Lenkijoje – šnipinėjimo skandalas, opozicija kaltina valdančiuosius

Prie Toronto universiteto įkurta visuomeninė kibernetinio saugumo organizacija „Citizen Lab“ patvirtino, kad į K. Brejzos telefoną buvo įsilaužta 33 kartus. Visi įsilaužimai vykdyti 2019 m. tarp vasario ir spalio mėnesių, prieš Lenkijos parlamento rinkimus. Įsilaužimui buvo panaudota Izraelio bendrovės sukurta šnipinėjimo programa „Pegasus“.

AFP skelbė, kad iš K. Brejzos telefono pavogtos žinutės buvo sufabrikuotos ir ištransliuotos valdančiajai partijai „Teisė ir Teisingumas“ (PiS) palankiame televizijos kanale prieš pat spalio mėnesį vykusius parlamento rinkimus. Juos 2019 m. laimėjo „PiS“.

Paviešinta informacija sukėlė Lenkijos opozicijos pasipiktinimą. Tomaszas Grodzkis, Lenkijos Senato maršalka ir didžiausios opozicinės partijos „Piliečių platforma“ narys, teigė, kad paviešinta informacija yra „skandalinga ir nepriimtina“.

„Aš reikalausiu premjero ir saugumo tarnybų pasiaiškinimų. Tikrai nepaliksiu senatoriaus K. Brejzos vieno šitame konflikte su autoritarine valdžia“, – „Twitter“ savo bendrapartiečiui padėti žadėjo T. Grodzkis.

Johnas Scottas Railtonas, vienas iš visuomeninės kibernetinio saugumo organizacijos „Citizen Lab“ tyrėjų, teigė, kad atskleista informacija bus „testas Europos Sąjungai / Europos Komisijai, ar ji yra pajėgi tinkamai reaguoti į tai, kas atrodo kaip rinkimų teisingumo ir pamatinių demokratijos normų pažeidimas“.

Pats nukentėjęs opozicijos politikas K. Brejza interviu „Polsat News“ teigė, kad įtariamas įsilaužimas galėjo turėti įtakos galutiniam rinkimų rezultatui.

Testas ES

„Nesakau, kad „PiS“ nebūtų laimėjusi rinkimų, tačiau mano telefono pasiklausymas tikrai iš „Piliečių platformos“ atėmė tą pusę ar vieną procentą balsų ir padarė įtakos tam, kad „PiS“ šiuo metu turi žemųjų rūmų daugumą“, – teigė nukentėjęs politikas.

VŽ primena, kad Briuselis jau kurį laiką kritikuoja Lenkiją dėl teisės viršenybės pažeidimų. Neseniai Europos Sąjunga prieš Lenkiją pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Jau anksčiau pranešta, kad Lenkijos opozicijai padedantis teisininkas Romanas Giertychius ir valdančiuosius kritikuojanti prokurorė Ewa Wrzosek taip pat buvo šnipinėjami pasitelkus „Pegasus“ programą.

Mateuszas Morawieckis, Lenkijos premjeras, teigė, kad visų pirma „reikia patikrinti, ar šie teiginiai apie šnipinėjimą yra realūs, nes šiuo metu labai lengva sukurti netikras naujienas“.

Stanislawas Zarynas, Lenkijos saugumo tarnybas koordinuojančios ministerijos atstovas spaudai, „Financial Times“ nurodė, kad „bandymai teigti, kad Lenkijos saugumo tarnybos naudoja operatyvinius metodus politiniais tikslais, yra melas“.

Izraelio bendrovės „NSO Group“, kuriai priklauso programa „Pegasus“, užkrėsti telefonai paverčiami šnipinėjimo prietaisais, leidžiančiais programos valdytojams skaityti sekamų asmenų susirašinėjimą, peržiūrėti nuotraukas, stebėti buvimo vietą ir netgi įjungti vaizdo kamerą be savininko žinios. 

„Pegasus“ kūrėjai deklaravo kilnų tikslą – padėti valdžios struktūroms sekti nusikaltėlius bei teroristus. Tačiau, panašu, kad „Pegasus“ dažniau nukreipiamas prieš kitas žmonių grupes. Bene garsiausias asmuo, nukentėjęs nuo tokios atakos, – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Manoma, kad jį šnipinėjo Marokas. Šie kaltinimai paaštrino šalių santykius, nors Marokas kategoriškai neigia šnipinėjęs Prancūzijos prezidentą.

Izraelio bendrovė atsisakė komentuoti, ar Lenkijos saugumo tarnybos yra „NSO Group“ klientės.