Valdantieji susitelkė – atmestas prezidento veto dėl mokamų testų

Tekstas papildytas nuoroda į detalius balsavimo rezultatus, politikų ir prezidentūros komentarais.

Už tai, kad veto būtų atmestas, ketvirtadienio Seimo plenariniame posėdyje balsavo 73, prieš atmetimą buvo 57 Seimo nariai ir 4 susilaikė.

Detalius balsavimo rezultatus galima rasti ČIA. (Šiuo atveju balsavę už pasisakė už tai, kad prezidento veto būtų atmestas, balsavę kitaip – neprieštaravo veto.)

Veto atmetimui reikėjo ne mažiau kaip 71 balso.

Ketvirtadienį sugebėjus atmesti veto, G. Nausėda privalės pasirašyti įstatymą dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams ir jis įsigalios nuo gruodžio 1-osios.

Premjerė paaiškino, kodėl siekta atmesti veto

74 balsus koalicijoje turintys valdantieji jau iš anksto deklaravo norintys atmesti veto ir prieš lemiamą balsavimą telkė savo pajėgas – kai kurie politikai sutrumpino užsienio komandiruotes ar į jas neišvyko.

Premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad valdantieji siekė atmesti prezidento veto ne dėl paties atmetimo, bet siekdami paskatinti žmones skiepytis.

„Nėra svarbu atmesti prezidento veto, o yra svarbu, kad žmonės skiepytųsi“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Ji pažymėjo, kad nuostata dėl profilaktinių COVID-19 testų finansavimo biudžeto lėšomis buvo priimta, kai ne visi norintys galėjo pasiskiepyti, o dabar esant pakankamai vakcinų tokia tvarka „kelia tam tikrų moralinių dilemų“.

„Deja, bet dabar galiojanti tvarka, kuri leidžia mokesčių mokėtojų pinigais gana nesunkiai finansuoti savo kitus pasirinkimus be aiškių medicininių priežasčių, turbūt kad kelia tam tikrų moralinių dilemų, todėl Vyriausybė siūlo šitos nuostatos atsisakyti“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.

„Dar kartą priminsiu, kai buvo numatytas profilaktinis testavimas mokesčių mokėtojų pinigais, nes visais kitais atvejais profilaktika yra apmokama darbuotojo arba darbdavio lėšomis, tuo metu, kai vakcinos buvo neprieinamos kiekvienam norinčiam ir turinčiam galimybę pagal amžiaus kategoriją pasiskiepyti. Dabar taip nėra, ir jei žmonės vis dėlto daro kitus pasirinkimus, turbūt už tuos pasirinkimus jie galėtų ir patys susimokėti“, – kalbėjo premjerė.

Klausiama, ar valdantieji dabar nesugadins santykių su prezidentūra, premjerė atsakė, kad „nei parlamentas nėra prezidento viršininkas, neigi prezidentas nėra parlamento viršininkas“: „Nežinau, ką jūs dedate į turinį „santykiai“, bet reikia suprasti vieną labai paprastą dalyką – nei parlamentas nėra prezidento viršininkas, neigi prezidentas nėra parlamento viršininkas, ir čia jau yra kiekvienos iš šių institucijų atsakomybės ir supratimo apie sprendžiamus klausimus parodymas ar įrodymas, ir kiekviena institucija pagal savo supratimą elgiasi.“

„Kadangi prezidentas yra vienas, jo sprendimai turbūt lengviau paaiškinami, Seime yra 141 narys ir kaip susidėlios balsavimas, pamatysime, bet turbūt kad argumentų įstatymų atmetimams arba jų laikymui nepriimtais reikėtų daugiau“, – pridūrė premjerė.

Sveikatos komiteto argumentai

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK), svarstęs šį prezidento veto, nusprendė jo nepalaikyti, bet tokį sprendimą priėmė tik komiteto pirmininko, konservatoriaus Antano Matulo balsu, nes 6 komiteto nariai buvo už veto atmetimą, 6 – už priėmimą.

„Lietuvoje taikomos įvairios COVID-19 ligos profilaktikos ir kontrolės priemonės, tačiau šios priemonės nėra pakankamos užkirsti kelią infekcijos plitimui. Gyventojų tikslinis ir profilaktinis testavimas, darbuotojų profilaktinis testavimas gali padėti kuo anksčiau nustatyti asmenis, užsikrėtusius koronaviruso infekcija, juos izoliuoti ir išaiškinti bei izoliuoti su sergančiuoju asmeniu sąlytį turėjusius asmenis, taip sumažinant viruso išplitimo galimybę. Tačiau tiek testavimas, tiek bendrosios profilaktikos priemonės nėra pakankamos, kad būtų galima apsaugoti nuo užsikrėtimo ar suvaldyti viruso plitimą visuomenėje“, – nurodoma SRK argumentuose.

„Skiepijimas yra efektyvi ir šiuo metu efektyviausia turima priemonė užkirsti kelią koronaviruso infekcijos plitimui ar užsikrėtimui ja, apsaugoti asmenis, užsikrėtusius šia liga, nuo komplikacijų ir hospitalizacijos bei mirties. Tik pasiekus pakankamas skiepijimo apimtis būtų galima suvaldyti viruso plitimą visuomenėje. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje sparčiai plinta pavojinga viruso delta atmaina bei į tai, kad COVID-19 ligos epidemiologinė situacija šalyje yra sparčiai blogėjanti, būtina intensyvinti skiepijimosi tempą, didinti pasiskiepijusių asmenų kiekį ir taip užtikrinti visuomenės saugumą. Siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos plitimui ir užtikrinti visuomenės saugumą, darbuotojai, kurie privalo tikrinti sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, turėtų būti paskatinti skiepytis nebeapmokant jų privalomo sveikatos tikrinimo dėl ligos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija“, – teigė komitetas.

Kas ką sakė iš Seimo tribūnos

Ketvirtadienį vykusių diskusijų Seimo plenariniame posėdyje metu valdantieji vardijo argumentus, kodėl veto turi būti atmestas, bet opozicija sutiko su prezidento nuomone.

Eugenijus Gentvilas, valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovas, iš Seimo tribūnos sakė: „Neįtikino prezidento veto, kuris buvo be jokių pasiūlymų, kaip galima būtų pataisyti šį įstatymą ir taip pasiekti tikslą, kad kuo daugiau žmonių vakcinuotųsi. Būtent todėl valdantieji bando susitelkti ir siekia atmesti šį veto.“

„Atvejų daugėja šiandien, ligoninės pildosi šiandien, žmonės miršta šiandien. O mes trypčiojame vietoje ir delsiame priimti sprendimus, kurie paspartins vakcinavimo procesą. Jeigu dėl Lukašenkos hibridinio karo sugebame susitelkti, tai kodėl išskystame dėl hibridinio maro?“, – retoriškai klausė valdantysis konservatorius Mindaugas Lingė.

„Nemokami testai yra ne kas kita, bet tam tikras valstybės apmokamas raginimas nesivakcinuoti. Todėl to reikėtų išvengti, atmetant prezidento veto“, – pridūrė jis.

Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtino, kad yra daug argumentų už nemokamus testus.

„Darbuotojai šiandien tampa įkaitais nesibaigiančios kovos tarp prezidento ir konservatorių. Nekartosiu, kad testavimas yra pandemijos valdymo viena priemonių. Bet taip pat priminsiu, kad vakcinavimas Lietuvoje nėra privalomas. Jeigu jis būtų privalomas, tuomet ir testavimas negalėtų būti nemokamas. Bet turi išlikti savanoriškumas šiuo klausimu. Todėl palaikau prezidento veto ir balsuosiu už tai, kad testai išliktų nemokami“, – teigė politikas.

Už prezidento nuomonės parėmimą pasisakė ir opozicinės Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas.

„Valdantieji iškart pareiškė, kad neįsiklausys į prezidento argumentus. Konservatorių atstovai tikino, kad neva prezidentas „išsitraukė kardą“, todėl esą ir jie „išsitrauks kardą“.

Apmaudu, kad premjerė reaguoja emocingai ir puola opoziciją dėl jos klausimų apie vaistus prieš koronavirusą. Mus bandoma supriešinti. Tai neatsakinga. Ir tam reikia pasipriešinti, įsiklausant į valstybės vadovo poziciją“, – sakė jis.

Prezidentūra: Seimas turės prisiimti atsakomybę

Atmetęs veto dėl mokamų testų Seimas prisiima atsakomybę už šio sprendimo pasekmes, ketvirtadienį pareiškė prezidentūra.

„Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas prezidentas vetavo dėl jų keliamų epidemiologinių rizikų. Kuo didesnės profilaktinio testavimo apimtys, kuo platesnis testavimo prieinamumas yra labai svarbūs veiksniai apsaugant nuo viruso plitimo ir pasiskiepijusius, ir nepasiskiepijusius žmones“, – rašoma BNS pateiktame prezidentūros komentare.

„Prezidentas gerbia Seimo sprendimą prisiimti atsakomybę už rizikas, kurias šis sprendimas kelia“, – teigiama jame.

Anksčiau valstybės vadovas yra sakęs, kad susitaikys su bet kokiu Seimo sprendimu.

G. Nausėda praėjusią savaitę vetavo Seimo anksčiau priimtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kad periodiškai testuotis dėl COVID-19 turintys nepasiskiepiję darbuotojai nuo gruodžio 1 d. tai darytų savo lėšomis.

Valstybės vadovo teigimu, šie Vyriausybės inicijuoti pakeitimai nepadėtų valdyti pandemijos, o galėtų reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus. 

Valdantieji pabrėžė iš prezidento neišgirdę argumentų, kodėl reikia atmesti priimtas pataisas, taip pat kritikavo, kad šalies vadovas grąžino pataisas nepateikęs savo pasiūlymų.

Opozicija tuo metu gana vieningai stojo į prezidento pusę.