A. Anušauskas: Rusijos kariai Baltarusijoje kelia dar didesnę tiesioginę grėsmę Lietuvai

Tekstas papildytas žiniomis apie KAM vadovo susitikimą su NATO šalių ambasadoriais.

Maskva teigia, kad Rusijos kariai dislokuoti Baltarusijoje vasarį vyksiančioms pratyboms. Tuo metu Vakaruose tvyro nerimas dėl galimo Rusijos įsiveržimo į kaimyninę Ukrainą.

„Dabartinėje situacijoje Rusijos karinių pajėgų įžengimą į Baltarusiją vertiname ne tik kaip saugumo situaciją destabilizuojantį veiksnį, bet ir kaip keliantį dar didesnę tiesioginę grėsmę Lietuvai“, – feisbuke rašė A. Anušauskas.

Anot Maskvos, per pratybas, skirtas „užkirsti kelią išorės agresijai“, Baltarusijoje bus dislokuota raketų sistemų S-400.

Rusija neatskleidė, kiek karių dalyvauja pratybose, apie kurias anksčiau šią savaitę paskelbė Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka. Minsko teigimu, manevrai rengiami dėl augančios karinės grėsmės iš kaimyninių Ukrainos ir Lenkijos.

Pakvietė sąjungininkus didinti paramą Lietuvai

A. Anušauskas trečiadienį susitiko su devynių NATO šalių, „kurios aktyviai prisideda prie Lietuvos saugumo stiprinimo“, ambasadoriais. Su diplomatais aptarta saugumo situaciją ir galimos papildomos priemonės regiono gynybos stiprinimui.

Ministras pakvietė sąjungininkus plėsti pagalbą Lietuvai, stiprinant buvimą tarptautiniame NATO batalione, jūroje, oro policijos misijoje.

Pasak jo, blogėjant regiono saugumo situacijai, Lietuva imasi papildomų priemonių nacionaliniu mastu šalies saugumui stiprinti, tačiau sąjungininkų buvimas išlieka esminiu mūsų šalies ir regiono saugumo garantu.

„NATO atgrasymas ir gynyba – labai svarbūs. Esame dėkingi sąjungininkams už visą suteikiamą paramą – jų indėlis į mūsų saugumą yra didžiulis. Šiuo metu kviečiame sąjungininkus apsvarstyti galimybę išplėsti dabartines teikiamas pagalbos priemones“, – po susitikimo sakė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras įvardino prioritetines sritis, kuriose sąjungininkų parama yra svarbiausia. Viena iš jų – rotacinių gynybos pajėgumų dislokavimas. Jis padėkojo Danijai, kuri šį sausį nusprendė sustiprinti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atsiųsdama keturis F-16 naikintuvus, taip pat – dislokuoti 160 karių įgulos fregatą Baltijos jūroje.

Dalyvavo devynių valstybių diplomatai

Reaguojant į įtampą regione, Lietuva nutarė kitąmet padidinti šauktinių, taip pat Ukrainos kariuomenės instruktorių skaičių, ankstinti salvinės raketų ugnies sistemų įsigijimą.

Ministras trečiadienį bendravo su Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Danijos, taip pat – NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje savo karius dislokuojančių Vokietijos, Belgijos, Čekijos, Nyderlandų ir Norvegijos ambasadoriais.

Regiono saugumui dėmesys skiriamas Vakarų šalims baiminantis dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų. Vakarai kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę, prie Ukrainos sienos sutelkus iki 100.000 rusų karių.

Maskva tvirtina, kad kariuomenės manevrai yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje. Rusija taip pat kategoriškai reikalauja, kad Vakarų šalių karinis aljansas nebūtų plečiamas jos sienų link.