Seimas nepanoro svarstyti automobilių taršos mokesčio
Tekstas papildytas detaliais balsavimo rezultatais ir politikų komentarais.
Už atnaujinto Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projekto pateikimą trečiadienį plenariniame posėdyje iš 92 dalyvavusių Seimo narių balsavo 42 parlamentarai, t. y. mažiau kaip pusė, prieš buvo 35, susilaikė 15.
Tarp susilaikiusiųjų buvo ir keli valdančiosios koalicijos atstovai. Tai konservatorius Algis Strelčiūnas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Viktoras Pranckietis bei Laisvės partijos nariai Tomas Vytautas Raskevičius ir Artūras Žukauskas.
Detalią balsavimo išklotinę galima rasti ČIA.
Pavadino „nepasitikėjimu ministru“
Kitu balsavimu šis projektas didele balsų dauguma grąžintas iniciatoriams tobulinti. Liberalų sąjūdžiui priklausantis aplinkos ministras Simonas Gentvilas pareiškė pasirengęs tai padaryti iki kovo 10-ąją prasidėsiančios Seimo eilinės pavasario sesijos.
S. Gentvilas vis dar viliasi, kad įstatymas bus galutinai patvirtintas iki š. m. liepos, kad jis įsigaliotų po pusmečio, t. y. 2023-ųjų sausio 1 d.
Bet opozicijos atstovai pareiškė, kad trečiadienio balsavimu buvo faktiškai pareikštas nepasitikėjimas Aplinkos ministerijos vadovu, todėl valdantieji paraginti jį pakeisti.
„Šiandien įvyko ne tai, kad aplinkos ministras grąžintas į darbo kabinetą perrašyti šį projektą, bet jam faktiškai pareikštas nepasitikėjimas, nes ne visi valdantieji balsavo už šio įstatymo pateikimą. Todėl koalicija dabar turėtų arba persiformatuoti, peržiūrėti savo bendradarbiavimą, arba ministras turėtų pasitraukti“, – Seimo posėdyje kalbėjo opozicinės Darbo partijos narys Vytautas Gapšys.
Iniciatoriams patobulinti grąžintame projekte buvo numatyta, kad porą metų po įsigaliojimo naujam automobilių taršos mokesčiui būtų taikoma lengvata, o visa apimtimi jis pradėtų galioti 2025 m.
Planuota kasmet surinkti 170 mln. Eur
Iš naujojo taršių automobilių mokesčio tikėtasi kasmet surinkti apie 170 mln. Eur pajamų. Šie pinigai keliautų į Darnaus judumo fondą, iš kurio būtų paskirstomi savivaldybėms viešojo keleivinio transporto parko atnaujinimui, dviračių takų infrastruktūros plėtrai ir kt. projektams.
Planuota, kad mokestį administruotų Valstybinė mokesčių inspekcija.
„Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal automobilizacijos lygmenį. Devynios iš dešimties kelionių atliekamos automobiliu. Vilniuje, kur yra 400 autobusų ir troleibusų, turime pusę milijono automobilių. Kadangi transporto išmetimai yra augantys, turime imtis priemonių, kad transportas mažintų savo išmetimus, o lygiagrečiai kurtume alternatyvą“, – pristatydamas projektą Seimo nariams trečiadienį sakė S. Gentvilas.
Ministras įspėjo, kad jeigu iki 2030 m. nebus ženkliai sumažinta transporto tarša, tuomet ES įgis teisę taikyti Lietuvai milžiniškas, šimtus milijonų eurų sieksiančias baudas.
Aplinkos ministerija skaičiavo, kad pagal jos parengtąjį, Vyriausybės patvirtintąjį ir Seimui teiktąjį projektą kas antras šalies vairuotojas (apie 54%) mokėtų ne daugiau kaip 100 Eur taršos mokesčio. Atsižvelgiant į 2023–2024 m. numatyta 50% lengvata vidutinis mokestis siektų 138 Eur.
Tačiau 50% mokesčio lengvata ir po 2025 m. būtų palikta socialiai remiamiems, neįgalų žmogų prižiūrinčioms šeimoms ir 64 m. bei vyresniems savininkams. Nuo mokesčio atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai.
Opozicija piktinosi
Diskusijos Seime metu opozicinės Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Laima Nagienė pareiškė, kad mokestis įvedamas ne pačiu tinkamiausiu laiku, nes smogs gyventojams, kurių pajamos dėl elektros, dujų, maisto produktų kainų ir taip mažėja.
„Už šį projektą nereikėtų balsuoti vien dėl to, kad kainos šitiek šoktelėjo visose srityse, o mes siekiame uždėti dar vieną mokestį“, – posėdyje sakė ji.
Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės teigimu, siūlomas mokestis būtų ne taršos, o už automobilį, kaip turtą: „Reikėtų pripažinti, kad čia anaiptol nėra joks taršos mokestis, o yra mokestis, kuris mokamas už automobilį kaip turtą, nepriklausomai, ar jis važiuoja tais metais Lietuvos keliais, ar nevažiuoja, kiek jis važiuoja. Nuo kilometražo taip pat nepriklausys, o priklausys nuo automobilio techninės charakteristikos ir nuo to, ar automobilis yra pas žmogų, ar ne.“
Kiti opozicijos atstovai tvirtino, kad pasiūlytasis taršos mokestis paneigia pagrindinį principą „teršėjas moka“, nes „mokestis būtų imamas ir už garažuose stovinčius automobilius, kurie nei teršia, nei naudoja dyzelino ar benzino“.
Pataisas palaikęs valdančiosios Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis teigė, jog Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kuri neturi adekvataus ir tinkamo reguliavimo.
„Nedidelėje Lietuvoje, kurioje yra 2,8 mln. gyventojų, yra 1,7 mln. automobilių, jie mums sudaro didžiulį krūvį. Tiek infrastruktūrai, tiek sveikatai, tiek klimato kaitai. Mums kainuoja infrastruktūros palaikymas, ir jei būčiau aš teikęs šitą mokestį, aš būčiau jį labiau pavadinęs infrastruktūros mokesčiu“, – sakė K. Adomaitis.
Bet, jo teigimu, naujas mokestis galėtų būti priimtas, tik kartu sumažinus gyventojų pajamų mokestį.
VERSLO TRIBŪNA
Pirmosios dienos naujajame „Ellex Valiunas“ biure „Jasinskio 2“ prasideda ne nuo oficialių kalbų, o nuo garsiai išsprūstančių: „Va čia tai biuras!“ Įkurtuvių šurmulys sklinda po visas erdves: vieni bando, kaip veikia išmaniąja programėle atidaromos durys, kiti tikrina ergonomiškas kėdes ir reguliuojamo aukščio stalus, treti apžiūrinėja biure sukabintą meno kolekciją ar žavisi per langus matoma Senamiesčio panorama, leisdami sau tyliai akimirką pasimėgauti mintimi, kad čia prasideda naujas komandos etapas.
MO muziejus – viena ryškiausių nevyriausybinio sektoriaus kultūros iniciatyvų Lietuvoje. Per mažiau nei dešimtmetį jis tapo ne vien šiuolaikinio meno erdve, bet ir saugia vieta visuomenės refleksijai. Tačiau tokiam vaidmeniui reikalinga ne tik kūrybinė vizija, bet ir laisvė – o ją užtikrinti padeda ilgalaikiai, pasitikėjimu grįsti ryšiai su verslu. Vienas jų – MO partnerystė su „Švyturys-Utenos alus“, prasidėjusi dar prieš muziejaus atidarymą ir iki šiol išliekanti viena tvirčiausių muziejaus atramų.
Lietuva per rekordinį laiką pasiekė Europos gerovės lygį, tačiau šiandien matome, kad prie komforto pripratome per greitai. Įsigalinti tingumo kultūra, augantis lūkesčių ir realybės atotrūkis bei lėtėjantis produktyvumas rodo, kad rizikuojame prarasti konkurencingumą greičiau nei jį sukūrėme.
Vilniuje butų pardavimai, augę visus metus, lapkritį kai kuriems NT vystytojams pateikė naujus rekordus; pavyzdžiui, vos pasirodžius informacijai apie „Omberg Group“ projektą „Šiaurės siestos“ Vilniuje, Visoriuose, per pirmas 24 val. parduoti net 24 butai.
Naikinamas registracijos mokestis
Aplinkos ministerijos pažymoje nurodoma, kad po viešų konsultacijų su visuomene ir ministerijomis nutarta, jog naujasis mokestis skatins vairuotojus rinktis mažiau teršiančias, mažiau kuro naudojančias transporto priemones.
Kartu su nauju mokesčiu nuo 2023-ųjų planuota naikinti dabar galiojantį automobilių registracijos mokestį.
„Atsisakome pirminės registracijos mokesčio, ir noriu garsiai įvardyti, kodėl: yra buvę precedentų ir Europos teisės pažeidimo procedūrų Rumunijoje, kur toks vienkartinis mokestis buvo traktuojamas kaip muitas įvežamai priemonei. Todėl mes jį arba turėjome taikyti ir pakartotiniam pardavimui vienkartiniam viduje, arba atsisakyti“, – aiškino S. Gentvilas.
Pagal projektą, metinis mokestis priklausytų nuo išmetamų teršalų kiekio. Buvo numatyta, kad pirmais metais mokestis bus mokamas, jei CO2 išmetimai viršija 130 g/km kilometrui, o vėliau kasmet riba mažėtų po 10 g, kol pasiektų 100 g/km.
