Per ES viršūnių susitikimą teisinis ginčas su Lenkija liko neišspręstas

Teisės viršenybės klausimas buvo ypač sunkus.

„Rytų“ ir „Vakarų“ nesutarimai tikriausiai tęsis ir penktadienį, lyderiams sugrįžus aptarinėti migracijos – klausimo, smarkiai supriešinusio europiečius, kai Vokietija 2015 metais atvėrė savo sienas nuo karo bėgantiems prieglobsčio prašytojams.

Lenkija ir vėl gynė spalio 7 dieną jos Konstitucinio Tribunolo priimtą sprendimą, kad ES teisė taikytina tik tam tikrose apribotose srityse, o visur kitur pirmumą turi Lenkijos įstatymai.

Europos Komisija ir kai kurios narės, įskaitant Nyderlandus, Suomiją ir Belgiją, pareiškė, kad tokia pozicija žalinga ES sanglaudai ir yra teisinė priedanga Varšuvai, jai siekiant panaikinti teismų nepriklausomumą ir nebesilaikyti demokratinių normų.

Tačiau dėl Prancūzijos ir Vokietijos, spaudusių kalbėtis, o ne kovoti su Lenkija, autoriteto ginčo metu buvo išsaugota tam tikra ramybė.

Apsikeitė nuomonėmis

Prieš pat viršūnių susitikimą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel surengė dvišalius susitikimus su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.

E. Macronas paragino M. Morawieckį „rasti sprendimą, atitinkantį mūsų principus ir bendras taisykles“, sakė vienas Eliziejaus rūmų pareigūnas.

Tuomet lyderiai surengė palyginti trumpą, dviejų valandų diskusiją šiuo klausimu. Ją pradėjo M. Morawieckis.

Remiantis „Politico“ skelbiama informacija, galutinėse formaliose šio EVT išvadose ES ir Lenkijos teisės viršenybės ginčas nebus paminėtas. Tačiau Charles‘is Michelis, EVT pirmininkas, paruošė savo neformalias pastabas po ES lyderių diskusijų.

Remiantis vienu ES pareigūnu, EVT pirmininkas teigė, kad „diskusijos parodė, kad EVT narės yra įsitikinusios, kad tesiės viršenybė ir teisėjų nepriklausomumas yra fundamentalūs. Teisiniai ir instituciniai instrumentai jau buvo pasitelkti ir gali būti pasitelkti ir ateityje, siekiant tai užtikrinti“.

Ant ES pareigūno, vakar vykę debatai buvo proga identifikuoti nesutarimus ir geriau suprasti skirtingas pozicijas.

„EVT pirmininkas padarė išvadą, kad politinės diskusijos privalo tęstis ir toliau, siekiant surasti išeitį. Vakar vakaro debatai yra žingsnis į priekį, padėsiantis surasti tą išeitį“, – „Politico“ cituoja ES pareigūną.

VŽ primena, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda prieš vykdamas į EVT, teigė, kad ES lyderiai turėtų vengti karštų sprendimų, ypač susijusių su finansinėmis nuobaudomis Lenkijai. Lietuvos prezidentas tikino, kad Lietuva, prireikus, galėtų būti tarpininke tarp ES ir Lenkijos, siekiant surasti išeitį.

„Debatai vyko ramiai“, – sakė vienas ES pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

Tačiau prieš tai keturias valandas ginčytasi dėl energetikos – iš pradžių pagrindiniu laikyto darbotvarkės klausimo.

Europa ieško būdų, kaip dorotis su pasauline energijos krize, laikantis savo ambicingos žaliosios politikos, kurią ES po dviejų savaičių pristatys per svarbią Jungtinių Tautų konferenciją klimato kaitos klausimais COP26.

Diplomatai sakė, kad Čekijos premjeras Andrejus Babišas, kurį rėmė Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas, atsisakė pasirašyti viršūnių susitikimo išvadas dėl energijos, norėdamas naujų formuluočių dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) – didžiausios pasaulyje taršos leidimų rinkos, kai pramonė moka už teisę teršti. A. Babišas šiai sistemai nepritaria.

Ir V. Orbanas, ir A. Babišas yra M. Morawieckio sąjungininkai, o Vengrija ir Lenkija yra susitarusios savo veto teise ginti viena kitą nuo bet kokių ES bandymų jas nubausti.

Šių dviejų ginčų sukelta trintis apkartino ES viršūnių susitikimą – tikriausiai paskutinį A. Merkel, perduosiančiai valdžią po rugsėjo rinkimų, kuriuose ji nedalyvavo, formuojamai naujai vyriausybei.