Baltieji rūmai: Rusija gali pulti Ukrainą „bet kuriuo metu“

„Joks pasirinkimas nėra nuimtas nuo stalo“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki ir perspėjo, kad susidarė „nepaprastai pavojinga padėtis“.

„Dabar esame etape, kai Rusija gali bet kuriuo metu surengti puolimą prieš Ukrainą“, – pabrėžė ji.

Anot J. Psaki, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „sukūrė šią krizę, surinkęs 100.000 rusų karių palei sieną su Ukraina, įskaitant pastarąjį Rusijos pajėgų perkėlimą į Baltarusiją bendroms pratyboms ir surengtus papildomus mokymus prie Ukrainos rytinės sienos“.

Praėjusį penktadienį JAV apkaltino Rusiją ruošiant „netikros vėliavos“ operaciją Rytų Ukrainoje, siekiant sukurti „pretekstą invazijai“, kai diplomatinės pastangos sušvelninti krizę praėjusią savaitę žlugo.

Jeigu V. Putinas nuspręstų įsiveržti į Ukrainą, Rusijai jau aneksavus Krymo pusiasalį ir remiant kitapus sienos veikiančius prorusiškus separatistus, Maskva sulauktų skaudžių ekonominių pasekmių, pabrėžė J. Psaki.

„Yra diplomatinis kelias į priekį. Tikrai tikimės, kad jie pasirinks šį kelią. Yra kitas kelias. Nuo rusų priklauso, kurį kelią jie pasirinks, ir pasekmės bus skaudžios, jeigu jie nepasirinks diplomatinio kelio“, – kalbėjo ji.

Vašingtonas sako, kad JAV ir jų sąjungininkės neturi planų į potencialų Rusijos puolimą karine jėga, bet atsakomosios ekonominės priemonės smarkiai pranoktų bet kokias, taikytas praeityje.

J. Psaki patvirtino, kad ateinantį penktadienį Ženevoje planuojama surengti JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo derybas. Pasak J. Psaki, A. Blinkenas per šį susitikimą pabrėš būtinybę deeskaluoti Ukrainos krizę ir ragins normalizuoti padėtį diplomatinėmis priemonėmis.

A. Blinkenas vėliau antradienį išskris į Ukrainą, kad pademonstruotų palaikymą Kijevui, tvyrant nuogąstavimams dėl Rusijos galimai planuojamo įsiveržimo.

JAV diplomatijos vadovas ketvirtadienį taip pat nuvyks į Berlyną dalyvauti keturšalėse derybose su Jungtine Karalyste, Prancūzija ir Vokietija, per kurias bus aptarta Ukrainos krizė.

Rusija prie Ukrainos yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių ir reikalauja garantijų, kad jos kaimynei nebus leista prisijungti prie NATO – JAV palaikomo Vakarų gynybinio aljanso.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pranešė planuojantis artimiausiu laiku raštu atsakyti į Rusijos klausimus dėl Europos saugumo užtikrinimo.

Vakarų šalys perspėjo Maskvą, kad ji sulauktų skaudžių pasekmių, jeigu įsiveržtų į kaimyninę šalį.