Žengtas pirmas žingsnis Konstitucijoje įteisinant tiesioginius merų rinkimus

Už tai, kad Konstitucijoje atsirastų įrašas apie tiesiogiai renkamus merus, antradienį plenariniame posėdyje balsavo visi 130 dalyvavusių parlamentarų. Niekas nebuvo prieš ar susilaikė.

Reikėjo, kad už Konstitucijos pataisą pasisakytų bent 2/3 visų Seimo narių – ne mažiau kaip 94.

Ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, t. y. jau Seimo pavasario sesijoje, bus surengtas antrasis balsavimas dėl šios pataisos, per kurį taip pat reikės ne mažiau kaip 94 parlamentarų pritarimo. Tuomet Konstitucijos pataisa bus laikoma priimta ir galės būti taikoma kitąmet kovą vyksiančiuose savivaldos, taigi, ir merų rinkimuose.

„Už“ antradienį balsavo net ir atsargiau dėl pateiktosios Konstitucijos pataisos formuluotės nusiteikę parlamentarai.

„Tam tikra prasme mes balsuosime tarsi užrištomis akimis. Nes esame priversti balsuoti už tai, kas yra pasiūlyta, nors iki šiol nežinome, kas slepiasi po ta formuluote, kurią įrašome į Konstituciją. Balsuojame avansu ir reikalausime aiškios, atviros, skaidrios diskusijos, kuo platesnio politinio sutarimo dėl tiesiogiai išrinktų merų funkcijų“, – diskusijoje sakė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, opozicinės Darbo partijos frakcijos narė .

Panašiai kalbėjo ir kiti opozicijos atstovai. Rita Tamašunienė iš Lenkų rinkimų akcijos paragino valdančiuosius paskubinti diskusijas dėl tiesiogiai išrinktų merų įgaliojimų ir sutarimą pasiekti per artimiausius tris mėnesius, iki įvyks antrasis balsavimas.

„Labai prastos kokybės projektas. Deja, neturime kitos išeities, nes po metų savivaldos rinkimai“, – tvirtino socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Tiesioginius merų rinkimus į Konstituciją siekiama įrašyti po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kad jie negalimi nepakeitus Pagrindinio šalies įstatymo. Pernai balandį paskelbtas KT nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Politikai siekia kuo greičiau priimti Konstitucijos pataisą, kad paskui galėtų keisti susijusius įstatymus ir ruoštis savivaldos rinkimams.

Konstitucijos pataisa dėl tiesioginių merų rinkimų – minimali. Joje numatoma, kad „savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu“.

Tiesiogiai išrinkto mero statusas priimamoje Konstitucijos pataisoje nėra apibrėžiamas, nors šis klausimas kelia daugiausiai politinių diskusijų. Vieni politikai pasisako už tai, kad tiesiogiai išrinktas meras išliktų, kaip ir dabar, savivaldybės tarybos pirmininku, kiti norėtų, kad meras taptų vietinės vykdomosios valdžios vadovu, t. y. pakeistų dabartinį administracijos direktorių.

Mero statusą planuojama nustatyti įstatymuose vėliau šiemet. Tikimasi rasti kompromisą šiuo klausimu – meras išliktų tarybos vadovu, bet nebebūtų jos narys, kartu vadovautų administracijai.

Pirmą kartą balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius merų rinkimus, Seimas planavo jau prieš daugiau kaip mėnesį, tačiau negalėjo to padaryti, kol pasienyje su Baltarusija galiojo nepaprastoji padėtis. Jos galiojimas nutrūko praėjusį šeštadienį. Konstitucijos pataisos negali būti priimamos šalyje arba jos dalyje taikant nepaprastosios padėties teisinį režimą.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje galioja nuo 2015 m., tačiau jie buvo įteisinti ne pakeičiant Konstituciją, bet priimant pataisas atitinkamuose rinkimų tvarkas reglamentuojančiuose įstatymuose.