G. Nausėda: Rusijos karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos yra grėsmė visam regionui

Pranešimas yra papildytas V. Zelenskio citatomis. 

„Nėra Ukrainos saugumo situacijos ir Lietuvos saugumo situacijos. Šie dalykai glaudžiai susiję. Mes čia esame svarstyti regiono saugumo situaciją. Taigi ir atsakas turi būti platus ir regioninis“, – nurodė G. Nausėda. 

Anot Lietuvos prezidento, NATO būtina reaguoti ir ruoštis įvairiems scenarijams.

„Tai, kas vyksta pastaraisiais mėnesiais, yra saugumo pusiausvyros regione pokytis. Negali taip būti, kad prie Ukrainos koncentruojama šimtatūkstantinė kariuomenė, pilasi dezinformacijos srautas – ir mes sakome, kad viskas taip, kaip visada. Jeigu pusiausvyra yra keičiama vienai iš pusių, tai kita pusė turi atsakyti tiek ES, tiek NATO lygiu“, – pabrėžė Lietuvos prezidentas.

Paklaustas, ar JAV turi jau dabar stiprinti karinį buvimą rytiniame NATO flange, G. Nausėda teigė, kad to neužtenka.

„NATO turi reaguoti ne tik pajėgumų stiprinimu, bet turime turėti ir labai aiškų algoritmą, kaip mes elgiamės, jeigu įvyktų scenarijus A, scenarijus B ir scenarijus C“, – pirmadienį Ukrainoje kalbėjo G. Nausėda.

Lietuvos prezidento teigimu, Europos Sąjungos žinia Rusijai yra aiški: „Agresijos Ukrainoje atveju pasekmės bus sunkios, o bandymas braižyti raudonas linijas ir atkurti įtakos zonas yra nepriimtinas ir nebus toleruojamas.“

Pasak prezidento, kiekviena šalis laisva priimti sprendimus dėl savo ateities.

„Niekas neturi veto teisės dėl suverenių, nepriklausomų ir demokratinių valstybių pasirinkimų“, – kalbėjo G. Nausėda.

A. Duda: į ultimatumą ultimatumu

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda bendros spaudos konferencijos metu pakomentavo ir Rusijos neseniai paskelbtų „pasiūlymų“ NATO rinkinį, kuriame teigiama, kad JAV turėtų įsipareigoti nepriimti į Aljansą naujų narių ir nekurti naujų karinių bazių.

„V. Putinas arba yra tokioje situacijoje, kurioje jam reikia parodyti savo imperinę Rusijos jėgą. Arba tiesiog Rusija pripažino, kad Vakarai ir NATO šiuo metu turi tam tikrą silpnumo akimirką ir gali su tuo ultimatumu sutikti (...). Net ir istorija moko, kad esant tokiai situacijai, kai viena valstybė kėlė ultimatumą, tai galiausiai reiškia karinę agresiją. Atsakymu į tokį ultimatumą būtų dar vienas toks ultimatumas, kuris atgrasytų Rusiją nuo kitų tokių ultimatumų kėlimo“, – teigė A. Duda.

„Negalime tokiam šantažui pasiduoti ir sutikti su tokiu ultimatumu“, – pridūrė A. Duda.

G. Nausėda pirmadienį kartu su Lenkijos prezidentu A. Duda lankosi Ukrainos mieste Hutoje, kur susitiko su Volodymyru Zelenskiu, Ukrainos prezidentu.

Lietuvos prezidentas pirmadienį po trišalio lyderių susitikimo akcentavo, kad Lietuva remia Ukrainos teisę laisvai apsispręsti dėl savo ateities ir užsienio politikos krypties.

„Matome, kad Rusija savo veiksmais siekia užkirsti kelią tolesniam Ukrainos suartėjimui su Europos Sąjunga (ES) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO). Niekas neturi veto teisės dėl suverenių  ir demokratinių valstybių pasirinkimų“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Šalies vadovas akcentavo, kad tokios pozicijos laikosi ir ES lyderiai, patvirtinę ją Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje. 

„Sudėtingos saugumo situacijos kontekste labai vertiname Lietuvos ir Lenkijos paramą“, – pirmadienį bendros spaudos konferencijos metu teigė V. Zelenskis.

„Turime apsaugoti Europą nuo agresyvios Rusijos politikos. Kartu būsime stipresni“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai asmeniniu Ukrainos prezidento kvietimu susitiko Hutoje, kur yra įsikūrusi V. Zelenskio žiemos rezidencija.