Kilus ginčams dėl Taivano, Kinija pažemino diplomatinį atstovavimą su Lietuva

Pranešimas yra papildytas M. Morawieckio citatomis.

Tokį sprendimą Pekinas priėmė reaguodamas į Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymą šią savaitę.

Tai reiškia, kad Vilniuje ir Pekine nebedirbs Kinijos ir Lietuvos ambasadoriai, o diplomatinėms atstovybėms vadovaus žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai.

„Kinijos vyriausybė turėjo sumažinti diplomatinius santykius tarp dviejų šalių, (...) siekdama apsaugoti savo suverenitetą ir pagrindines tarptautinių santykių normas“, – teigiama sekmadienio rytą išplatintame ministerijos pranešime.

„Lietuvos vyriausybė turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes“, – rašoma jame.

Kinijos URM pridūrė, kad Lietuvos veiksmai sukūrė „blogą precedentą tarptautinėje erdvėje“.

Prieš kelis mėnesius Kinija jau atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo, kad Lietuva padarytų tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.

URM apgailestauja

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) sekmadienį pareiškė apgailestaujanti dėl Kinijos sprendimo oficialiai mažinti diplomatinį atstovavimą ir pabrėžė, jog Lietuva turi teisę plėsti ryšius su Taivanu.

„Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija apgailestauja dėl Kinijos sprendimo negrąžinti ambasadorių ir pakeisti Kinijos ir Lietuvos diplomatinius santykius iki laikinojo reikalų patikėtinio lygio“, – teigiama URM pareiškime.

„Lietuva dar kartą patvirtina, kad laikosi „Vienos Kinijos“ politikos, bet kartu turi teisę plėsti bendradarbiavimą su Taivanu ir priimti bei steigti nediplomatines atstovybes tokių ryšių praktiniam plėtojimui užtikrinti, kaip tai daro daugelis kitų valstybių“, – rašoma jame.

„Taivaniečių atstovybės Lietuvoje priėmimas yra grįstas ekonominiais interesais“, – tvirtina ministerija.

Kiniją pykdo Lietuvos sprendimas leisti Taivaniečių atstovybei veikti pavadinime naudojant salos vardą, nes Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.

Lietuvos verslininkai sako, kad dėl Vilniaus ir Pekino nesutarimų prekyba su šia Azijos šalimi gerokai apsunko.

Lietuva dar pavasarį išstojo iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo formato su Kinija 17+1, pastaraisiais metais stiprino ryšius su kitomis Tolimųjų Rytų šalimis.

M. Morawieckis remia Lietuvą

Vilniuje sekmadienį viešintis Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė paramą Lietuvos sprendimui leisti šalyje veikti Taivaniečių atstovybei.

„Lietuva – mūsų vienas artimiausių partnerių ir mes esame draugai, todėl tikimės, kad tai, ką Lietuva daro, yra Lietuvos valstybės interesas. Mes labai remiame visus Lietuvos veiksmus, taip pat ir šiuo klausimu“, – spaudos konferencijoje su premjere Ingrida Šimonyte sakė M. Morawieckis.

„Visada suprasime ir kursime partnerystę su vienu mūsų artimiausių draugų“, – pridūrė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė spaudos konferencijoje parėžė, kad Kiniją įpykdžiusi Taivaniečių atstovybė nėra diplomatinė ir bus skirta plėtoti ekonominiams, kultūriniams Lietuvos ir Taivano ryšiams.

„Tai, kad Lietuva nori intensyvinti ekonominius, kultūrinius, mokslinius ryšius su Taivanu, buvo paskelbta Vyriausybės programoje, ir tas žingsnis neturėjo kažko labai nustebinti“, – sakė ministrė pirmininkė.

Pasak jos, leisdama veikti Taivaniečių atstovybei Lietuva nepažeidė „vienos Kinijos“ politikos.