ES viliasi Ukrainos karo išvengti naujomis derybomis, bet įspėja dėl sankcijų

Publikuota: 2021-12-17
Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Andrijaus Dubčiako (AP/„Scanpix“) nuotr.
svg svg
Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Andrijaus Dubčiako (AP/„Scanpix“) nuotr.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį spaudė Rusiją grįžti prie taikos derybų su Ukraina ir pakartojo grasinimą drauge su JAV ir Jungtine Karalyste (JK) paskelbti beprecedenčių sankcijų Maskvai, jei rusų pajėgos peržengs Ukrainos sieną.

Atskirai NATO Šiaurės Atlanto Taryba atmetė „neteisingus Rusijos pareiškimus apie Ukrainos ir NATO provokacijas“, ir paragino Maskvą „tuojau pat deeskaluoti padėtį, ieškoti diplomatinių kanalų ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“.

ES raginimas grįžti prie derybų stalo paskelbtas Rusijai pranešus, kad ji perdavė JAV savo pasiūlymus dėl saugumo garantijų, siekdama derėtis dėl jų su Vašingtonu ir jo sąjungininkėmis NATO. Aljansas užsimena, kad galbūt norėtų juos aptarti.

JAV žvalgybos pareigūnai sakė, kad Rusija prie sienos su Ukraina perkėlė 70.000 karių ir rengiasi galimai invazijai kitų metų pradžioje. Maskva neigia turinti kokių nors planų atakuoti – kaip ir 2014 metais, kai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį – bet sako norinti garantijų, kad Ukraina niekada neįstos į NATO.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

ES lyderiai per ketvirtadienio susitikimą Briuselyje priėmė deklaraciją ir joje akcentavo, jog Rusija turi skubiai „deeskaluoti įtampą, sukeltą pajėgų telkimo prie jos sienos su Ukraina ir agresyvios retorikos“. ES lyderiai pakartojo „visiškai remiantys Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą“.

EVT išvadose sakoma, kad ES remia diplomatines derybas jau egzistuojančiu Normandijos formatu, apimančiu Rusiją, Ukrainą ir tarpininkaujančias Prancūziją bei Vokietiją. Šiomis derybomis siekiama įgyvendinti 2015 metais sudarytą taikos susitarimą.

Tuo pačiu ES lyderiai įspėjo Rusiją, kad ji patirs „didžiulių pasekmių“, jei įsiverš į Ukrainą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vėlų ketvirtadienio vakarą taip pat teigė, kad ES yra pasiruošusi taikyti griežtas priemones, kurios būtų nukreiptos prieš agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu.

G. Nausėda pabrėžė, kad iššūkiai reikalauja ES, NATO ir Rytų partnerystės šalių vienybės ir susitelkimo. Pasak jo, ES netoleruos agresijos, grasinimo valstybių suverenumui ir teritoriniam vientisumui Rytų kaimynystėje.

„Labai realiai vertiname situaciją, kuri klostosi prie Ukrainos sienos. Matome aiškias pastangas destabilizuoti saugumo situaciją šioje vietoje ir visame regione. Turime užbėgti už akių tokiems procesams“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Štai kodėl pavyko Europos Vadovų Tarybai vieningai priimti sprendimą dėl to, kad tokio konflikto eskalacijos atveju, esame apsirengę įvesti papildomas restriktyvias priemones, kurios būtų nukreiptos prieš agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu“, – kalbėjo jis.

Jis pabrėžė, jog Ukraina ir tolau gali tikėtis visapusiškos paramos savo reformų kelyje.

ES lyderiai pakartojo JAV, JK ir Didžiojo septyneto (G-7) šalių pastarųjų savaičių žinią, kad bet kokia tolesnė karinė agresija Ukrainos atžvilgiu Rusijai labai brangiai atsieis, ir nurodė, kad ES atsakas apims su partnerėmis suderintas griežtas priemones.

Geras formatas

ES nesutaria, kada skelbti sankcijas Maskvai. Prancūzija ir Vokietija nori palaukti ir reiškia susirūpinimą, kad tokie veiksmai galėtų paskatinti ataką. Šių šalių nuomone, galima surasti diplomatinį sprendimą.

Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai ketvirtadienį akcentavo, kad svarbu atgaivinti šiemet beveik nepasistūmėjusias derybas Normandijos formatu.

„Turime labai gerą formatą, Normandijos formatą, ir norime jį vėl suaktyvinti, vėl sužadinti, – žurnalistams sakė naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas  – Tai nebus lengva, neturėtume būti naivūs ir turėtume kalbėti labai aiškiai dėl sienų vientisumo.“

Prancūzijos ir Vokietijos taikos pastangos 2015-aisiais padėjo užbaigti didelio masto karo veiksmus Rytų Ukrainoje, kur Ukrainos pajėgos nuo 2014 metų kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Tačiau konfliktas, jau nusinešęs 14.000 gyvybių, teberusena.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori tiesioginio dialogo su JAV prezidentu Joe Bidenu.

„Maskva nenori grįžti prie Normandijos formato ir nori derėtis su JAV, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos aukšto rango diplomatas. – Amerikiečiai remia sugrįžimą prie šio formato, Maskvoje vyksta derybos, bet dar nieko nesutarta.“

Tuo metu ES rytinio sparno narės mano, kad sankcijos geriausiai veiktų kaip atgrasomoji priemonė ir turėtų būti skelbiamos nedelsiant. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat nori, kad daugiau sankcijų būtų paskelbta prieš galimą Rusijos invaziją, o ne po jos, tačiau jo prašymas atgarsio nesulaukė.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad ES neturėtų nuvertinti Rusijos pajėgų telkimo keliamos grėsmės, ir įspėjo, kad Maskvos veiksmai lemia blogiausią saugumo padėtį nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

„Kalbu ne tik apie Ukrainą, bet ir apie rytinį NATO flangą, apie Baltijos regioną“, – sakė G. Nausėda.

Agresorė

Tuo metu Kremlius vėl ragino Vakarų lyderius pateikti teisiškai įpareigojamų garantijų, kad Ukraina niekada neįstos į NATO ir kad šioje šalyje niekada nebus dislokuota Aljanso narių ginklų. Tokius žingsnius Maskva pavadino savo „raudona linija“.

JAV ir jų sąjungininkai atsisakė duoti tokį pažadą, bet V. Putinas ir J. Bidenas praėjusią savaitę sutarė dėl tolesnių derybų.

Ir ES, ir NATO pakartojo grasinimą Rusijai skelbti koordinuotas Europos ir JAV sankcijas. Vašingtonas panašiai kalbėjo apie „didžiulio masto“ atsaką Rusijos invazijos į Ukrainą atveju, nors ir bando kalbėtis su Maskva bei mažinti įtampą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pavadino Rusiją agresore.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pateikė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojai Karen Donfried saugumo reikalavimų sąrašą – netiesiogines karių atitraukimo nuo Ukrainos sienos sąlygas.

K. Donfried tuomet atvyko į NATO būstinę Briuselyje pasitarti su J. Stoltenbergu.

Vėliau NATO narės paskelbė, kad bet koks dialogas turės vykti „konsultuojantis su NATO partnerėmis Europoje“.

NATO vadovas taip pat susitiko su V. Zelenskiu ir bendroje spaudos konferencijoje tvirtino, kad sprendimą dėl Ukrainos stojimo į NATO priims tik 30 jos valstybių narių ir pats Kijevas.

„Nesileisime į kompromisus dėl Ukrainos teisės rinktis savo kelią. Nesileisime į kompromisus dėl NATO teisės ginti visas NATO sąjungininkes“, – pabrėžė J. Stoltenbergas, Maskvai reikalaujant garantijų, kad NATO nesiplės Rytų kryptimi.

Pasak jo, taip pat nebus kompromisų dėl NATO partnerystės su Ukraina. Jis nurodė, kad ši partnerystė svarbi abiem šalims ir nekelia pavojaus Rusijai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Rašyti komentarą 0
„CyberSec Pulse 2022“: profesionalų pamokos, kaip pagerinti kibernetinį ir duomenų saugumą Verslo tribūna

Kokios buvo pernai išmoktos kibernetinio saugumo pamokos, kokios žinios gali padėti verslui pagerinti duomenų...

Inovacijos
05:00
Draudimo sutarčių su vartotojais sąlygos turi būti skaidrios ir sąžiningos, tačiau praktikoje klaidų dar pasitaiko Verslo tribūna

Europos Sąjungos teisė griežtai reglamentuoja, kad vartojimo sutarčių sąlygos būtų skaidrios ir sąžiningos.

Žiniasklaida: JAV ir ES atsisakė sankcijų varianto, apimančio Rusijos atjungimą nuo SWIFT 18

Europos Sąjunga ir JAV nusprendė atsisakyti minties, taikant galimas naujas sankcijas Rusijai, atjungti šios...

Verslo aplinka
2022.01.17
Europa neskuba skiepyti ketvirtąją doze nuo COVID-19 2

Kai kurios pasaulio valstybės svarsto galimybę siūlyti gyventojams pasiskiepyti antrąja sustiprinančia doze...

Verslo aplinka
2022.01.17
Ukraina patyrė dar vieną programišių ataką

Ukrainos valstybinė specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnyba pranešė apie naują programišių ataką,...

Verslo aplinka
2022.01.17
Baltarusija paskelbė apie karines pratybas su Rusija

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pirmadienį paskelbė, kad jo armija kitą mėnesį...

Verslo aplinka
2022.01.17
Baltijos jūroje NATO dislokavo Nyderlandų amfibinių operacijų laivą

NATO Baltijos jūroje dislokavo Nyderlandų amfibinių atakų (galinčių taikinius neutralizuoti tiek sausumoje,...

Verslo aplinka
2022.01.17
Vokietijos ministrė: imsimės priemonių prieš „Nord Stream 2“, jeigu Rusija eskaluos situaciją prie Ukrainos 9

Vokietija kartu su partneriais imsis priemonių dėl Rusijos dujotiekio per Baltijos jūrą projekto „Nord Stream...

Verslo aplinka
2022.01.17
Kinijos prezidentas: konfrontacija problemų neišsprendžia

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį sakydamas kalbą pasaulio lyderiams per virtualų Davoso forumą...

Verslo aplinka
2022.01.17
A. Armonaitė sako, kad yra nerimo dėl investuotojų planų Lietuvoje 34

Ekonomikos ir inovacijų ministrė pripažino, jog esama nerimo dėl Lietuvoje veikiančių užsienio investuotojų...

Verslo aplinka
2022.01.17
Kinijoje gimė mažiausiai kūdikių per 6 dešimtmečius 9

Nepaisant Kinijos vyriausybės pastangų skatinti šeimas susilaukti daugiau vaikų, 2021 m. gimstamumas mažėjo –...

Verslo aplinka
2022.01.17
10-ies pasaulio milijardierių turtas per pandemiją išaugo dvigubai

Dešimt turtingiausių pasaulio žmonių padvigubino savo turtą per pirmuosius dvejus koronaviruso pandemijos...

Verslo aplinka
2022.01.17
Pagal ligos pobūdį diskriminuojami pacientai ir antikonstitucinis jų teisių ribojimas. Vaistų kompensavimo grimasos Lietuvoje Verslo tribūna

Praėjusių metų vasarą garsiai nuskambėjo Seimo panaikinta pigiausio vaisto „pirmo paskyrimo“ taisyklė.

Verslo aplinka
2022.01.17
Po Kinijos spaudimo Lietuvai JAV kapitalo įmonė dvejoja dėl padangų perdirbimo gamyklos Kauno LEZ Premium 22

JAV įmonė „Rubbintec, Inc.“, investavusi į UAB „Polylema“, užsiimančią naudotų padangų perdirbimo...

Pramonė
2022.01.17
Vyriausybė: bent kol kas nėra reikalo turėti naują kriterijų karantino įvedimui

Vyriausybė tikina, kad koreguojant pandemijos valdymo priemones yra be kita ko stengiamasi išvengti naujo...

Verslo aplinka
2022.01.17
Lėtėjant augimui, Kinijos centrinis bankas imasi skatinti ekonomiką

Kinijos centrinis bankas pirmadienį sumažino vidutinio laikotarpio skolinimosi (MLF) kainą – pirmą kartą nuo...

Rinkos
2022.01.17
Nuo vasario Austrijoje įvedama privaloma vakcinacija nuo koronaviruso 15

Austrija vasarį taps pirmąja Europos šalimi, kur suaugusiesiems bus privaloma skiepytis nuo COVID-19,...

Verslo aplinka
2022.01.17
Sekmadienį diagnozuoti 2.603 nauji COVID-19 atvejai, visi 4 mirusieji nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai 1

Praėjusią parą nustatyti 2.603 nauji COVID-19 atvejai, mirė keturi žmonės, rodo pirmadienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.01.17
Mokesčių reforma: ilgai laukę laukit dar Premium 9

Siūlymus dėl nuo 2023-iųjų įsigaliosiančios mokesčių pertvarkos Vyriausybė žada pateikti netrukus – Seimo...

Verslo aplinka
2022.01.17
J. Stoltenbergas: NATO nesutiks išvesti pajėgų iš valstybių narių 4

NATO nepriims Rusijos reikalavimų išvesti savo karius iš šalių, įstojusių į Aljansą nuo 1997 metų, nes negali...

Verslo aplinka
2022.01.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku