G. Nausėda nagrinėja G. Landsbergio planą dėl santykių su Kinija deeskalavimo

Tekstas papildytas ekonomikos ministrės komentaru. 

„Turime kreipti dėmesį ne tik į darbą su mūsų partneriais, sąjungininkais, bet taip pat ir įgyvendinti deeskalacijos planą, kurio aš paprašiau iš ministro G. Landsbergio. Jis man buvo pateiktas ir tikiuosi, kad šį planą mes galėsime ateityje įgyvendinti“, – po trečiadienį prezidentūroje įvykusios diskusijos apie šalies ekonomikos atsparumą surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė G. Nausėda.

Šioje diskusijoje dalyvavo užsienio reikalų, ekonomikos, finansų ministrai, Seimo komitetų, parlamentinių partijų, Lietuvos banko, „Investuok Lietuvoje“ vadovai ir verslo asociacijų atstovai.

„Kur aš matau susiklosčiusią problemą, kad politika yra procesas, tuo tarpu verslas yra projektuotas į rezultatus ir šiandien jis akivaizdžiai konstatuoja, kad nuostoliai yra nemaži ir ateityje jie gali tapti dar didesni“, – kalbėjo prezidentas. 

Pasak jo, dabar reikėtų gerokai intensyvesnio darbo su sąjungininkais, partneriais – to, anot jo, pristigo ankstyvajame Pekiną supykdžiusio sprendimo Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę priėmimo etape. 

„Pristingame empatijos verslui“

Spaudos konferencijos metu G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuvoje politikai kartais priima sprendimus, kurie būna „labai aukštai pakilę į dangų“. 

„Kartais atrodo, kad būtent empatijos verslui, darbo vietų kūrimui, pajamų didinimui mes pristingame. Kartais leidžiamės į labai aukštas materijas, pakylame labai aukštai į dangų, nematydami, ant ko stovime. O mūsų ekonomikos pagrindas yra, pirmiausia, mūsų verslininkai, investuotojai. Ir jų interesus, jų balsus, turime girdėti gerokai labiau, nei tai pavykdavo iki šiol“, – teigė prezidentas. 

Bet G. Landsbergis šiuo klausimu išsakė kitokią nuomonę nei prezidentas. 

„Manau, kad mes gebame suderinti tiek Lietuvos strateginę laikyseną, kuri yra itin svarbi mūsų santykyje su mūsų saugumą užtikrinančiais strateginiais partneriais bei mūsų verslo interesais“, – tvirtino jis.

Nei G. Nausėda, nei G. Landsbergis nedetalizavo, kas yra išdėstyta santykių su Kinija deeskalacijos plane. 

Užsienio reikalų ministras tik atkreipė dėmesį, kad planas apima tam tikras diskusijų kryptis, kuriomis būtų galima kalbėtis su Kinija: „Yra tiesiog tam tikros kryptys, diskusijos, kuriomis galima kalbėtis su mūsų kolegomis, pavadinkime, Pekine. Mes esame tam tikrų pasvarstymų perdavę per Europos institucijas ir patys tiesiogiai, bet, kaip ir minėjau susitikimo metu, deeskalacija didele dalimi priklauso nuo tų, kurie situaciją yra pasirinkę eskaluoti. O šiandien didžiausi eskalaciniai veiksmai ateina iš Kinijos. Ji pasirinko eskaluoti ne tik savo santykyje su Lietuva, bet ir santykyje su Europa, paversdama tai bendra europine problema. Tai akivaizdu, kad nuo jos labai didele dalimi priklauso, kur galima tą santykį su ES normalizuoti.“

Derina pagalbą verslui

Prezidentas taip pat užsiminė dedąs daug vilčių į eksporto plėtrą alternatyviose rinkose, pvz., Australijoje, Indijoje. 

Diskusijoje kalbėta ir apie pagalbą sunkumų palaikant santykius su Kinija patiriančiam verslui. 

G. Nausėda tvirtino, kad yra pasiruošęs inicijuoti atitinkamus mokesčių pakeitimus. 

„Kalbėjome apie mokestinės politikos pokyčius, kurie padėtų verslui susiklosčiusioje padėtyje: galimas pelno mokesčio sistemos pataisas. Prezidentūra, jeigu reikės, pasirengusi inicijuoti tokius sprendimus“, – žurnalistams sakė prezidentas.

„Kalbėjome ir apie apyvartinių lėšų papildymo galimybes, ES gaivinimo fondo paskolinės dalies geresnį panaudojimą mūsų verslo interesams įgyvendinti“, – pridūrė jis.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, Kinijos spaudimas yra paskata ieškoti alternatyvių rinkų, todėl bus plečiamas Lietuvos komercijos atašė tinklas.

„Jau esame priėmę sprendimus dvigubinti komercijos ir prekybos atašė skaičių visame pasaulyje. Prioritetinės rinkos yra Pietryčių Azijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre, tame pačiame Taivane, kur pavasarį atidarysime prekybos atstovybę, ir, be abejo, JAV“, – sakė A. Armonaitė.

Norėtų naujo susitarimo užsienio politikos klausimais

Šalies vadovo teigimu, šiandien reikia „išmokti pamokas iš visos šitos istorijos“.

„Ateityje labai tikiuosi, kad kartu su partijų atstovais pavyks pasiekti nacionalinį partijų susitarimą strateginėmis užsienio politikos kryptimis“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tai padarys Lietuvos politiką labiau prognozuojama, skaidria, leis labiau apsaugoti nuo neprognozuojamų pokyčių arba atskirų sprendimų, kurie gerokai sujaukia situaciją“, – teigė jis.

Prezidentas tikisi, kad su partijų atstovais pavyks pasiekti nacionalinį partijų susitarimą svarbiausiomis užsienio politikos kryptimis. 

„Turime kalbėti apie tai, kad Lietuvos ir Kinijos santykių aspektai turi tapti ES politikos aspektais, nes tik šitaip galime išspręsti susiklosčiusias problemas“, – teigė G. Nausėda.

Taiko oficialiai nepaskelbtas sankcijas

Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo ir jos oficialaus pavadinimo Vilniuje.

Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį.