Maskvai toliau telkiant pajëgas prie Ukrainos sienos, sausá planuojamos JAV ir Rusijos derybos

Tekstas papildytas nauja informacija apie Rusijos telkiamas karines pajëgas aneksuotame Kryme ir prie Ukrainos sienos

„Per pastaràjá mënesá mûsø satelitiniai aukðtos rezoliucijos vaizdo árenginiai fiksavo, kad Kryme bei keliose kariniø pratybø teritorijose Vakarø Rusijoje netoli Ukrainos sienos buvo dislokuotos naujos Rusijos pajëgos“ -  teigiama JAV kompanijos „Maxar Technologies“ praneðimæ, kurá cituoja „Reuters“.

„Reuters“ paþymi, kad neturëjo galimybës nepriklausomai patikrinti nuotraukø autentiðkumo.  

Prie Ukrainos sienø per pastaràjá mënesá Kremlius sutelkë kelias deðimtis tûkstanèiø kariø, technikos.

Kremlius penktadiená pakartojo, kad pasilieka sau teisæ karines pajëgas perkëlinëti Rusijos teritorijoje taip, kaip mano, tai yra bûtina.  Kartu pabrëþë, kad Vakarø valstybës vykdo provokuojanèius karinius manevrus netoli Rusijos sienos.  

„JAV yra pasirengusios ásitraukti á diplomatijà jau sausio pradþioje“, – sakë JAV pareigûnas.

Pasak jo, tà ketinama daryti ir dviðaliu formatu, ir „keliais kanalais“.

„Yra kai kuriø Rusijos iðkeltø klausimø, kuriuos, mûsø nuomone, galime aptarti, o dël kitø, kuriuos jie puikiai þino, mes niekada nesutiksime“, – teigë pareigûnas.

Kremlius vis atkakliau tvirtina, kad Vakarai ir NATO pleèiasi pavojingai arti Rusijos sienø.

Ukrainos krizë kelia iððûkiø Joe Bideno, JAV prezidento, paþadams duoti atkirtá autokratiðkiems valstybiø vadovams, koks yra Kremliaus ðeimininkas Vladimiras Putinas.

„JAV prezidentas paþadëjo atsisakyti savo pirmtako politikos, taèiau vietoj to jis derësis su Kremliumi“, - penktadiená raðo  „The Financial Times“.

VÞ raðë, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadiená pareiðkë, kad tolesnë NATO plëtra á rytus Rusijai yra nepriimtina. V. Putinas savo metinëje spaudos konferencijoje svaidësi kaltinimais NATO ir Ukrainai ir teigë, kad Aljansas Rusijà esà apgavo.

Maskva praëjusià savaitæ Vakarams pateikë pluoðtà saugumo reikalavimø, tarp kuriø yra reikalavimas NATO nepriimti naujø nariø, o JAV – nesteigti naujø baziø buvusiose sovietinëse ðalyse.

„Bet koks dialogas turi bûti pagrástas abipusiðkumu, o tai reiðkia, kad mes turime savo klausimø, kuriuos ketiname iðdëstyti, – kalbëjo pareigûnas. – Mes ir toliau atidþiai stebime nerimà keliantá Rusijos pajëgø judëjimà ir dislokavimà prie sienos su Ukraina.“

Derybininkai susitiks Ðveicarijoje

Per ketvirtadiená vykusià metinæ spaudos konferencijà Maskvoje prezidentas Vladimiras Putinas sakë, kad Vaðingtono noras aptarti Rusijos saugumo reikalavimus sausá Þenevoje, yra „teigiamas“.

Átampa pasiekë kol kas aukðèiausià taðkà ðià savaitæ, kai Rusijos lyderis paþadëjo, jog Maskva imsis „tinkamø atsakomøjø“ kariniø þingsniø, reaguodama á, jo teigimu, „agresyvià Vakarø pozicijà“.

Vëliau ketvirtadiená JAV valstybës sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu „aptarë jø bendrà susirûpinimà dël Rusijos kariuomenës telkimo prie Ukrainos sienø“.

Pareigûnai pabrëþë, kad „Aljansas iðlieka pasirengæs prasmingam dialogui su Rusija, kartu pasiruoðæs vieningai ginti ir saugoti sàjungininkus“.