Seimas nesutiko specialioje komisijoje tirti baltarusiškų trąšų tranzitą

Už tai, kad Seime būtų suformuota laikinoji komisija baltarusiškų trąšų klausimui tirti, ketvirtadienį plenariniame posėdyje buvo 61 iš 128 balsavime dalyvavusių Seimo narių. Prieš buvo 54, susilaikė 13.

Kitu balsavimu 67 parlamentarai prieš 62 pritarė tam, kad nutarimo projektas dėl laikinosios komisijos sudarymo būtų „grąžintas iniciatoriams tobulinti“.

Projektą buvo pasirašęs 51 opozicinių frakcijų narys. 

Jį posėdyje pristatęs opozicijos atstovas Jonas Pinskus sakė, kad komisija turėtų aiškintis visas susidariusios situacijos dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes.

„Siekiama išsiaiškinti, kas prisimelavo šitoje istorijoje – kas priiminėjo sprendimus, ar tai buvo daroma su ministrų žinia, kaip ten vyko derinimai dėl įvairių finansinių atsiskaitymų, avansų“, – kalbėjo parlamentaras.

Taip pat, anot J. Pinskaus, komisija netiesiogiai keltų ir aukštų pareigūnų, visų pirma ministrų, atsakomybės klausimą. 

Tyrimą komisijai norėta pavesti atlikti iki kitų metų kovo 31 d. Jai siūlyta užduoti septynis klausimus:

• nustatyti, kokie atsakingi asmenys 2021 08 09 „Lietuvos geležinkeliuose“ pradėjo ir po to vykdė konsultacijas ir susitikimus su bankais, siekiant išsiaiškinti jų poziciją dėl JAV sankcijų bei įvertinti Lietuvos banko poziciją;
• nustatyti  2021 08 23 „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdžio bei 2021 08 30 „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, teisės ir atitikties vadovės bei finansų vadovo susitikimo su Užsienio reikalų ministerijos (URM) viceministru ir sankcijų grupės vadove aplinkybes, nustatyti priimtus sprendimus bei tai kiek su esama situacija buvo supažindinta URM ir Susisiekimo ministerijos (SM) aukščiausieji vadovai – ministrai;
• nustatyti 2021 09 24 SM susitikimo su JAV Užsienio aktyvų kontrolės biuro OFAC tyrėjais aplinkybes bei jo metu priimtus sprendimus, o taip pat kitus bendradarbiavimo/tarimosi su OFAC atvejus ir jų metu priimtus sprendimus;
• įvertinti 2021 09 28 „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdžio aplinkybes bei nustatyti jo metu priimtus sprendimus ir už jų kontrolę atsakingus asmenis;
• įvertinti „Lietuvos geležinkeliai“ kreipimąsi su laišku į „Belaruskalij“ dėl perėjimo prie išankstinių apmokėjimų bei iš to sekusius susitarimus, nustatyti juos inicijavusius ir už juos atsakingus asmenis, avansinių mokėjimų gavimo aplinkybes. Nustatyti, ar URM ir (arba) SM ministrai arba premjerė buvo informuoti apie gautus avansinius mokėjimus ir, jei taip – tai kokiu mastu, kokie jų veiksmai sekė po informacijos gavimo;
• nustatyti aplinkybes, kurioms esant 2021 11 08 „Lietuvos geležinkeliai“ gavo oficialų komercinį pasiūlymą iš vienos mokėjimų platformos dėl „Belaruskalij“ mokėjimų  aptarnavimo po 2021 12 08 bei įvertinti, kokia apimtimi apie šį pasiūlymą buvo žinoma URM ir SM ministrams, jų politinei komandai; kokius sprendimus ar vertinimus ministrai, jų politinė komanda pateikė „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei;
• nustatyti, ar Vyriausybėje, dalyvaujant premjerei ir (arba) Vyriausybės kanclerei, buvo aptartas „Belaruskalij“ trąšų tranzitas JAV sankcijų taikymo metu ir (arba) su tuo susiję avansiniai mokėjimai, ir, jei buvo, kokie sprendimai tranzito ir (arba) avansinių mokėjimų atžvilgiu buvo priimti.

Bet valdančiosios koalicijos atstovai diskusijos plenariniame posėdyje metu neparėmė opozicijos iniciatyvos.

Liberalas Eugenijus Gentvilas sutiko, kad „klausimų šioje istorijoje visiems kyla labai daug“, tačiau pasiūlė neformuoti naujos laikinosios komisijos.

„Galima būtų pavesti šiuos klausimus išnagrinėti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Ekonomikos komitetams atliekant parlamentinę kontrolę“, – tikino politikas.

Panašiai pasisakė ir valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Jeigu yra kokių nors klausimų, juos gali atsakyti komitetai, panagrinėti, ko reikia, kas buvo, kviestis valstybės tarnautojus atsakyti į tuos klausimus“, – sakė jis.

Anot ministro, parlamentiniai tyrimai dažnai naudojami kaip politinis įrankis prieš oponentus, todėl konservatorius abejoja tokių parlamentinio tyrimo komisijų darbo konstruktyvumu: „Matėme praėjusioje kadencijoje, kad tai buvo naudojamas kaip politinis ginklas, politinis instrumentas, niekaip neprisidedantis nei prie geresnės teisėkūros, nei prie kokių nors svarbių klausimų atsakymų, o daugiau purvo balos sukūrimas, kurioje turi visi vienodai smagiai jaustis.“

J. Pinskus į tokius valdančiųjų pareiškimus atsakė, kad jau ir dabar, be atskiro pavedimo, šiedu komitetai gali vykdyti tokią kontrolę, bet, anot politiko, ir laikinoji komisija „tikrai yra pagrįsta šiuo atveju ir ji turės ką veikti“.  

Po neigiamo Seimo balsavimo opozicijos atstovai neatmetė galimybės dar parlamentinėje rudens sesijoje grįžti prie klausimo dėl specialiosios komisijos sudarymo. 

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 d. įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Lietuvos Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

Antradienio vakarą „Lietuvos geležinkelių“ valdyba su jos vadovu Mantu Bartuška sutarė, kad šis atsistatydins po pereinamojo laikotarpio, taip siekiant sumažinti reputacines rizikas.