ES viliasi Ukrainos karo išvengti naujomis derybomis, bet įspėja dėl sankcijų

Publikuota: 2021-12-17
Atnaujinta 2021-12-17 09:50
Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Andrijaus Dubčiako (AP/„Scanpix“) nuotr.
svg svg
Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Andrijaus Dubčiako (AP/„Scanpix“) nuotr.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį spaudė Rusiją grįžti prie taikos derybų su Ukraina ir pakartojo grasinimą drauge su JAV ir Jungtine Karalyste (JK) paskelbti beprecedenčių sankcijų Maskvai, jei rusų pajėgos peržengs Ukrainos sieną.

Atskirai NATO Šiaurės Atlanto Taryba atmetė „neteisingus Rusijos pareiškimus apie Ukrainos ir NATO provokacijas“, ir paragino Maskvą „tuojau pat deeskaluoti padėtį, ieškoti diplomatinių kanalų ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“.

ES raginimas grįžti prie derybų stalo paskelbtas Rusijai pranešus, kad ji perdavė JAV savo pasiūlymus dėl saugumo garantijų, siekdama derėtis dėl jų su Vašingtonu ir jo sąjungininkėmis NATO. Aljansas užsimena, kad galbūt norėtų juos aptarti.

JAV žvalgybos pareigūnai sakė, kad Rusija prie sienos su Ukraina perkėlė 70.000 karių ir rengiasi galimai invazijai kitų metų pradžioje. Maskva neigia turinti kokių nors planų atakuoti – kaip ir 2014 metais, kai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį – bet sako norinti garantijų, kad Ukraina niekada neįstos į NATO.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

ES lyderiai per ketvirtadienio susitikimą Briuselyje priėmė deklaraciją ir joje akcentavo, jog Rusija turi skubiai „deeskaluoti įtampą, sukeltą pajėgų telkimo prie jos sienos su Ukraina ir agresyvios retorikos“. ES lyderiai pakartojo „visiškai remiantys Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą“.

EVT išvadose sakoma, kad ES remia diplomatines derybas jau egzistuojančiu Normandijos formatu, apimančiu Rusiją, Ukrainą ir tarpininkaujančias Prancūziją bei Vokietiją. Šiomis derybomis siekiama įgyvendinti 2015 metais sudarytą taikos susitarimą.

Tuo pačiu ES lyderiai įspėjo Rusiją, kad ji patirs „didžiulių pasekmių“, jei įsiverš į Ukrainą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vėlų ketvirtadienio vakarą taip pat teigė, kad ES yra pasiruošusi taikyti griežtas priemones, kurios būtų nukreiptos prieš agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu.

G. Nausėda pabrėžė, kad iššūkiai reikalauja ES, NATO ir Rytų partnerystės šalių vienybės ir susitelkimo. Pasak jo, ES netoleruos agresijos, grasinimo valstybių suverenumui ir teritoriniam vientisumui Rytų kaimynystėje.

„Labai realiai vertiname situaciją, kuri klostosi prie Ukrainos sienos. Matome aiškias pastangas destabilizuoti saugumo situaciją šioje vietoje ir visame regione. Turime užbėgti už akių tokiems procesams“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Štai kodėl pavyko Europos Vadovų Tarybai vieningai priimti sprendimą dėl to, kad tokio konflikto eskalacijos atveju, esame apsirengę įvesti papildomas restriktyvias priemones, kurios būtų nukreiptos prieš agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu“, – kalbėjo jis.

Jis pabrėžė, jog Ukraina ir tolau gali tikėtis visapusiškos paramos savo reformų kelyje.

ES lyderiai pakartojo JAV, JK ir Didžiojo septyneto (G-7) šalių pastarųjų savaičių žinią, kad bet kokia tolesnė karinė agresija Ukrainos atžvilgiu Rusijai labai brangiai atsieis, ir nurodė, kad ES atsakas apims su partnerėmis suderintas griežtas priemones.

Geras formatas

ES nesutaria, kada skelbti sankcijas Maskvai. Prancūzija ir Vokietija nori palaukti ir reiškia susirūpinimą, kad tokie veiksmai galėtų paskatinti ataką. Šių šalių nuomone, galima surasti diplomatinį sprendimą.

Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai ketvirtadienį akcentavo, kad svarbu atgaivinti šiemet beveik nepasistūmėjusias derybas Normandijos formatu.

„Turime labai gerą formatą, Normandijos formatą, ir norime jį vėl suaktyvinti, vėl sužadinti, – žurnalistams sakė naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas  – Tai nebus lengva, neturėtume būti naivūs ir turėtume kalbėti labai aiškiai dėl sienų vientisumo.“

Prancūzijos ir Vokietijos taikos pastangos 2015-aisiais padėjo užbaigti didelio masto karo veiksmus Rytų Ukrainoje, kur Ukrainos pajėgos nuo 2014 metų kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Tačiau konfliktas, jau nusinešęs 14.000 gyvybių, teberusena.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori tiesioginio dialogo su JAV prezidentu Joe Bidenu.

„Maskva nenori grįžti prie Normandijos formato ir nori derėtis su JAV, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos aukšto rango diplomatas. – Amerikiečiai remia sugrįžimą prie šio formato, Maskvoje vyksta derybos, bet dar nieko nesutarta.“

Tuo metu ES rytinio sparno narės mano, kad sankcijos geriausiai veiktų kaip atgrasomoji priemonė ir turėtų būti skelbiamos nedelsiant. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat nori, kad daugiau sankcijų būtų paskelbta prieš galimą Rusijos invaziją, o ne po jos, tačiau jo prašymas atgarsio nesulaukė.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad ES neturėtų nuvertinti Rusijos pajėgų telkimo keliamos grėsmės, ir įspėjo, kad Maskvos veiksmai lemia blogiausią saugumo padėtį nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

„Kalbu ne tik apie Ukrainą, bet ir apie rytinį NATO flangą, apie Baltijos regioną“, – sakė G. Nausėda.

Agresorė

Tuo metu Kremlius vėl ragino Vakarų lyderius pateikti teisiškai įpareigojamų garantijų, kad Ukraina niekada neįstos į NATO ir kad šioje šalyje niekada nebus dislokuota Aljanso narių ginklų. Tokius žingsnius Maskva pavadino savo „raudona linija“.

JAV ir jų sąjungininkai atsisakė duoti tokį pažadą, bet V. Putinas ir J. Bidenas praėjusią savaitę sutarė dėl tolesnių derybų.

Ir ES, ir NATO pakartojo grasinimą Rusijai skelbti koordinuotas Europos ir JAV sankcijas. Vašingtonas panašiai kalbėjo apie „didžiulio masto“ atsaką Rusijos invazijos į Ukrainą atveju, nors ir bando kalbėtis su Maskva bei mažinti įtampą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pavadino Rusiją agresore.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pateikė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojai Karen Donfried saugumo reikalavimų sąrašą – netiesiogines karių atitraukimo nuo Ukrainos sienos sąlygas.

K. Donfried tuomet atvyko į NATO būstinę Briuselyje pasitarti su J. Stoltenbergu.

Vėliau NATO narės paskelbė, kad bet koks dialogas turės vykti „konsultuojantis su NATO partnerėmis Europoje“.

NATO vadovas taip pat susitiko su V. Zelenskiu ir bendroje spaudos konferencijoje tvirtino, kad sprendimą dėl Ukrainos stojimo į NATO priims tik 30 jos valstybių narių ir pats Kijevas.

„Nesileisime į kompromisus dėl Ukrainos teisės rinktis savo kelią. Nesileisime į kompromisus dėl NATO teisės ginti visas NATO sąjungininkes“, – pabrėžė J. Stoltenbergas, Maskvai reikalaujant garantijų, kad NATO nesiplės Rytų kryptimi.

Pasak jo, taip pat nebus kompromisų dėl NATO partnerystės su Ukraina. Jis nurodė, kad ši partnerystė svarbi abiem šalims ir nekelia pavojaus Rusijai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

V. Putinas ir Xi Jinpingas dalyvaus G 20 susitikime

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas dalyvaus artėjančiame Didžiojo...

Į Lietuvą atvyksta vienas didžiausių JAV karinių laivų

Demonstruojant NATO sąjungininkų solidarumą ir vienybę, savaitgalį į Klaipėdos uostą atplaukia Jungtinių...

Tyrimas: Baltijos šalių įmonės atsisako neprioritetinių investicijų, daugiau taupo

Dėl karo Ukrainoje daugiau smulkių ir vidutinių įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susidūrė su likvidumo...

Finansai
10:30
Ketvirtadienį nustatyta 1.450 naujų COVID-19 atvejų 4

Per praėjusią parą nustatyta 1.450 naujų COVID-19 atvejų, fiksuota viena mirtis, rodo penktadienį paskelbti...

Įmonės kredito rizikos paveikslas: kada jis netikslus ir kokius naujus duomenis analizuoja vertintojai Premium

Įmonių istorijos šiandien – kaip ant delno. Verslo kredito rizikos vertintojai naudoja vis daugiau ir...

Finansai
09:00
Apklausa: mažėja manančiųjų, kad Lietuvoje situacija krypsta geryn

Tik 8% gyventojų tiki, kad Lietuvoje situacija krypsta geryn, beveik trys ketvirtadaliai mano, kad ji...

Švies, tik be lempučių 1

Kol bendrovės „Perlas energija“ suvedžioti klientai murkdosi nežinios pelkėje, Energetikos ministerija imasi...

Nuomonės
05:50
Supančioti elektros kainos: sulaukiame iš pirkėjų pastabų, kad tampame nekonkurencingi Premium

Europos Sąjungai leidus šalims subsidijuoti savo gamintojus, Lietuvos įmonės, kurių savikaina dėl aukštų...

Pramonė
05:45
E. Sutkienė – apie advokatų kontorų pokyčius, vadovo atsakomybę ir verslo teisės istorijos vingius Premium 1

Eugenija Sutkienė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ Lietuvos biuro vyresnioji partnerė, sako, kad dar iki galo...

Vyriausybė patvirtino prioritetines TUI, eksporto ir inovacijų rinkas 1

12 Vakarų valstybių – Vokietija, Jungtinė Karalystė (JK), JAV, Šveicarija, Švedija, Norvegija, Danija,...

Verslo aplinka
2022.08.18
JT, Ukrainos ir Turkijos lyderiai aptarė Zaporižios, grūdų eksporto ir taikos klausimus

Lvive ketvirtadienį vykusiose Volodymyro Zelenskio, Ukrainos prezidento, Recepo Tayyipo Erdogano, Turkijos...

Verslo aplinka
2022.08.18
ES nepavyko išsklaidyti įtampos tarp Serbijos ir Kosovo

Europos Sąjungai (ES) tarpininkaujant ketvirtadienį surengtos Serbijos ir Kosovo derybos „krizei suvaldyti“...

Verslo aplinka
2022.08.18
JAV žada surengti derybas dėl prekybos su Taivanu

JAV vyriausybė surengs derybas dėl prekybos su Taivanu, taip išreikšdama paramą demokratijai saloje, kurią...

Verslo aplinka
2022.08.18
Norvegijos centrinis bankas 0,5 proc. punkto padidino palūkanų normas

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį padidino palūkanų normas 0,5 proc. punkto iki 1,75% ir anonsavo dar...

Rinkos
2022.08.18
Rusija Kaliningrade dislokavo raketas „Kinžal“ 5

Rusija ketvirtadienį perkėlė į Kaliningrado sritį tris karinius lėktuvus, apginkluotus raketomis „Kinžal“,...

Verslo aplinka
2022.08.18
URM dėl naujų Pekino sankcijų išreiškė protestą Kinijos laikinajam reikalų patikėtiniui

Užsienio reikalų ministerija (URM) ketvirtadienį iškvietė Qu Baihua, Kinijos laikinąjį reikalų patikėtinį,...

Logistika
2022.08.18
VERT žada atlikti „Perlas energijos“ patikrinimą, Vyriausybė – kompensacijas klientams 16

Antros pagal klientų skaičių nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ sprendimas stabdyti veiklą...

Finansai
2022.08.18
Turkijos centrinis bankas mažina palūkanų normas, nepaisydamas 80% infliacijos

Turkijos centrinis bankas sumažino bazines palūkanų normas nepaisant beveik 80% siekiančios infliacijos...

Rinkos
2022.08.18
Apklausa: 66% JK torių balsuoja, jog kita premjere taptų L. Truss

Jungtinės Karalystės (JK) konservatorių lyderės posto siekianti Liz Truss 32 procentiniais punktais lenkia...

Verslo aplinka
2022.08.18
„Perlas energija“ neigia esanti nemokumo situacijoje, žada kompensacijas klientams

„Perlas energijos“ turto vertė – apie 15 mln. Eur, o įsipareigojimai viršija 14 mln. Eur, tvirtina įmonės...

Finansai
2022.08.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku