Privalomo medikų skiepijimo įstatymas Seime juda tik su dalies opozicijos pagalba

Antradienio plenariniame posėdyje Seimas svarstė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas dėl privalomo medikų ir socialiniams darbuotojams skiepijimo.

Už tokias pataisas po svarstymo balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 46, susilaikė 14 parlamentarų. Už balsavo beveik visi posėdyje dalyvavę valdančiosios koalicijos atstovai, taip pat 5 opoziciniai socialdemokratai. Premjerė Ingrida Šimonytė padėkojo jiems už paramą vyriausybiniam projektui. 

Įstatymas kol kas nėra priimtas. Galutinis balsavimas dėl to bus surengtas šį ketvirtadienį. 

Jeigu prezidentas Gitanas Nausėda įstatymo nevetuos, privalomas medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimas įsigalios nuo vasario 14 d. 

„Iki to laiko darbuotojai, kurie privalės skiepytis, turės laiko pasiskiepyti“, – pristatydama projektą sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Vyriausybė pateikė šį projektą Seimui priimti skubos tvarka, „atsižvelgiant į greitą viruso omikron atmainos plitimą jomis siekiama užtikrinti visuomenės saugumą, sumažinti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistų trūkumo riziką“.

Prieš pataisas antradienį kalbėję parlamentarai teigė, jog pandemijos valdymo politika turi remtis pasitikėjimu, o ne prievarta, bet šalininkai atkreipė dėmesį, kad privalomas skiepijimas tam tikrų sričių darbuotojams jau įtvirtintas kitose valstybėse, tad Lietuva čia „neišradinėja dviračio“.

„Tarp žmonių, kurie nesiskiepija, bet sąžiningai testuojasi, yra žmonių, kurie turi savo argumentų ir, norim to ar nenorim, mes turim pripažinti jų teisę turėti tą nuomonę. Mane labai stebina, kad mes verčiame medikus skiepytis vietoj to, kad pabrėžtume medikų sąmoningumą, ir būtent jų autoriteto pagrindu konstruotume visą pandemijos valdymo politiką“, – sakė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.

Opozicijos atstovas teigė, kad nustačius prievolę skiepytis pandemijos valdymas žlugs, nes turėtų remtis pasitikėjimu, o čia būtų „įvedamas prievartos mechanizmas“.

„Nuo šiandien, jei mes priimsime tą sprendimą, mes prieisime liepto galą ir nežinau, kaip atrodys pandemijos valdymas, nes kuo toliau, tuo labiau jis turėtų remtis pasitikėjimu. Mes gi žengiam žingsnį atgal, įvedam prievartos mechanizmą tai grupei žmonių, kurie tikrai sąžiningai skiepijasi ir yra autoritetas didžiajai daliai visuomenės“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Tačiau valdančiųjų konservatorių atstovas Mindaugas Lingė teigė, kad „privalomumo neskyrimas nuo prievartos yra nesąžiningas tų žmonių, kurie iš tiesų patiria prievartą, atžvilgiu“.

„Nepaneigiant, kad užsikrėsti gali tiek skiepyti, tiek neskiepyti, niekas nepaneigs, kad tinkama vakcinacija mažina riziką tiek užsikrėsti, tiek užkrėsti, tiek sunkiai sirgti, kaip ir niekas negali paneigti, kad tiek medikai, tiek socialiniai darbuotojai dirba ir kontaktuoja su didžiausią riziką patiriančiomis grupėmis“, – sakė M. Lingė.

Jis pažymėjo, kad „šioje vietoje Lietuva neišradinėja dviračio, nes tą jau yra padariusios ir Latvija, ir Prancūzija, ir Vokietija, ir Italija, ir Austrija, ir Graikija, ir kitos valstybės už Europos ribų“.

Naujuoju įstatymu pasiūlyta nustatyti, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.

Privalomas skiepijimas būtų įvestas asmenims, dirbantiems sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat čia teikiantiems valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas, į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.

Išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.

Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai negalėtų dirbti kontaktiniu būdu. Jei darbo pobūdis leidžia, jie galės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo. 

Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys galėtų nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.