Prezidentūra ir ekspertai: nekorektiška kalbėti apie trečiąją bangą

Tekstas papildytas informacija apie imuninį pasą.

Antradienį sveikatos ekspertų taryba prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė naujausius duomenis apie koronaviruso pandemijos eigą.

Prezidento patarėjas terminą pavadino netiksliu

Po šio pokalbio surengtoje spaudos konferencijoje prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta buvo paklaustas apie požiūrį į pirmadienį SD pranešime spaudai be kita ko paminėtą išvadą dėl trečiosios pandemijos bangos galimą pradžią Lietuvoje.

„Tas terminas nėra tikslus ar korektiškas. Taip, turime sustojusį situacijos gerėjimą, bet kalbėti apie trečiąją bangą yra gerokai per ankstyva. Tokie terminai visuomenei asocijuojasi su situacijos staigiu blogėjimu, didesniais karantino griežtinimais ir t. t., todėl reikėtų ypač atsakingai juos vartoti“, – sakė S. Krėpšta.

„Matome, kad skaičiai rodo, jog pandemijos gerėjimo pagreitis sustojo. Ir turime tam tikrą situacijos stabilizavimą, bet posėdyje buvo aptarta, kad tikrai nereikėtų daryti griežtų išvadų dėl dabartinės situacijos. Ji yra gerokai geresnė, nei gruodžio mėnesį. Šiuo metu pagal užsikrėtimų lygį mes esame maždaug pernai spalio mėnesio viduryje“, – pridūrė jis.

Ekspertų tarybos narys Lietuvos sveikatos universiteto Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas po susitikimo detaliau pristatė koronaviruso situaciją Lietuvoje.

Pasak eksperto, džiuginusios tendencijos dabar sustojo, o šį sekmadienį buvo peržengta svarbi riba, kuri įvertina epidemiologinę situaciją.

„Pirmas ir labiausiai visus dominantis klausimas – dėl tos trečios bangos. Tikrai mes manome, kad epidemiologinės teigiamos tendencijos, kurios mus džiugino ilgą laiką yra sustojusios. Tą galime stebėti 14 dienų 100.000 gyventojų atvejų rodiklio dinamikoje, tiek ir teigiamų testų augime. Taip pat matome viruso efektyvaus reprodukcijos dydžio R peržengimą per vienetą. Ilgą laiką, nuo Kalėdų mes turėjome mažesnį, nei vieneto R rodiklį ir tuomet epidemija slūgo. Dabar mes matome, kad jis jau virš vieneto. Tas peržengimas įvyko vasario 21 d.“, – sakė M. Stankūnas.

R rodiklis parodo, kiek vienas užsikrėtęs koronavirusu užkrečia kitų žmonių. Kai šis rodiklis peržengia vienetą, tai reiškia, kad vienas susirgęs užkrečia daugiau kaip vieną žmogų ir tada epidemija plinta sparčiau.

Nesieja su atlaisvinimais

Bet profesorius teigė, kad atvejų mažėjimo sulėtėjimas neturėtų būti siejamas su praėjusią savaitę įvestais atlaisvinimais.

Visgi, pasak M. Stankūno, yra ir kuo pasidžiaugti. Tai, kad jau trečią dieną iš eilės fiksuojamas vienaženklis mirčių nuo koronaviruso skaičius.

Todėl ir šis ekspertas sutiko, kad bent kol kas negalima kalbėti apie prasidedančią trečiąją bangą.  

SD pranešime spaudai pirmadienį rašyta: „Panašu, kad pradedame trečiąją pandemijos bangą. Lietuvos trajektorija dviejų pandemijos rodiklių erdvėje apsigręžė ir sugrįžo į senas vėžias, kuriomis važiavo spalio mėnesį. Naujų paros atvejų skaičius nebemažėja, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis (procentas) auga. Šis dėsningumas vyksta jau visą savaitę, tačiau dabar nebekelia abejonių.“

Šis statistikų pranešimas jau pirmadienį sulaukė gausios sveikatos ekspertų kritikos.

M. Stankūnas taip pat informavo, kad Lietuvos gyventojų mobilumas tolygiai auga, nors prieškarantininio lygio dar nepasiekė. Anot jo, naujausiais antradienio naktį „Google“ pateiktais duomenimis, gyventojų mobilumo augimas stebimas nuo sausio pradžios.

„Reikia pasidžiaugti, kad mobilumas ikikarantinio lygio, t.y. to, koks buvo gruodžio pradžioje, nėra pasiekęs, bet didėjimas tikrai yra. Matosi tendencijos, kad mažiau mobilūs yra vilniečiai, šiek tiek daugiau juda Klaipėdos, Šiaulių gyventojai“, – teigė profesorius.

Tikimasi vakcinų tiekimo proveržio

Antradienį G. Nausėda su ekspertų tarybos nariais taip pat diskutavo apie vakcinavimo eigą, Europos Sąjungos sveikatos sąjungą, imuniteto pasus, aptarė naujausius tyrimus dėl imuniteto prieš COVID-19.

S. Krėpšta po susitikimo pakartojo kitos prezidento patarėjos Astos Skaisgirytės antradienio rytą interviu Žinių radijui pasakytus žodžius, kad kovą ir antrąjį metų ketvirtį tikimasi proveržio tiekiant vakcinas į Lietuvą.

Europos Komisija (EK) žada, kad kovą Lietuvą pasieks apie trečdalis milijono skiepų dozių, teigė A. Skaisgirytė: „Europos Komisija teigia, kad per sausį, vasarį ES pasieks dar nepakankamas kiekis vakcinų, tačiau kovą jau įvyks lūžis. Tai norisi tuo tikėti. Kovą turėtume gauti 300.000 dozių, jei viskas vyksta pagal planą. Antrą metų ketvirtį išlaikant dabartinius grafikus, Lietuvą turėtų pasiekti dar du milijonai dozių.“

Anot jos, šią savaitę vyksiančioje Europos Sąjungos Vadovų Taryboje (EVT) svarbiausias aptariamas klausimas bus vakcinos nuo COVID-19 ir jų tiekimo grafikai. 

„Vakcinos, grafikai, tiekimo skaidrumas, reikia, kad nebūtų pertrūkio tiekime, reikia, kad pasiektų pakankami kiekiai visas ES šalis. Pagrindinė žinia – vakcinos, vakcinos ir dar kartą vakcinos“, – kalbėjo A. Skaisgirytė, klausiama apie prezidento per EVT posėdį žadamas akcentuoti pagrindines temas. 

Anot prezidento patarėjų, G. Nausėda tebesilaiko pozicijos, jog svarbu pasiekti, kad jau vasarą būtų paskiepyta apie 70% Lietuvos gyventojų, kas leistų atlaisvinti daugelį karantino suvaržymų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) anksčiau buvo numačiusi, kad paskiepijus prioritetines grupes, masinis gyventojų vakcinavimas nuo koronaviruso galėtų prasidėti tik liepą, tačiau neseniai atnaujino vakcinavimo grafiką, kuriame masinis skiepijimas numatytas jau gegužę.

SAM skelbiamais antradienio duomenimis, Lietuva nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos iš viso yra gavusi 239.805 vakcinų dozes, iš jų sunaudota 188.164 dozės. Pirmąja doze paskiepyti 121.150 žmonių, antrąja – 67.014 gyventojų.

Šalyje skiepijama „BioNTech“/„Pfizer“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“ gamintojų vakcinomis.

Kada atsiras imuniniai pasai?

Pranešta, kad prezidento pokalbyje su ekspertais aptarti ir pasiūlymai dėl imuninio paso įvedimo.

„Prasminga diskutuoti apie tai Lietuvoje. Nes ir kitos ES apie tai kalba. Turime Izraelio pavyzdį – ten ne tik pasiskiepijusieji, bet ir persirgę gauna tokius pasus. Todėl ir pas mus reikia diskusijos, nes turime tiek ir persirgusių, tiek ir vakcinavimas įsibėgėja“, – sakė S. Krėpšta.

Sveikatos ekspertų tarybos narys prof. Kęstutis Petrikonis pabrėžė, kad „diskusija dėl imuninio paso turi ir toliau vykti tiek ES, tiek ir Lietuvoje“.

„Labai svarbu pabrėžti, kad jeigu toks pasas būtų įvestas, juos turėtų gauti ne tik paskiepyti, bet ir persirgusieji, t. y. visi, turintys imunitetą. Šis pasas pirmiausia yra medicininis dalykas, o tik paskui socialinis“, – teigė jis.

Šiam ekspertui antrino ir prof. Aurelija Žvirblienė: „Vis daugiau turime mokslinių duomenų apie persirgusių asmenų imuninę sistemą. Todėl tokius pasus turėtų gauti visi, kurie turi imunitetą. Kai pasas atsiras, tai ne tik bus svarbu kelionėms, bet ir taptų palengvinimu daugeliui verslų.“

K. Petrikonis prognozavo, kad imuninis pasas visos ES mastu galėtų atsirasti ne anksčiau kaip po poros mėnesių.

Rašyti komentarą 0