JAV didina 8.500 karių parengtį stiprinti NATO greito reagavimo pajėgas

Gynybos Sekretorius Lloydas Austinas prezidento Joe Bideno nurodymu paskelbė pakeliantis 8.500 karių parengties lygį ir nurodė ruoštis galimai dislokacijai greitu metu.

J. Kirby teigimu, didžioji dalis karių bus skirti sustiprinti NATO greito reagavimo pajėgas, tačiau galės veikti ir kartu su kitais kontingentais. Atstovas spaudai pabrėžė, kad joks galutinis sprendimas dėl dislokacijos dar nėra priimtas.

J. Kirby akcentavo, kad siunčiami kariai bus skirti sąjungininkų pajėgumams sustiprinti ir nebus siunčiami į Ukrainą, tačiau tiksli dislokacijos vieta nebuvo įvardinta. 

„Labai aišku, kad rusai šiuo metu neturi jokių ketinimų deeskaluoti padėtį“, – žurnalistams sakė atstovas, pranešęs apie amerikiečių karių parengties padidinimą.

„Jungtinės Valstijos veiks tvirtai, kad apgintų savo nacionalinius interesus, atsakydamos į Rusijos veiksmus, kenkiančius mums, mūsų sąjungininkams arba partneriams“, – sakė J. Kirby.

Jis pridūrė, jog jeigu būtų mobilizuotos NRF, amerikiečių kariai galėtų būti išsiųsti sustiprinti NATO sąjungininkių nacionalinių pajėgų prie Rusijos sienų.

„Didžioji jų dalis numatyta NATO greitojo reagavimo pajėgoms“, – aiškino pareigūnas.

„Liekame visiškai įsipareigoję sustiprinti pajėgumus NATO rytiniame sparne – tokiu mastu, kokios papildamos paramos pageidauja“ šio regiono šalys, pridūrė Pentagono atstovas.

Pentagono atstovai „Fox News“ žurnalistei Marthai McCallum atskleidė, kad JAV siunčiamos prieštankinės „Javelin“ raketos greitu metu pasieks Ukrainą, taip pat perdavimui ruošiamos oro gynybos sistemos, o, anot jos, galima tikėtis ir daugiau paramos.

Kaip anksčiau pirmadienį pranešė CNN, JAV svarstė įvairius papildomų pajėgų Rytų Europoje dislokacijos scenarijus, o JAV prezidentas J. Bidenas aptarė JAV karių kontingento stiprinimą Baltijos šalyse ir Rytų Europoje, žiniasklaidos priemonei patvirtino aukšto rango JAV pareigūnas.

J. Bidenas pirmadienio vakarą taip pat surengė pasitarimą su Europos lyderiais, kurio metu aptarė galimą bendrą atsaką į Rusijos keliamus saugumo reikalavimus. Pokalbyje dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Italijos premjeras Mario Draghi, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Pokalbis truko 1 val. 20 min.

Kiek anksčiau pranešta, kad Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sakė vertinantis, jog karo Ukrainoje tikimybė yra didelė, o JAV ir Australija pranešė apie savo diplomatinio korpuso evakuaciją. Jungtinė Karalystė pranešė evakuojanti apie pusę diplomatų, o pati ambasada darbą tęs.