia, kad kariniai susirėmimai tiek Rusijai, tiek Ukrainai sutelkus karines pajėgas gali įvykti kilus ir menkiausiai kibirkščiai.

Svarbiausias taikinys – Baltarusija

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deividas Šlekys mano, kad pagrindinis Rusijos taikinys vis dėlto yra Baltarusija.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„(Rusijos prezidentas – BNS) Vladimiras Putinas tikrai neindikuoja, kad jis nori užimti Ukrainą. Šiuo metu didesnis planas, daug patogiau yra užimti Baltarusiją nei Ukrainą, kaip valstybę, kokie tai bebūtų administraciniai kaštai. Jis tikrai nenori, kad Ukraina būtų NATO nare ar judėtų į Vakarus. Bet tą gali padaryti iš principo ne kiek fiziškai užimdamas Ukrainos teritoriją, bet iš vidaus destabilizuodamas“, – kalbėjo ekspertas.

Taip pat klausykitės politologo Lino Kojalos įžvalgų šia tema VŽ podkaste

Anot jo, karinių pajėgų koncentracija Rusijos ir Ukrainos pasienyje bei Baltarusijoje, Ukrainos pajėgų permetimas į frontą šalies rytuose kelia didelį tiesioginio karinio susidūrimo pavojų, jis gali įvykti dėl menkiausios klaidos ar nesusipratimo.

„Turint tokią pajėgų koncentraciją, kokia nors maža klaidelė be jokių strateginių Kremliaus ar Kijevo intencijų gali įplieksti kažką. Nes kuo daugiau karių vieni šalia kitų, tuo labiau didėja klaidos tikimybė. Ar pats Kremlius nori tyčia pradėti čia ir dabar konfliktą? Manyčiau, kad tam tikra prasme turbūt ne, nes jie jau tiek laiko telkia karius, jie tiek laiko tą daro viešai, viskas yra tiek pastatyta ant podiumo, kad yra prarastas bet koks strateginio puolimo siurprizo momentas“, – tvirtino D. Šlekys.

Rusija, jo nuomone, iš tiesų gali vykdyti oro antpuolius prieš Ukrainos gamyklas ar kitus mažiau urbanizuotus, industrinius objektus, siekdama destabilizuoti šalį, bet stengdamasi išvengti didelių civilių aukų.

„Tada kamuolys būtų Vakarų pusėje: jei Rusija iš savo teritorijos apšaudė Ukrainą, ką darome – šauname atgal į Rusijos teritoriją? Bet, manau, labiausiai Rusija siekia naudojant karinio šantažo priemones destabilizuoti Ukrainą politiškai taip, kad ji paskęstų savo intrigose, konspiracijose, sąmoksluose“, – tvirtino ekspertas.

Tiesioginė smūgių grėsmė kyla ir Kijevui

Eksperto teigimu, Rusijos dislokuojama ginkluotė Baltarusijoje pajėgi pasiekti atokesnius taikinius, o kai kurių Europos valstybių vadovų užuominos leidžia manyti, kad pradedama baimintis ne karinio konflikto paaštrėjimo Donbaso regione, bet netgi tiesioginių atakų prieš pačią Ukrainos sostinę Kijevą.

„Kalbama labiau apie Kijevą, miestą kaip taikinį. Įsivaizduokite – esate Ukrainos politikas, prezidentas, ir žvalgybos tarnybos pasako, kad labai rimta ginkluotė, net nebe strateginė, o taktinė-operacinė, dislokuota Baltarusijoje, gali apšaudyti miestą, kuriame tu sėdi, posėdžiauji. Kaip tai gali paveikti žmones ir jų sprendimus?“ – svarstė D. Šlekys.

Jo nuomone, Rusijos reikalavimai rodo, kad nerealūs reikalavimai NATO atsitraukti netgi iš ilgamečių narių Rytų Europoje, grasinimai Ukrainai nėra tiesioginis tikslas, o labiau aukštai pakelta derybinė kartelė spausti Vakarus. Tad Vakarai taip pat turės rasti tinkamą atsaką.

„Ukraina yra labiau antrinis taikinys, Putino ultimatumas yra apie Europą, apie saugumo architektūrą, NATO plėtrą – ne tik į Ukrainą: mūsų narystę, lenkų, vengrų, čekų. Didysis taikinys – Europos saugumo struktūra, kurią griaudamas „sutvarkai“ ir Ukrainą taip, kaip tu nori“, – kalbėjo D. Šlekys.

„V. Putinas yra tiek viską užkėlęs aukštai, kad jis negali atsitraukti be nieko. Ne, jis neturi gauti Ukrainos, Donecko, bet jam reikia mažos pergalės, kurią jis galėtų parduoti vidaus auditorijai“, – sakė jis.

Tikslas – pakeisti žaidimo taisykles

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Gynybos analizės centro politikos analitikas Liudas Zdanavičius pabrėžė, kad Vakarų valstybės įžvelgia karinio konflikto tikimybę, ir tai turėtų būti vertinama rimtai, nes Rusija daug investavo į šių veiksmų kampaniją.

„Tai nereiškia, kad tai būtinai įvyks, bet tokia yra tikimybė, nes pritraukta daug karinių pajėgumų, vykdomi pasirengimai, demonstruojamas ryžtas“, – kalbėjo ekspertas.

„Kitas klausimas – ar pačiai Rusijai tai naudinga. Iš racionaliosios pozicijos – nėra prasmės. Pati Rusija labai stipriai nukentėtų tokių veiksmų atveju. Bet į eskalaciją daug investuota, traukinys pajudėjęs, reikia kokios nors tikros ar menamos pergalės. Pergalės jų pasaulio suvokimo kontekste“, – teigė L. Zdanavičius.

„Lygiai taip pat yra įvairi galimų veiksmų skalė prieš Ukrainą: nuo nieko nedarymo ar labai riboto iki pilnaverčio konvencinio puolimo. Bet pasekmės pačiai Rusijai būtų sunkiai pamatuojamos, todėl labai svarbu, kad jie patys tai racionaliai įvertintų. Nes vienas dalykas yra vykdyti vadinamąją netiesioginę karybą, neigiant savo įsitraukimą, kitas dalykas, kai vykdomas atviras puolimas, kai visi mato, kai kortos ant stalo“, – aiškino ekspertas.

Jo nuomone, svarbiausias Kremliaus tikslas yra pakeisti Europos saugumo architektūrą, t. y. „pakeisti esamas žaidimo taisykles, revizuoti jas, sukrėsti esamą sistemą, kuri jiems netinka“.

Pasak eksperto, svarbus yra Vakarų valstybių bendras veikimas stiprinant tiek savo, tiek Ukrainos gynybą bendru frontu, kadangi tai veikia kaip atgrasymo faktorius.

Ragina sekti informacinį foną 

D. Šlekio teigimu, Vakarų bendruomenė turėtų atidžiai stebėti po mėnesio Baltarusijoje vyksiantį referendumą dėl Konstitucijos pataisų bei Rusijos karių telkimą šioje šalyje, kaip teigia Maskva, vasarį vyksiančioms karinėms pratyboms.

Lietuvos teigimu, šiems mokymams gali būti sutelkta triskart daugiau pajėgų nei per rudenines pratybas „Zapad“. 

Eksperto nuomone, Lietuva ir likę Vakarai „turėtų skaičiuoti ne tik tankus“, bet ir atidžiai stebėti informacinę erdvę, skirti daugiau dėmesio kibernetiniam saugumui.

Kita vertus, jis įžvelgė grėsmę, kad Vakarai, plačioji visuomenė nėra gerai informuoti apie Ukrainos vidaus politiką, vidaus konfliktus ir pačių ukrainiečių nuotaikas.

„Kibernetinės atakos yra pigu kaštų prasme, nes, visų pirma, įrodykite, kad tai daro Kremliaus hakeris. Žmonės kentėtų, kiltų nepasitenkinimas, ir klausimas, ar jis būtų nukreiptas Kremliaus, ar Kijevo link – čia įsijungia informacinių operacijų klausimas, kaip sukonstruoti nuomonę, kaip atrodo Vyriausybė žmonių akyse, kiek jie pykstasi, kiek ne“, – sakė D. Šlekys.

Ekspertas ragino itin atidžiai stebėti ne tik situaciją dėl Ukrainos, bet ir bet kokius Minsko pareiškimus.

Grėsmė priartėtų prie Lietuvos

Anot D. Šlekio, kariuomenės perkėlimą į Baltarusiją reikėtų vertinti kaip šalies politinę integraciją į Rusiją, o po pratybų neišvykus nors daliai karių, Baltarusijoje galėtų būtų įkurtos nuolatinės Rusijos karinės bazės – tai sukeltų dar didesnę karinę įtampą ir tiesioginę grėsmę Lietuvai, Latvijai, Lenkijai bei visam rytiniam NATO flangui.

„Jei Rusijos kariai yra Baltarusijoje, distancija iki sienos trumpėja, ir mūsų reagavimo greitis turės atitinkamai irgi būti trumpesnis, o tai – rimtas iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir visai NATO karinei struktūrai, planavimui, pasirengimui. Jei iš tiesų Baltarusijoje prasidės nuolatinis rusų karių dislokavimas, Lietuva ir Lenkija gauna labai didelį argumentą spausti tiek NATO, tiek Briuselį, Vašingtoną, kad reikia dislokuoti dar daugiau pajėgumų mūsų valstybėse“, – pabrėžė jis.

Vis dėlto, jo nuomone, Rusija supranta, kad tokia eskalacija jai būtų nenaudinga, ypač jei NATO nuspręstų įdiegti regione modernias oro gynybos sistemas.  

Jis akcentavo, kad Rusija jau kurį laiką naudoja hibridinius spaudimo būdus visai Europai, per kylančias energetikos, ypač dujų, kainas, tik tai neįvardijama kaip ataka.

„Bet tai, ką Rusija pasitreniravo ant mūsų, dabar sėkmingai taiko visos Europos mastu. Klausimas – kas pasikeitė Kremliaus kalkuliacijoje, kad jie nebebijo manipuliuoti visa Europa taip, kaip jie manipuliavo Lietuva. Vadinasi, Kremlius nebegerbia Europos valstybių, mano, kad jos per silpnos kažką padaryti“, – svarstė D. Šlekys.

V. Tutkus: Rusija kariauti nerizikuos

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pirmadienį LRT pirmadienį teigė manantis, kad karo Ukrainoje tikimybė yra didelė.

Buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus tvirtina, kad nepaisant iki aukštumų išaugusios karinės įtampos, realių karinių veiksmų vis dėlto neturėtų būti.

„Aš vis dėlto karo grėsmę vertinčiau labai skeptiškai. Be abejonės, pasakyti, kad tikrai nebus, niekas negali, bet dėl eilės susiklosčiusių prielaidų, kurios, mano požiūriu, yra, karo grėsmė šiandien yra minimali. Pirma – pačiai Rusijai agresoriaus vardas ir Ukrainos puolimas be jokios priežasties, sakyčiau, nelabai turi pagrindo. Antra, net jei staiga įsivaizduotumėme, kad jie ryžtųsi tokiam žingsniui, pasekmės Rusijai būtų labai tragiškos“, – BNS sakė jis.

„Nelaikau nei V. Putino, nei jo komandos durniais, nes pasekmės, puikiai suvokiate, kokios – jos tragiškos ir jiems visų pirmiausia, nes nukentės dėl Ukrainos pirmiausia Rusija, o ne Vakarai“, – teigė buvęs kariuomenės vadas.

Anot V. Tutkaus, pirmiausiai ant Rusijos gultų milžiniška finansinė ir karinė našta, būtų įvedamos sunkiai pakeliamos Vakarų sankcijos.

„Antra – būtų sunkūs mūšiai su didelėmis aukomis. Esu absoliučiai įsitikinęs, labai gerai pažįstu Ukrainos kariuomenę, daug karininkų – Ukraina, jeigu juos puls, kausis ir kausis stipriai, aršiai. Ukrainos kariuomenės ginkluotė, paruošimo lygis yra tikrai neblogas. Po okupacijos iškiltų naujos problemos: neturiu abejonės, kad ypatingai Vakarų Ukrainoje būtų ilgas ir kruvinas partizaninis karas. Na, ir tuos 47–50 mln. gyventojų tektų Rusijai išlaikyti. O tai – dujos, nafta, maistas“, – svarstė V. Tutkus.

Puolamoji ginkluotė – galimas derybų objektas

Anot atsargos generolo, konflikto tikimybė vis dėlto yra, jei Rusijai pavyks išprovokuoti Ukrainą Donbaso regione.

„Bet nemanau, kad Ukrainai neužteks nervų atlaikyti, kad jie imtųsi ginklu atsiimti Donbasą“, – kalbėjo jis.

V. Tutkaus nuomone, tiek Rusijai, tiek Vakarams keliant aukštus reikalavimus, realios derybos vis dėlto gali įvykti dėl puolamosios ginkluotės nedislokavimo bei atitraukimo.

„Kaip aš matyčiau, apie ką įmanoma diskutuoti, kad tai neužgautų nė vienos pusės ir kur būtų galima rasti sutarimą – dėl smogiamosios ginkluotės dislokacijos. Tai gali būti derybų klausimas, kad NATO nedislokuotų puolamosios ginkluotės prie Rusijos sienos, atitinkamai, Rusija turėtų atitraukti savo puolamąją ginkluotę“, – kalbėjo jis.

V. Tutkus sakė, kad į Baltarusiją permestos Rusijos pajėgos rodo „jau de facto įvykusią tam tikro lygio integraciją, kuri tik stiprės“. Anot jo, tai jau parodė pratybos „Zapad“ – bendra štabų struktūra, bendros „atidirbtos“ procedūros. 

Vis dėlto buvęs kariuomenės vadas įsitikinęs, kad Rusija, priešingai nei Donbase, nerizikuotų iš Baltarusijos imtis tiesioginių karinių veiksmų prieš Lietuvą, Latviją, Lenkiją, kaip ir prieš bet kurią kitą NATO valstybę.

„Aš vertinu, kad Baltarusijos pajėgos jau yra integrali Rusijos pajėgų dalis (...) Bet  nenumatau, kad galėtų prasidėti karinė provokacija prieš Lietuvą, nes Lietuva yra NATO valstybė ir mums galioja 5-asis straipsnis“, – tvirtino V. Tutkus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Naujasis „Bentley“ flagmanas „Bentayga EWB“ kelionėms pirmąją klase suteikė kitą prasmę Verslo tribūna

„Bentley Bentayga“ nuo pat pirmųjų dienų buvo populiariausias gamintojo modelis. Nuo šiol jam tenka dar...

Įspūdingai pristatytas naujasis „Range Rover Sport“: jo galimybės įrodytos atliekant sudėtingą triuką Verslo tribūna

Pasaulinė naujojo „Range Rover Sport“ premjera įvyko automobiliui pirmą kartą įspūdingai įveikus galingą...

Inovacijos
06:00
Išmanieji kasos aparatai: dvejų metų darbą bando įveikti per pusmetį ir apčiuopomis Premium

Dalis prekybininkų greičiausiai nebus pasirengę nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti kasos kvitų duomenis...

Finansai
05:45
Du scenarijai, kada verslui didėtų rizikos marža, brangtų paskolos Premium

Išaugusios energijos kainos arba nutrauktas dujų tiekimas euro zonoje ne tik sulėtintų ekonominį augimą ir...

Finansai
05:45
Matavimo prietaisų tikslumas: šiemet vartotojai skundžiasi dukart dažniau Premium

Prekybos įmonėse svarstykles ir fasuotas pakuotes tikrinanti Lietuvos metrologijos inspekcija per šių metų...

Prekyba
05:45
Vakarai ieško kelių, kaip iš Ukrainos išvežti pasaulio rinkai skirtus grūdus Premium

Rusijos agresija prieš Ukrainą kartu su sausromis ir vis dar nepasibaigusia koronaviruso pandemija kelia...

Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

Lenkija tikisi, kad dėl teisės viršenybės ginčo įšaldytos ES lėšos bus išmokėtos artimiausiu metu

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį pareiškė manąs, kad Varšuva netrukus gaus lėšas,...

Verslo aplinka
2022.05.19
JAV Kongresas patvirtino 40 mlrd. USD paketą Ukrainai

JAV Senatas ketvirtadienį patvirtino 40 mlrd. USD pagalbos paketą, kuriame numatyta tiek karinė, tiek...

Verslo aplinka
2022.05.19
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 3

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
EP ragina visas Rusijai paskelbtas sankcijas taikyti ir Baltarusijai

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino visas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą,...

Verslo aplinka
2022.05.19
J. Stoltenbergas: NATO sprendžia Turkijos nuogąstavimus

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkijos iškelti...

Verslo aplinka
2022.05.19
Prokurorai prašo iki gyvos galvos įkalinti Kyjive už karo nusikaltimus teisiamą rusų karį

Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pirmajam už karo...

Verslo aplinka
2022.05.19
Europarlamentarai ragina konfiskuoti įšaldytą Rusijos oligarchų turtą

Europarlamentarai ragina konfiskuoti Rusijos oligarchų turtą ir taip padėti Ukrainai suvaldyti ekonomines ir...

Verslo aplinka
2022.05.19
Vokietija iš G. Schroederio dėl ryšių su Rusija atėmė oficialias privilegijas

Vokietija ketvirtadienį panaikino buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui suteiktas oficialias...

Verslo aplinka
2022.05.19
Turkija sako ne Švedijos ir Suomijos siekiui įstoti į NATO

Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai...

Verslo aplinka
2022.05.19
Rusija reikalauja, kad Ukraina susimokėtų už elektrą iš okupuotos Zaporižios AE 4

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės...

Pramonė
2022.05.19
Opozicija inicijuoja interpeliaciją žemės ūkio ministrui

Opozicijos atstovai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen perdavė savo parengtą interpeliaciją žemės...

Verslo aplinka
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 25

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
Lietuvos prekybos atstovas darbą Taivane turėtų pradėti po kelių mėnesių

Lietuvos prekybos atstovybės Taivano sostinėje Taipėjuje vadovas pradės dirbti vasaros pabaigoje ar rudenį,...

Verslo aplinka
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku