Seimas nepanoro svarstyti vieno iš projektų dėl tiesioginių merų rinkimų

Publikuota: 2021-06-22
Atnaujinta 2021-06-22 17:27
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimui pateikti iškart du alternatyvių Konstitucijos pataisų projektų, numatančių tiesioginių merų rinkimų įteisinimą. Tačiau parlamentarų dauguma nepanoro imtis svarstyti vieno iš jų, teikto opozicijos atstovų. Pastarieji apkaltino valdančiuosius veidmainyste ir įspėjo, kad tiesioginiai merų rinkimai Konstitucijoje gali likti neįteisinti, nes tam pritrūks balsų.

Tekstas papildytas balsavimo Seime rezultatais ir politikų komentarais.

Kai abu projketai buvo teikiami, politikai žadėjo aktyviai rudens sesijoje diskutuoti ir tik tada apsispręsti, dėl kurio iš jų bus kitų metų pradžioje balsuojama – ar tik dėl „minimalaus“ tiesioginių merų rinkimų įteisinimo Konstitucijoje, bet jų statusą ir įgaliojimus vėliau nustatant įstatymuose, ar dėl dabar galiojančios tvarkos, kai tiesiogiai išrinktas meras yra savivaldybės tarybos pirmininkas, įtvirtinimo Pagrindiniame šalies įstatyme. 

Tačiau balsuojant dėl projektų pateikimo valdantieji netikėtai nusprendė neparemti opozicijos siūlomo varianto, nors prieš tai opozicijos atstovai balsavo už valdančiųjų teikiamą projektą. Už valdančiųjų projekto pateikimą balsavo 120 Seimo narių, prieš buvo vienas, susilaikė du. Tuo metu už opozicijos teikiamą siūlymą buvo 59 Seimo nariai, prieš balsavo 3, bet susilaikė net 61 parlamentaras. Nuspręsta šį variantą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasipiktinęs Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis bei kiti opozicionieriai apkaltino valdančiuosius apgavyste ir įspėjo, kad jie „tokiu savo elgesiu užveria duris susitarimo ir kompromiso paieškai, todėl tiesioginių merų rinkimų įtvirtinimui Konstitucijoje gali nepakakti balsų“.

Tuo metu Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma pareiškė, kad „opozicijos variantui būtų nepritarta svarstymo stadijoje“, todėl esą nėra būtinybės „gaišti laiką ir verčiau susikoncentruoti į kompromisinį“, valdančiosios koalicijos siūloma Konstitucijos pataisų projektą.

Apeliavo į visuomenės nuomonę

Valdančiųjų projektą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Juo siūloma Konstituciją keisti minimaliai, numatant, kad „savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu“.

Šiame projekte tiesiogiai išrinkto mero statusas neapibrėžiamas. Jis būtų nustatytas įstatymuose.

„Apklausos rodo, kad absoliuti dauguma Lietuvos žmonių nori merus rinkti tiesiogiai. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos pakeitimai reikalauja labai plataus politinio sutarimo, siūlomi eiti tokiu keliu – sutariame tik dėl visiškai minimalios Konstitucijos pataisos, įteisinančios pačius tiesioginius merų rinkimus. O tada galės būti susitarta dėl to, koks bus mero statusas, nustatytas įstatymuose“, – iš Seimo tribūnos sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji baiminosi, kad diskusijos dėl merų statuso įrašymo į Konstituciją gali gerokai užtrukti, todėl bus nespėta iki 2023 m. pavasarį vyksiančių savivaldos rinkimų pasiekti platų politinį sutarimą šiuo klausimu ir tiesioginiai merų rinkimai nebegalės būti vykdomi.

Kita vertus, Seimo pirmininkė buvo priversta pripažinti, kad tiesioginiai merų statuso nustatymas įstatymais gali nulemti „tam tikrą politinį nestabilumą“, nes kiekviena valdžia gali bandyti kaitalioti įstatymą taip, kaip jai atrodys patogiau.

Opozicija nori išlaikyti „status quo“

Antrą Konstitucijos pasiūlymą teikė visų opozicinių frakcijų atstovai. Jį Seimo posėdyje antradienį pateikė socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

Pagal šį projektą, į Konstituciją būtų iš esmės įrašyta dabartinė teisinė situacija – savivaldybių tarybų nariai ir savivaldybių merai renkami ketverių metų kadencijai, o išrinktas savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.

E. Sabutis teigė, kad tokia formuluotė padeda išlaikyti prieš šešerius metus pasiektą politinį sutarimą dėl tiesioginių merų rinkimų ir dėl merų dabartinio statuso įtvirtinimo, kas savo ruožtu „reiškia didesnį politinį stabilumą“.  

Modelį, kai tiesiogiai renkamas meras yra ir savivaldybės tarybos, ir visos savivaldybės vadovas, palaiko Lietuvos savivaldybių asociacija, taip pat prezidentas Gitanas Nausėda.

Tuo metu valdantieji konservatoriai ir liberalai deklaruoja norintys, kad tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomosios valdžios institucija.

Reikia 94 balsų

Prie teikiamo Konstitucijos pataisų projekto svarstymo Seimas žada grįžti šį rudenį. Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., kai baigsis dabar išrinktų merų kadencijai.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos su parlamentinių frakcijų seniūnais parengti Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų, tačiau pradėjus darbą paaiškėjo, kad politikų pozicijos dėl tiesiogiai renkamo mero statuso išsiskyrė.

Todėl Seimo pirmininkės iniciatyva tuomet parengtas trečiasis kompromisinis Konstitucijos pataisos variantas, kuriame nebūtų numatytas mero statusas, paliekant jį nustatyti įstatymuose.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Latvija ir Estija traukiasi iš bendradarbiavimo formato su Kinija 16+1 2

Latvija ir Estija ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš 16+1 bendradarbiavimo formato su Kinija, iš kurio...

Prieš Latvijos parlamento serverius surengta didelė kibernetinė ataka

Latvijos Saeimos serveriai ketvirtadienį tapo didelės paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS) taikiniu,...

Inovacijos
17:19
Specialiųjų tyrimų tarnyba L. Ašoklienei pareiškė įtarimus dokumento suklastojimu

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Loretai Ašoklienei, tuo metu ėjusiai vyriausiosios šalies epidemiologės...

O. Scholzas vokiečiams žada paramą nuo infliacijos poveikio ir grįžti prie „skolos stabdžio“

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, ketvirtadienį pažadėjo imtis tolesnių priemonių vokiečiams apsaugoti...

Lietuvoje nustatyti dar du beždžionių raupų atvejai

Lietuvoje nustatyti dar du beždžionių raupų atvejai, ketvirtadienį pranešė Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos...

Estija įveda draudimą į šalį atvykti Rusijos piliečiams, turintiems Estijos išduotas vizas

Ketvirtadienį Estijos vyriausybė paskelbė, kad rusams, turintiems Estijos išduotas galiojančias Šengeno...

A. Lukašenka ragina imtis priemonių dėl „atimto“ Baltarusijos turto Klaipėdos uoste 1

Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija faktiškai prarado turtą...

Siūloma įvesti kompensuojamos elektros suvartojimo lubas 3

Valstybei nuo kitų metų mokant naujas subsidijas gyventojams už elektrą, siūloma nustatyti jos suvartojimo...

Pramonė
12:47
Latvijos parlamentas pripažino Rusiją teroristine valstybe

Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė pareiškimą, kuriuo Rusija paskelbta „terorizmą remiančia valstybe“,...

Ispanijoje siekiant taupyti energiją ribojamas kondicionierių naudojimas 1

Ispanijoje trečiadienį įsigaliojo naujos energijos taupymo taisyklės, ribojančios oro kondicionierių...

„Lietuvos draudimas“ penktadaliu padidino pajamas, uždirbo kuklesnį pelną

„Lietuvos draudimo“ (kartu su Estijos filialu) šių metų pirmojo pusmečio pajamos siekė 158,8 mln. Eur ir buvo...

Finansai
12:29
Ukrainoje metinė infliacija liepą augo iki 22,2%

Metinė infliacija Ukrainoje liepą išaugo iki 22,2% nuo 21,5% birželį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba.

A. Navys: ukrainiečių kontrpuolimas dabartinėmis sąlygomis dar nelabai įmanomas Premium

Kol nėra sustabdytas vis atsinaujinantis Rusijos puolimas iškart keliomis kryptimis, ukrainiečiai vargu ar...

Metų infliacija Rusijoje liepą sumažėjo iki 15,1% 1

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje liepą sumenko iki 15,1% nuo 15,9% birželį, pranešė nacionalinė...

Milžino dominavimas biotechnologijose: leidžia kvėpuoti mažesnėms įmonėms ar jas smaugia? Premium

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų įmonės pernai ir vėl didino apsukas, vienvaldžiu lyderiu išliko „Thermo...

Inovacijos
10:58
SAM: COVID-19 diagnozuoti galios ir greitieji savikontrolės testai 2

COVID-19 ligai diagnozuoti galios ir namuose atlikti greitieji savikontrolės testai, epidemijos, atsižvelgus...

Vengrijos naftininkė MOL apmokėjo „Transneft“ rusiškos naftos tranzitą per Ukrainą

Vengrijos naftos įmonė MOL trečiadienį pranešė sutikusi padengti rusiškos naftos tranzito per Ukrainą...

Trečiadienį – 1.513 naujų COVID-19 atvejų, mirė žmogus

Per praėjusią parą nustatyta 1.513 naujų COVID-19 atvejų, mirė vienas žmogus, rodo ketvirtadienį paskelbti...

Metų infliacija Baltarusijoje liepą – 18,1%

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltarusijoje liepą pakilo iki 18,1% nuo 17,6% birželį, rodo nacionalinės...

Prezidentūra siūlo kelti NPD bent 100 Eur, didinti kompensaciją už elektrą 2

Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo kitų metų reikėtų didinti bent 100 Eur, sako prezidento patarėjas...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku