Italijos deðinieji sutarë: prezidento rinkimuose palaikys S. Berlusconi

Praneðimas paskelbtas po 85 metø S. Berlusconi susitikimo su Italijos ultradeðiniosios partijos „Lyga“ lyderiu Matteo Salvini ir kraðtutiniø deðiniøjø pakraipos partijos „Italijos broliai“ vadove Giorgia Meloni.

Save „centro deðiniøjø“ bloku tituluojanèiø partijø bendrame pareiðkime teigiama, kad Italijos prezidentas atstovauja nacionalinei vienybei, pabrëþiant „autoriteto, pusiausvyros ir tarptautinio prestiþo svarbà“.

„Koalicijos lyderiai sutaria, kad Silvio Berlusconi yra tinkamas þmogus eiti ðias pareigas ðioje sudëtingoje situacijoje, turëdamas autoritetà ir patirtá, kuriø ði ðalis nusipelnë ir kurios tikisi italai“, – sakoma praneðime.

S. Berlusconi tris kartus ëjo ministro pirmininko pareigas 1994–2011 metais, atstovaudamas partijai „Forza Italia“.

Jo ðalininkai jau aiðkiai leido suprast, kad politikas sieks pakeisti Sergio Mattarellà, kuris vasario 3–àjà uþbaigs septyneriø metø kadencijà Italijos prezidento poste.

Ðiek tiek daugiau nei 1.000 senatoriø, parlamentarø ir regionø atstovø pradës naujo prezidento rinkimus slaptu balsavimu sausio 24 d., o visas procesas turëtø uþtrukti kelias dienas.

Premjeras Mario Draghi taip pat uþsiminë apie norà uþimti prezidento postà, nors ir nepaskelbë jokio oficialaus praneðimo.

Prieð metus su S. Mattarella pagalba paskirtas vadovauti trapiai nacionalinës vienybës vyriausybei, M. Draghi, buvæs centrinio banko vadovas, neturintis savo partijos, gali netekti posto per 2023–øjø rinkimus.

Italijos prezidentas daugiausia atlieka reprezentaciná vaidmená, taèiau jis turi didelæ politinæ átakà, ypaè veikdamas kaip arbitras iðkilus krizëms.

Daugelis apþvalgininkø mano, kad S. Berlusconi neturi jokiø galimybiø uþimti prezidento postà. Pastaraisiais metais jo sveikata buvo paðlijusi. Be to, teismai tebenagrinëja su ekspremjerui iðkeltas bylas, susijusias su liûdnai pagarsëjusiais sekso vakarëliais, pramintais „bunga bunga“.

Taèiau jis leido suprasti, kad jei prezidentu taps M. Draghi, „Forza Italia“ pasitrauks ið vyriausybës.

Tai reiðkia, kad koalicija, kurià sudaro visos pagrindinës Italijos partijos, iðskyrus G. Meloni partijà, þlugs ir turës bûti skelbiami pirmalaikiai rinkimai.

Kad bûtø iðrinktas, naujasis prezidentas turi surinkti maþiausiai du treèdalius balsø per pirmuosius tris turus arba absoliuèià daugumà vëliau.

Italijos ekonomika atsigauna po pandemijos sukelto nuosmukio 2020 m., o vyriausybë tikisi per kelerius ateinanèius metus gauti beveik 200 mlrd. Eur ið ES ekonomikos gaivinimo fondo. Visgi norint gauti lëðas, dar turi bûti ágyvendintos Briuselio reikalaujamos reformos.