Žiniasklaida: JAV planuoja diplomatų ir jų šeimų evakuaciją iš Kijevo

Publikuota: 2022-01-22
Andriy Dubchak (AP/Scanpix) nuotr.
svg svg
Andriy Dubchak (AP/Scanpix) nuotr.

JAV ambasada Ukrainoje paprašė Valstybės departamento leisti išvykti iš Kijevo visiems antraeiliams diplomatiniams darbuotojams ir diplomatų šeimų nariams, remdamasi savo šaltiniais pranešė televizija CNN, Vakarams nerimaujant, kad Rusija gali įsiveržti į kaimyninę šalį.

JAV Valstybės departamento atstovas šios informacijos nepatvirtino, teigdamas, kad „šiuo metu nėra ko pranešti“. 

Tačiau diplomatinė tarnyba pridūrė: „Kaip ir visada, kruopščiai planuojame veiksmus nenumatytais atvejais, jei saugumo padėtis pablogėtų.“

Ukrainiečių vyriausybei artimas šaltinis CNN sakė, kad Vašingtonas yra informavęs Kijevą apie šiuos planus ir kad diplomatų šeimų evakuacija iš ambasados prasidės „tikriausiai jau kitą savaitę“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasak šaltinio, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė šį klausimą su JAV valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu ir patikino jį, kad toks žingsnis būtų „perdėta reakcija“ į susiklosčiusią situaciją.

Maskva griežtina toną

Rusijai sutelkus dešimtis tūkstančių karių netoli sienų su Ukraina Kremlius verčia JAV ir jų sąjungininkes spėlioti dėl savo tolesnių žingsnių, vystantis didžiausiai saugumo krizei tarp Maskvos ir Vakarų nuo Šaltojo karo laikų.

Baiminantis, kad Maskva bet kuriuo metu gali įsiveržti į Ukrainą, Rusija toliau griežtina toną, skelbdama apie naujas „karines pratybas“ šiame regione. Kremlius taip pat atsisakė atmesti galimybę dislokuoti pajėgas Karibuose, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas plėtė kontaktus su lyderiais, nusistačiusiais prieš Vakarus.

Šis karinių raumenų demonstravimas atspindi Kremliaus pastangas sustabdyti NATO plėtrą, besitęsiančią nuo Šaltojo karo pabaigos prieš kelis dešimtmečius. Per derybas su Jungtinėmis Valstijomis Rusija pareikalavo teisiškai privalomų garantijų, jog Aljansas nepriims Ukrainos ir kitų buvusių sovietinių respublikų, taip pat nedislokuos jose savo ginkluotės. Be to, Maskva nori, kad NATO atitrauktų pajėgas iš Vidurio ir Rytų Europos šalių, įstojusių į Aljansą nuo 10–ojo dešimtmečio.

V. Putinas sakė, kad Ukrainos ir kitų buvusių komunistinio bloko šalių įstojimas į NATO arba Aljanso ginkluotės dislokavimas juose Maskvai yra raudona linija. Jis perspėjo, kad imsis „karinių ir techninių“ priemonių, jeigu Rusijos reikalavimai nebus įvykdyti.

Kremliaus vadovas skundėsi, kad NATO pratybos su Ukrainos kariuomene, dažnėjantys Aljanso karo laivų vizitai Juodojoje jūroje ir JAV bombonešių skrydžiai netoli Rusijos aneksuoto Krymo pabrėžia, kokia svarbūs Maskvai yra jos išdėstyti saugumo reikalavimai. V. Putinas argumentavo, kad steigdamos kariuomenės mokymo centrus Ukrainoje Vakarų galybės gali susikurti karinį forpostą šioje šalyje, net jeigu ji nebūtų oficialiai priimta į NATO.

„Mes nebeturime kur trauktis, – sakė V. Putinas. – Mus atvedė prie taško, kai tiesiog turime jiems pasakyti: „Užteks!“

Rusija, 2014 m. aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, neigė planuojanti pulti savo kaimynę. Tačiau praeitais metais V. Putinas paskelbė griežtą perspėjimą, kad Ukraina nemėgintu susigrąžinti savo rytinėse teritorijose, kontroliuojamose prorusiškų separatistų, nes priešingu atveju iškiltų „pragaištingų pasekmių Ukrainos valstybingumui“.

Kijevo vyriausybė neigė planuojanti tokį puolimą, bet JAV žvalgybos pareigūnai padarė išvadą, kad Rusija jau pasiuntė savo agentų, galinčių surengti diversijų separatistinėse Rytų Ukrainos teritorijose ir apkaltinti dėl jų Ukrainą, tokiu būdu sukuriant pretekstą potencialiai Rusijos invazijai. Maskva savo ruožtu šiuos pareiškimus atmetė kaip „visišką dezinformaciją“.

Nuo rudens

V. Putinas ne kartą pabrėžė, kad rusai ir ukrainiečiai yra „viena tauta“, taip pat tvirtino, kad didelė Ukrainos dalis yra istorinės Rusijos sritys, Sovietų Sąjungos laikais neapgalvotai perduotos komunistinių lyderių administruoti Kijevui.

Per beveik aštuonerius metus susirėmimai Rytų Ukrainoje pareikalavo beveik 13.000 žmonių gyvybių. 2015 m. tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai didelio masto kautynes pavyko sustabdyti, bet vadinamųjų Minsko susitarimų įgyvendinimas įstrigo, o palei konflikto pajėgų kontaktinę liniją tęsiasi dažni pavieniai susirėmimai.

Praeitų metų pradžioje suintensyvėję paliaubų pažeidimai Donbase ir Rusijos pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų taip pat buvo pakurstę nerimą dėl galimo įsiveržimo, bet vėliau ši įtampa atslūgo, Maskvai atitraukus didžiąją dalį pajėgų po balandį vykusių manevrų.

Rudenį Rusija vėl pradėjo koncentruoti pajėgas netoli Ukrainos, o Kijevo ir Vakarų pareigūnai sakė, jog šie veiksmai galbūt yra Maskvos pasiruošimai  pradėti puolimą keliomis kryptimis.

V. Putinas su pasitenkinimu pastebėjo, kad Rusijai pavyko sukelti „tam tikrą įtampą“ vakaruose.

„Juos būtina laikyti tokioje padėtyje kiek įmanoma ilgiau“, – lapkritį sakė jis ir paliepė savo diplomatams parengti sutarčių projektus, numatančius teisiškai įpareigojančias garantijas nebeplėsti NATO.

JAV ir jų sąjungininkai savo ruožtu tokius Maskvos reikalavimu atmetė ir pasisakė už laisvą valstybių pasirinkimą, bet kai kurie apžvalgininkai atkreipė dėmesį, jog Rusijos spaudimas pateikti rašytinį atsakymą į jos reikalavimus galbūt atspindi pastangas pasitelkti šį argumentą galimam eskalavimui.

„Šiuo metu šalys nenusiteikusios daryti kompromisų ir nori perkelti atsakomybę už potencialų konfliktą“, – sakė Maskvoje dirbantis nepriklausomas ekspertas Kirilas Rogovas.

Be maždaug 100.000 karių, sutelktų netoli Ukrainos, Rusija taip pat perkėlė dalinių iš Sibiro ir Tolimųjų Rytų dalyvauti bendrose „pratybose“ su Maskvos sąjungininke Baltarusija. Per šiuos manevrus Rusijos daliniai buvo pasiųsti prie Baltarusijos pietinės sienos su Ukraina, vos už 75 km į šiaurę nuo Kijevo.

Anksčiau šią savaitę Rusijos gynybos ministerija taip pat pranešė planuojanti surengti virtinę karinių jūrų pajėgų mokymų Juodojoje jūroje ir tolimesniuose regionuose, įskaitant Viduržemio jūrą, Atlanto vandenyno šiaurės rytinę dalį ir Ramųjį vandenyną. Pratybos prasidės šį mėnesį ir tęsis vasarį; jose dalyvaus per 140 laivų, dešimtys orlaivių ir daugiau kaip 10.000 karių.

Ieško ryšių

Tvyrant šiai įtampai V. Putinas taip pat stengėsi stiprinti ryšius su šalimis, nusistačiusiomis prieš Vakarus. Šią savaitę jis Maskvoje susitiko su Irano prezidentu, griežtosios linijos šalininku, ir tarėsi su juo dėl galimybių plėsti bendradarbiavimą. Be to, Kremliaus vadovas kitą mėnesį vyks į Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymą, per kurį susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

Pastarosiomis dienomis V. Putinas kalbėjosi telefonu su Nikaragvos ir Venesuelos lyderiais. Vienas Rusijos vyriausybės lėktuvas neseniai buvo pastebėtas skrendantis tar Kubos ir Venesuelos. Pasak analitikų, visa tai galbūt yra užuominos apie galimą tolesnę Maskvos veiksmų kryptį.

Kai JAV ir jų sąjungininkai atmetė Rusijos reikalavimus sustabdyti NATO plėtrą, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas užsiminė, kad Maskva gali dislokuoti pajėgų Kuboje ir Venesueloje.

V. Putinas reiškė susirūpinimą, kad NATO gali dislokuoti Ukrainos teritorijoje raketų, pajėgių per kelias minutes pasiekti Maskvą. Tačiau Kremliaus vadovas savo ruožtu perspėjo, kad Rusijos karo laivai, apginkluoti moderniomis hipergarsinėmis sparnuotosiomis raketomis „Cirkon“, suteiktų Maskvai panašių galimybių priešpriešoje su Vakarais, jeigu būtų dislokuoti neutraliuose vandenyse.

Autoritetingas Rusijos užsienio politikos ekspertas Fiodoras Lukjanovas atkreipė dėmesį, kad Rusijai ir Vakarams nerodant jokio nusiteikimo nusileisti per derybas, eskalavimas atrodo neišvengiamas.

„Įtampa bus didelė, įskaitant jėgos demonstravimą – nebūtinai Ukrainoje ar šalia jos, – sakoma viename F. Lukjanovo straipsnyje. – Realios derybos, suteikiančios tam tikros erdvės manevruoti ir platesnę darbotvarkę, idealiu atveju prasidėtų tik po tolesnio eskalavimo raundo, kad būtų sumažinta įtampa.“

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
17:30
JK ir ES vėl priartėjo prie prekybos karo slenksčio

Artimiausiomis savaitėmis Jungtinė Karalystė (JK) vienašališkai parengs naują prekybos su Šiaurės Airija po...

Europoje – pirmieji svarstymai dėl palūkanų kėlimo iškart 50 bazinių punktų

Klaasas Knotas, Nyderlandų centrinio banko vadovas, įsitikinęs, kad Europos centrinis bankas (ECB) turėtų...

Rinkos
17:03
Suomija nemokės Rusijai už dujas rubliais

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ atmeta Rusijos reikalavimą už jos eksportuojamas gamtines dujas...

Suomių parlamentas remia šalies narystę NATO

Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių antradienį per balsavimą parėmė iniciatyvą teikti paraišką dėl...

Infografika: Ukrainos skelbiami rusų nuostoliai pranoksta viso Čekijos karinio personalo skaičių Premium

Ukrainos gynybos ministerija kasdien skelbia naujausius skaičius apie Rusijos kariuomenės patirtus nuostolius...

Pataisytas biudžetas: kyla NPD, didėja deficitas, keičiasi skolos rodiklis 8

Seimas pataisė 2022-ųjų biudžetą – dėl neapibrėžtų ekonominių perspektyvų teko didinti išlaidas, koreguoti...

Suomija ir Švedija vieningai pateiks stojimo į NATO paraiškas

Suomija ir Švedija antradienį per iškilmingą ceremoniją, dalyvaujant abiejų valstybių vadovams, paskelbė...

Daugėja Lietuvos gyventojų, gimusių Vakarų Europoje

Pernykštis gyventojų ir būsto surašymas rodo, kad Lietuvoje auga gyventojų, gimusių Vakarų Europoje,...

V. Adamkus: Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių, remiant Rusijos užpultą Ukrainą

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių, remiant...

„Profarma“ žada skųsti nuosprendį dėl greitųjų testų 1

Bendrovė „Profarma“ antradienį pranešė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui skųsianti sprendimą greitųjų COVID-19...

Izraelis didina dujų gavybą

Izraelis puoselėja ambicingus gamtinių dujų gavybos jūros šelfe didinimo planus, tikėdamasi artimiausioje...

Pramonė
10:00
Pirmadienį nustatyta 280 naujų COVID-19 atvejų

Praėjusią parą nustatyta 280 naujų COVID-19 atvejų, nė vienas žmogus nemirė, rodo antradienį paskelbti...

Prezidentūrą nuvylė Vengrijos sprendimas blokuoti Rusijos naftos embargą 1

Vengrijos sprendimas blokuoti Europos Sąjungos siekį įvesti Rusijos naftos embargą – nuviliantis, sako...

Teismas per Rusijos URM M. Gorbačiovui išsiuntė Sausio 13-osios įvykių ieškinio dokumentus

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė Sausio...

Iš „Azovstal“ į separatistų kontroliuojamus Ukrainos miestus evakuota šimtai Ukrainos gynėjų 6

Daugiau kaip 260 pulko „Azov“ ir kitų Ukrainos pajėgų dalinių karių, atkakliai gynusių „Azovstal“...

Kabeliai - labai svarbus vėjo jėgainių parko patikimumo rodiklis Verslo tribūna 1

Pernai spalį Ekonomikos reikalų ir susisiekimo ministerija žiniasklaidos ir tyrimų bendrovei „Kantar“ užsakė...

Pramonė
06:30
Norint eksporto, reikia inovacijų Verslo tribūna

Kitąmet trisdešimties metų jubiliejų minėsianti UAB „Henris“ iš Šiaulių jau daugelį metų garsėja kaip solidus...

Inovacijos
06:20
„Iki“ padeda spręsti aktualiausias elektromobilių įkrovimo problemas Verslo tribūna 6

Vien šiemet šalia prekybos tinklo „Iki“ parduotuvių atsiras 40 elektromobilių įkrovimo stotelių, kuriose...

Prekyba
06:00
Prekybininkams ir tiekėjams – nauja darbų lavina: pokyčiai konkurencijos teisėje koreguos sutartis Premium

Europos Komisija (EK) patvirtino naujas taisykles, taikomas vertikaliesiems susitarimams, kurios pakeis...

Prekyba
05:45

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku