2021-03-23 12:03

Daliai darbuotojų teks privalomai tirtis dėl COVID-19

Tiriami COVID-19 mėginiai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Tiriami COVID-19 mėginiai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kai kurių sričių darbuotojai privalės periodiškai tirtis dėl COVID-19. Tai numato Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, kurias ypatingos skubos tvarka antradienį patvirtino Seimas. Iki jų įsigaliojimo, kuris numatytas jau šį ketvirtadienį, dar turės būti patvirtintas konkrečių sričių, kurių darbuotojai privalės reguliariai tirtis, sąrašas. Vyriausybė užsimena, kad tarp jų galėtų būti medicinos, švietimo, maitinimo paslaugos.
Tekstas papildytas Seimo balsavimo rezultatais bei premjerės komentarais apie sritis, kurioms bus taikomas naujas įstatymas.

Antradienio plenariniame posėdyje Seimas pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo pataisų projektui dėl įpareigojimo daliai darbuotojų testuotis. Už jį balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 14, susilaikė 25.

Vyriausybėje diskutuota kelis posėdžius

Projektas dėl privalomo testavimo nuo COVID-19 Vyriausybėje gimė po to, kai prieš kelias savaites buvo nuspręsta leisti vairavimo instruktorių veiklą. Kartu ministrų kabinetas nusprendė įpareigoti instruktorius testuotis, bet paaiškėjo, kad tokiam įpareigojimui nepakanka teisinio pagrindo.

Vyriausybė projektą patvirtino tik po kelis posėdžius trukusių diskusijų, kuriose kelti klausimai dėl žmogaus teisių pakankamo užtikrinimo. Seimui jos buvo pateiktos praėjusį antradienį, Vyriausybės prašymu parlamente svarstytos ir priimtos ypatingos skubos tvarka.

Po kelių dienų projektą Seimui pristatęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad įstatymo pataisų tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatą, šalyje paskelbus karantiną ar ekstremaliąją padėtį dėl užkrečiamosios ligos.

Įstatymo formuluotės

Priimtasis įstatymas numato, kad Vyriausybė, esant ekstremaliajai situacijai, galėtų nustatyti sąrašą darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga.

Pataisos taip pat įtvirtina, kad nustačius darbovietėje ligos protrūkį darbuotojams taip pat būtų leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga. Išsitirti turinčių darbuotojų sąrašą nustatytų Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Tuo atveju, jeigu darbuotojas be svarbios priežasties atsisakytų nustatytu laiku pasitikrinti, darbdavys privalėtų nušalinti jį nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio arba skirti dirbti nuotoliniu būdu iki tos dienos, kol jis pasitikrins.

Taip pat numatyta, jog darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos yra finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įsigalioja beveik nedelsiant

Įstatyme nustatyta, kad jis įsigalioja jau nuo kovo 26 d., t. y. nuo šio ketvirtadienio. Iki to laiko įstatymą ne tik turi pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda, bet ir Vyriausybė šio trečiadienio posėdyje patvirtinti sąrašą vadinamųjų kontaktinių sričių, kurių darbuotojai turėtų testuotis. Preliminariais duomenimis, tarp jų gali būti mokytojai, kirpėjai ir kt.  

Įstatymo svarstymas sukėlė nemenkas diskusijas Seimo plenarinių posėdžių salėje. Dalis opozicijai priklausančių parlamentarų abejojo, ar atitinka Konstituciją ne tik testavimo privalomumas, bet ir nurodymas neleisti dirbti bei nemokėti darbo užmokesčio tiems asmenims, kurie atsisakys testuotis.

Bet valdantieji tikino, kad šiuo įstatymu jokios žmogaus teisės nėra pažeidžiamos.

„Fiksuojamas didėjimas atvejų, jau turime ir afrikietišką štamą, kuriam vakcinos gali būti ne tokios efektyvios. Todėl raginu jausti atsakomybę už situaciją ir prisidėti prie jos stabilizavimo. Apie jokią privartą čia nekalbama, bet apie galimybę daliai verslų atsidaryti. Jokių indikacijų dėl galimų teisių pažeidimų teisininkai nenurodo“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.

„Daug čia buvo visokių spekuliacijos dėl prievartos, bet reikia suprasti vieną dalyką – jokiomis kitomis priemonėmis kaip tik testavimas mes šios situacijos nestabilizuosime. Todėl prašau Vyriausybei suteikti instrumentą taikyti agresyvų koronaviruso protrūkių kontrolės mechanizmą, kad būtų atverta galimybė testuoti tam tikrų sričių darbuotojus“, – diskusijoje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė. 

Kurios veiklos įeis į sąrašą?

Aiškindama, kurioms sritims būtų nustatytas testavimo privalomumas, premjerė užsiminė apie medicinos, globos, švietimo, taip pat maitinimo paslaugas.

„Turbūt pirmiausia eina kalba apie kontaktines veiklas tokias, kaip medicinos, globos, švietimo paslaugos. Žinoma, ten vyksta ir vakcinacija, tačiau taip pat ne visi žmonės yra vakcinuoti, atvejų dar pasitaiko ir globos namuose, ir vaikų darželiuose, ir kituose įstaigose“, – antradienį žurnalistams teigė I. Šimonytė.

„Atvejų skaičius yra smarkiai padidėjęs, bandome rasti tokį atsikartojantį dalyką, kuriuo galėtume papildytą tą preliminarų sąrašą, o prieš pradedant darbą tai būtų tos veiklos, kurios grįžta iš karantino. Tai būtų maitinimo ar kitos veiklos, kada bus galima žmonėms pradėti dirbti kontaktiniu būdu. Prieš pradėdami darbą jie turės testuotis“, – pridūrė ji.

Opozicija pagrasino kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu šis įstatymas būtų priimtas ir įsigaliotų.

Tačiau svarstymų Seime metu ne visi opozicijos atstovai pasisakė prieš pasiūlytas pataisas. Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys teigė: „Dabar vyksta arši kova su pandemija, todėl būtina suteikti Vyriausybei visus būtinus instrumentus efektyviai kovai.“

[infogram id="19368f87-9fb1-4729-aeb4-42cd273836fc" prefix="js1" format="interactive" title="Koronavirusas: 2021 03 23"]

52795
130817
52791