Pertvarkomas lošimų verslas, griežtės jo veiklos sąlygos

Be to, Lošimų priežiūros tarnyba veiklos leidimą išduos arba jį pratęs tik tuomet, kai bendrovė turės savivaldybės tarybos sutikimą. Dabartiniai leidimai azartinių lošimų organizatoriams galios ilgiausiai iki 2027-ųjų vidurio.

Ketvirtadienį plenariniame posėdyje už tokias Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko inicijuotas Aazartinių lošimų įstatymo pataisas balsavo 94 Seimo nariai, 5 buvo prieš, susilaikė 23 parlamentarai.

Pasak M. Majausko, priimtomis pataisomis „bus skaldomas šiuo metu galiojantis monopolis“.

Diskusijos metu opozicija atkreipė dėmesį į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įspėjimus, kad dalis naujo reglamentavimo gali sudaryti sąlygas juos taikyti nevienareikšmiškai ir taip padidinti korupcijos pasireiškimo riziką. STT priekaištauja, kad pagal naują tvarką daliai lošimų verslo, pvz., nuotolinių lošimų organizatoriams, licencija galiotų neterminuotai.

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė lošimų verslo pertvarkos įstatymuose pasigedo konkretumo ir aiškumo, o Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad šios pataisos esą yra korupcinės  – anot jo, spragos lošimų rinkos priežiūroje skatins prasilošimus ir savižudybes. 

Šios frakcijos narys Andrius Palionis apgailestavo, kad lošimų verslo pertvarka iškreips konkurenciją, o fizinių lošimų vietų mažinimas nuotolinių sąskaita sumažins darbo vietų, kurių dabar yra apie 1.500. 

„Mes jau ir vadinamųjų antžeminių lošimo punktų nebesugebam tinkamai sukontroliuot, ką jau kalbėti apie nuotolinius lošimus, kurių steigimo tvarka dabar liberalizuojama, nepaisant net ir to, kad licencijos brangs ir įsteigti tokius nuotolinius lošimus taps brangiau“, – kalbėjo Seimo narė Rita Tamašunienė.

Bet kiti opozicijos atstovai pasisakė kiek kitaip.

„Man visąlaik geriausias rodiklis – tokio pobūdžio veikla užsiimančio verslo lobistų reakcija. Jeigu jie prieštarauja pasiūlytoms pataisoms, reikia už jas balsuoti. Taip, šiuo atveju pasiūlytieji projektai nėra idealūs, tačiau lobistai jiems prieštarauja, todėl siūlyčiau balsuoti už ir ateityje dar labiau sugriežtinti šį verslą, nes turi būti mažinamas prieinamumas azartinių lošimų srityje ir užtikrintas kuo didesnis šio verslo skaidrumas, jo kontrolė“, – sakė parlamentaras Aurelijus Veryga.

M. Majauskas pritarė daliai STT pastabų – dėl poreikio nustatyti kriterijus, kuriais remiantis savivaldybės galės neišduoti lošimų organizatoriams leidimo.

„Lošimų organizavimas yra specifinė verslo rūšis, kuri daro neigiamą poveikį visuomenei ir individui, todėl vietos savivaldos dalyvavimas leidimų išdavimo procese yra labai reikšmingas“, – BNS teigė M. Majauskas. 

Priimtomis pataisomis nustatyta, kad licencija už nuotolinius lošimus nuo 2022 m. liepos kainuotų 0,5 mln. Eur, už kazino, stalo lošimus ir A bei B kategorijos lošimų automatus – po 0,3 mln. Eur, už bingo, totalizatorių ir lažybų punktus – po 0,1 mln. Eur. Norint gauti licenciją visoms veikloms, tektų sumokėti 1 mln. eurų.

Įmonės, norinčios organizuoti nuotolinius stalo lošimus ar lošimus A kategorijos automatais, privalės turėti bent 1,158 mln. Eur įstatinį kapitalą, nuotolines lažybas, totalizatorių, lošimus B kategorijos automatais, bingo lošimus – 289.000 Eur, o nuotolinį žirgų totalizatorių – 144.000 Eur. Dabar visų rūšių nuotolinių lošimų organizatoriai turi turėti bent 1,158 mln. Eur kapitalą.

M. Majauskas sako, kad nauja tvarka leis išnaikinti konkurenciją lošimų sektoriuje iškraipančias sąlygas, o valstybės biudžeto pajamos padidėtų 8 mln. Eur.

Seimo priimtasis įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.