Lietuviai – rečiausiai tikrinantys informacijos šaltinius internete visoje ES

Publikuota: 2021-12-27
Juditos Grigelytės (VŽ)nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ)nuotr.

Eurostatui paskelbus, jog Lietuviai internete informaciją tikrina rečiausiai Europos Sąjungoje, šalies medijų ekspertai ragina valdžią daugiau dėmesio skirti kritinio mąstymo ugdymui.

Šiemet atlikto tyrimo duomenimis, 11% visų 16–74 metų Lietuvos gyventojų patikrino interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose matytą informaciją, tuo metu ES vidurkis siekia 23%.

Tuo metu tikrovės neatitinkančią ar abejotiną informaciją Lietuvoje teigė matę 38% gyventojų, bendrai ES – 47% žmonių.

„Tikrinimas reikalauja pastangos. Tai reikalauja judėjimo tolyn, gilyn, kritinio mąstymo. Tie, kurie žengia šį žingsnį, jie neslysta paviršiumi“, – BNS teigė Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasak jos, Eurostato duomenys atskleidžia, jog daugumos žmonių kritinis mąstymas nėra ambicingas, jie nėra reiklūs sau.

Tuo metu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslo darbuotojas Nerijus Maliukevičius pabrėžia, kad „įgūdis tikrinti informaciją nėra prigimtinis, jis yra išsiugdomas“. 

Būtinas ugdymas dar mokyklose

Pasak A. Balčytienės, informacijos tikrinimas būdingas lėtam gyvenimo stiliui, o šiuo metu visuomenė yra priešingame – greito gyvenimo – poliuje.

„Nebeturime erdvių, kuriose vyktų refleksija, socialiniuose tinkluose paprasčiausiai vyksta nuomonių mūšis. Tai pastangų ieškoti ir tikrinti informacijos neprovokuoja“, – kalbėjo ekspertė.

Profesorės teigimu, siekiant geresnių rezultatų būtinas ugdymas.

„Valstybės politika šiuo atveju neabejotinai turi reikšmingą vaidmenį. Tam reikalinga strategija, kurioje būtų matomos pastangos ugdytis žmogui kaip savikritiškai asmenybei“, – tvirtino A. Balčytienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad kritinis mąstymas auga visą gyvenimą ir tai yra nuolatinis procesas. 

„Kritinio mąstymo ugdymas nėra vieno sektoriaus problema, tarkim švietimo, kultūros ar žiniasklaidos. Reikalinga visų šitų žinojimą, žinias ir atmintį kuriančių bei palaikančių institutų sąveika“, – sakė profesorė.

Pasak N. Maliukevičiaus, medijų raštingumas turėtų būti ugdomas nuo mažumės.

„Tos valstybės, kuriose yra žiniasklaidos raštingumo programos nuo pradinių klasių mokyklose, pavyzdžiui Suomijoje, kur mokyklose mokoma tikrinti informaciją, tai ir rodo gerus rezultatus“, – kalbėjo jis.

Politologo teigimu, ši problema yra „politinės valios klausimas“, siekiant prisiderinti prie pasikeitusios aplinkos.

„Ir tai susiję ne tik su kažkokia rusiška dezinformacija, tai susiję su informacine aplinka, kuomet socialinėse medijose gali būti ir įvairūs nusikaltimai vykdomi, ir finansinės manipuliacijos“, – dėstė N. Maliukevičius.

Sovietinio palikimo įtaka

N. Maliukevičiaus teigimu, gerus Skandinavijos šalių rezultatus galima sieti su tuo, jog šios šalys nuo seno „laikomos daugiausiai skaitančiomis“, priešingai nei pietų ar rytų Europos šalys.

„Panašu, kad tos, kurios yra labiau skaitančios visuomenės, jos ir labiau tą informaciją tikrina“, – sakė politologas.

Pasak N. Maliukevičiaus, iš dalies Lietuvos rezultatus galima sieti su sovietmečio palikimu, ypač vyresnių žmonių tarpe.

„Gali būti sovietmečio palikimas, kai vieša informacija buvo priimama kaip dogma, kaip duotybė, nebuvo alternatyvių medijų, pliuralistinės visuomenės, kur galima buvo patikrinti tą informaciją“, – aiškino politologas.

Tuo metu A. Balčytienė atkreipė dėmesį, kad dalį visuomenės tai kaip tik paskatino ieškoti tiesos, tikrinti informaciją ir ją pateikti, kalbant perkeltine prasme.

„Per sovietmetį kaip tik buvo išugdymas gebėjimas skaityti tarp eilučių, noras turėti alternatyvias erdves. Pavyzdžiui, teatras, poezija, etnografija ir panašūs dalykai. Buvo, kas praslysdavo pro cenzūros pirštus“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto N. Maliukevičius pabrėžė, kad nors šis rodiklis ir yra tam tikras signalas, „negalima juo apibendrinti bendro vaizdo šalyje“.

Eurostato duomenimis, po lietuvių menkiausiai internete matytą informaciją tikrina rumunai (12%), lenkai (16%), dažniausiai tą daro gyventojai Nyderlanduose (45%), Liuksemburge (41%) ir Airijoje (39%).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Naujasis „Bentley“ flagmanas „Bentayga EWB“ kelionėms pirmąją klase suteikė kitą prasmę Verslo tribūna

„Bentley Bentayga“ nuo pat pirmųjų dienų buvo populiariausias gamintojo modelis. Nuo šiol jam tenka dar...

Įspūdingai pristatytas naujasis „Range Rover Sport“: jo galimybės įrodytos atliekant sudėtingą triuką Verslo tribūna

Pasaulinė naujojo „Range Rover Sport“ premjera įvyko automobiliui pirmą kartą įspūdingai įveikus galingą...

Inovacijos
06:00
Išmanieji kasos aparatai: dvejų metų darbą bando įveikti per pusmetį ir apčiuopomis Premium

Dalis prekybininkų greičiausiai nebus pasirengę nuo 2023 m. sausio 1 d. teikti kasos kvitų duomenis...

Finansai
05:45
Du scenarijai, kada verslui didėtų rizikos marža, brangtų paskolos Premium

Išaugusios energijos kainos arba nutrauktas dujų tiekimas euro zonoje ne tik sulėtintų ekonominį augimą ir...

Finansai
05:45
Matavimo prietaisų tikslumas: šiemet vartotojai skundžiasi dukart dažniau Premium

Prekybos įmonėse svarstykles ir fasuotas pakuotes tikrinanti Lietuvos metrologijos inspekcija per šių metų...

Prekyba
05:45
Vakarai ieško kelių, kaip iš Ukrainos išvežti pasaulio rinkai skirtus grūdus Premium

Rusijos agresija prieš Ukrainą kartu su sausromis ir vis dar nepasibaigusia koronaviruso pandemija kelia...

Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

Lenkija tikisi, kad dėl teisės viršenybės ginčo įšaldytos ES lėšos bus išmokėtos artimiausiu metu

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį pareiškė manąs, kad Varšuva netrukus gaus lėšas,...

Verslo aplinka
2022.05.19
JAV Kongresas patvirtino 40 mlrd. USD paketą Ukrainai

JAV Senatas ketvirtadienį patvirtino 40 mlrd. USD pagalbos paketą, kuriame numatyta tiek karinė, tiek...

Verslo aplinka
2022.05.19
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 3

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
EP ragina visas Rusijai paskelbtas sankcijas taikyti ir Baltarusijai

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino visas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą,...

Verslo aplinka
2022.05.19
J. Stoltenbergas: NATO sprendžia Turkijos nuogąstavimus

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkijos iškelti...

Verslo aplinka
2022.05.19
Prokurorai prašo iki gyvos galvos įkalinti Kyjive už karo nusikaltimus teisiamą rusų karį

Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pirmajam už karo...

Verslo aplinka
2022.05.19
Europarlamentarai ragina konfiskuoti įšaldytą Rusijos oligarchų turtą

Europarlamentarai ragina konfiskuoti Rusijos oligarchų turtą ir taip padėti Ukrainai suvaldyti ekonomines ir...

Verslo aplinka
2022.05.19
Vokietija iš G. Schroederio dėl ryšių su Rusija atėmė oficialias privilegijas

Vokietija ketvirtadienį panaikino buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui suteiktas oficialias...

Verslo aplinka
2022.05.19
Turkija sako ne Švedijos ir Suomijos siekiui įstoti į NATO

Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai...

Verslo aplinka
2022.05.19
Rusija reikalauja, kad Ukraina susimokėtų už elektrą iš okupuotos Zaporižios AE 4

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės...

Pramonė
2022.05.19
Opozicija inicijuoja interpeliaciją žemės ūkio ministrui

Opozicijos atstovai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen perdavė savo parengtą interpeliaciją žemės...

Verslo aplinka
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 24

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
Lietuvos prekybos atstovas darbą Taivane turėtų pradėti po kelių mėnesių

Lietuvos prekybos atstovybės Taivano sostinėje Taipėjuje vadovas pradės dirbti vasaros pabaigoje ar rudenį,...

Verslo aplinka
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku