Per ES virðûniø susitikimà teisinis ginèas su Lenkija liko neiðspræstas

Teisës virðenybës klausimas buvo ypaè sunkus.

„Rytø“ ir „Vakarø“ nesutarimai tikriausiai tæsis ir penktadiená, lyderiams sugráþus aptarinëti migracijos – klausimo, smarkiai suprieðinusio europieèius, kai Vokietija 2015 metais atvërë savo sienas nuo karo bëgantiems prieglobsèio praðytojams.

Lenkija ir vël gynë spalio 7 dienà jos Konstitucinio Tribunolo priimtà sprendimà, kad ES teisë taikytina tik tam tikrose apribotose srityse, o visur kitur pirmumà turi Lenkijos ástatymai.

Europos Komisija ir kai kurios narës, áskaitant Nyderlandus, Suomijà ir Belgijà, pareiðkë, kad tokia pozicija þalinga ES sanglaudai ir yra teisinë priedanga Varðuvai, jai siekiant panaikinti teismø nepriklausomumà ir nebesilaikyti demokratiniø normø.

Taèiau dël Prancûzijos ir Vokietijos, spaudusiø kalbëtis, o ne kovoti su Lenkija, autoriteto ginèo metu buvo iðsaugota tam tikra ramybë.

Apsikeitë nuomonëmis

Prieð pat virðûniø susitikimà Prancûzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerë Angela Merkel surengë dviðalius susitikimus su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.

E. Macronas paragino M. Morawiecká „rasti sprendimà, atitinkantá mûsø principus ir bendras taisykles“, sakë vienas Eliziejaus rûmø pareigûnas.

Tuomet lyderiai surengë palyginti trumpà, dviejø valandø diskusijà ðiuo klausimu. Jà pradëjo M. Morawieckis.

Remiantis „Politico“ skelbiama informacija, galutinëse formaliose ðio EVT iðvadose ES ir Lenkijos teisës virðenybës ginèas nebus paminëtas. Taèiau Charles‘is Michelis, EVT pirmininkas, paruoðë savo neformalias pastabas po ES lyderiø diskusijø.

Remiantis vienu ES pareigûnu, EVT pirmininkas teigë, kad „diskusijos parodë, kad EVT narës yra ásitikinusios, kad tesiës virðenybë ir teisëjø nepriklausomumas yra fundamentalûs. Teisiniai ir instituciniai instrumentai jau buvo pasitelkti ir gali bûti pasitelkti ir ateityje, siekiant tai uþtikrinti“.

Ant ES pareigûno, vakar vykæ debatai buvo proga identifikuoti nesutarimus ir geriau suprasti skirtingas pozicijas.

„EVT pirmininkas padarë iðvadà, kad politinës diskusijos privalo tæstis ir toliau, siekiant surasti iðeitá. Vakar vakaro debatai yra þingsnis á prieká, padësiantis surasti tà iðeitá“, – „Politico“ cituoja ES pareigûnà.

VÞ primena, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausëda prieð vykdamas á EVT, teigë, kad ES lyderiai turëtø vengti karðtø sprendimø, ypaè susijusiø su finansinëmis nuobaudomis Lenkijai. Lietuvos prezidentas tikino, kad Lietuva, prireikus, galëtø bûti tarpininke tarp ES ir Lenkijos, siekiant surasti iðeitá.

„Debatai vyko ramiai“, – sakë vienas ES pareigûnas, nenorëjæs skelbti savo pavardës.

Taèiau prieð tai keturias valandas ginèytasi dël energetikos – ið pradþiø pagrindiniu laikyto darbotvarkës klausimo.

Europa ieðko bûdø, kaip dorotis su pasauline energijos krize, laikantis savo ambicingos þaliosios politikos, kurià ES po dviejø savaièiø pristatys per svarbià Jungtiniø Tautø konferencijà klimato kaitos klausimais COP26.

Diplomatai sakë, kad Èekijos premjeras Andrejus Babiðas, kurá rëmë Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas, atsisakë pasiraðyti virðûniø susitikimo iðvadas dël energijos, norëdamas naujø formuluoèiø dël ES apyvartiniø tarðos leidimø prekybos sistemos (ETS) – didþiausios pasaulyje tarðos leidimø rinkos, kai pramonë moka uþ teisæ terðti. A. Babiðas ðiai sistemai nepritaria.

Ir V. Orbanas, ir A. Babiðas yra M. Morawieckio sàjungininkai, o Vengrija ir Lenkija yra susitarusios savo veto teise ginti viena kità nuo bet kokiø ES bandymø jas nubausti.

Ðiø dviejø ginèø sukelta trintis apkartino ES virðûniø susitikimà – tikriausiai paskutiná A. Merkel, perduosianèiai valdþià po rugsëjo rinkimø, kuriuose ji nedalyvavo, formuojamai naujai vyriausybei.