ES diplomatai susitarė įvesti sankcijas Rusijai dėl A. Navalno sulaikymo
Asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, diplomatai neįvardino ir nesuteikė apie juos daugiau informacijos, tačiau panašu, kad šis žingsnis nuvils tuos, kurie ragino imtis griežtų atsakomųjų priemonių prieš Maskvą.
A. Navalno bendražygiai ir Europos įstatymų leidėjai ragino ministrų susitikimo Briuselyje dalyvius taikytis į oligarchus, finansuojančius Vladimiro Putino režimą.
Tačiau diplomatai pareiškė, kad ši baudžiamoji priemonė – kuri bus pirmąkart taikoma pagal naują ES sankcijų dėl žmogaus teisių pažeidimų režimą – nukreipta prieš tuos, kurie yra tiesiogiai susiję su šiuo susidorojimu.
„Tai bus tikslinės, proporcingos ir teisinį pagrindą turinčios sankcijos“, – sakė vienas aukšto rango diplomatas.
Sankcijos turėtų apimti draudimą atsakingiems asmenims išduoti vizas ir areštuoti jų turtą.
ES užsienio politikos vadovas Josephas Borrellis per spaudos konferenciją pirmadienį patvirtino, kad politinis susitarimas dėl sankcijų Rusijai pasiektas.
„Reaguodami į įvykius, susijusius su situacija su ponu Navalnu, pasiekėme politinį susitarimą dėl ribojamųjų priemonių rengimo tiems, kurie yra atsakingi už jo areštą, baudžiamąjį persekiojimą ir verdiktą“, – kalbėjo ES diplomatijos vadovas.
„Tikiuosi, kad dėl visko bus greitai nuspręsta. Galbūt tai užtruks savaitę. Tikiuosi, ne ilgiau“, – pridūrė jis, tačiau neminėjo jokių konkrečių pavardžių ir nesakė, kiek tiksliai asmenų paveiks naujos sankcijos.
Diplomatiniai šaltiniai Europos žiniasklaidai sakė, kad sankcijos gali būti paskelbtos Rusijos tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastyrkinui, Nacionalinės gvardijos vadui Viktorui Zolotovui, generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui, Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktoriui Aleksandrui Kalašnikovui.
ES diplomatai jau anksčiau sakė, kad priemonių galima imtis tik prieš asmenis, tiesiogiai atsakingus už Rusijos elgesį su A. Navalnu, nes taikinių sąrašas gali būti užginčytas teisme, todėl šįkart Kremliui artimi oligarchai sankcijų išvengs.
VŽ jau anksčiau rašė, kad, nepaisant to, kad šįkart sankcijų oligarchai išvengs, neatmetama galimybė, kad jos galėtų būti įvestos ateityje.
ES santykiai su Rusija ir sankcijos jai yra tarp pagrindinių pirmadienį Briuselyje vykstančios Užsienio reikalų tarybos klausimų.
ES pozicija Maskvos atžvilgiu sugriežtėjo po nesėkmingos J. Borrellio kelionės į Rusiją, per kurią Maskva paskelbė išsiunčianti tris Europos diplomatus ir atsisakė tartis dėl bendradarbiavimo.
ES jau anksčiau ne vieną kartą skelbė Rusijai sankcijas dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje kurstymo.
Bendrija spalį įtraukė į sankcijų sąrašą šešis pareigūnus, siejamus su pernai įvykusiu A. Navalno apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Iškiliausias V. Putino kritikas šį mėnesį buvo nuteistas kalėti ilgiau kaip pustrečių metų, grįžęs į Rusiją po gydymo Vokietijoje.
Šis nuosprendis taip pat išprovokavo masinius protestus daugelyje Rusijos miestų, per kuriuos saugumo pajėgos sulaikė tūkstančius žmonių.
G. Landsbergis: sustabdykime „Nord Stream 2“
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kvietė ES laikytis vertybinės politikos Rusijos atžvilgiu, pirmiausia galvoti apie Rusijos žmones ir atitinkamai elgtis su režimu. Pasak ministro, Rusija seniai atsisakė demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir kaimyninių šalių suverenitetui, ES turėtų atsisakyti iliuzijų, kad Rusijos elgesys gali keistis bei realiai įvertinti Rusijos veiksmus ir išmoktas pamokas.
„Suteikim Vladimirui Putinui šansą surengti laisvus Dūmos rinkimus šį rudenį, dalyvaujant opozicijai, o iki to laiko sustabdykim „Nord Stream 2“ dujotiekį”, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
VŽ primena, kad kol kas Vokietija ir Austrija, nepaisant kritikos, gina projektą ir neatsisako planų dėl dujotiekio tiesimo.
Kalbėdamas apie demokratijos ir žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje, Mianmare ir Honkonge, Lietuvos diplomatijos vadovas akcentavo, kad ES turi ginti šias vertybes pasaulyje prieš režimus, užgniaužiančius savo piliečių demokratines aspiracijas, o situacijai blogėjant, ES turi reaguoti greitai ir ryžtingai.
„Matome naują represijų bangą Baltarusijoje prieš žiniasklaidą ir žmogaus teisių gynėjus. Jei tikrai norime jiems padėti, neatidėliokime ketvirtojo sankcijų paketo, siekime tarptautinio Baltarusijos valstybės įvykdytų nusikaltimų tyrimo – kaltieji turi atsakyti už savo nusikaltimus. O taip pat kuo greičiau pateikime ekonominės paramos planą demokratinei Baltarusijai, tai suteiks perspektyvą žmonėms“, — sakė ministras.
Ministras atkreipė dėmesį, kad Baltarusija išnaudoja ENSREG ekspertų misiją į Astravo atominę elektrinę propagandiniais tikslais, siekia legitimizuoti tarptautinių branduolinės saugos standartų neatitinkančią atominę elektrinę.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje sukurtas dirbtiniu intelektu grįstas terapinis rankų drebulio mažinimo prietaisas tūkstančiams Parkinsono ligos ir esencialinio tremoro pacientų visame pasaulyje gali atverti kelią į patogesnį ir lengvesnį gyvenimą. Inovaciją sukūręs lietuviškas startuolis „Vilimed“ vis plačiau praveria duris į JAV, Australijos ir Europos šalių rinkas. Tą daryti jam padeda ne tik unikalus produktas, bet ir jauni specialistai, kurie prie įmonės prisijungė padedant Inovacijų agentūros programai „Sparnai“.
Visoje Europoje yra taikomas išplėstinės gamintojo atsakomybės principas, kurio esmė – atsakomybė už tam tikrų produktų visą gyvavimo ciklą, įskaitant jiems tapus atliekomis po vartojimo. Įprastai principas taikomas griežtai laikantis ES reikalavimų, apibrėžiamų reglamentuose ar direktyvose ir perkeltų į Lietuvos teisinę bazę.
Investicinė sąskaita, startavusi šių metų pradžioje, turėjo paskatinti gyventojus investuoti savarankiškai. Į investicinę sąskaitą dairosi ir dalis šiuo metu kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose. Juos gundo galimybės II pakopos pensijų fondų lėšas investuoti savarankiškai. Ekspertai sutinka, kad investicinė sąskaita ėmė judinti lietuvius žengti į investicijų pasaulį, tačiau abejoja, kad tai taps alternatyva kaupti II pakopos pensijų fonduose.
Į statybų sektorių veržiasi naujas darbo kultūros modelis, kuris leidžia įmonėms greitai rasti reikiamų kompetencijų, o meistrams – patiems rinktis projektus ir darbų apimtis. Kas paskatino šią darbo santykių transformaciją, kokios apčiuopiamos naudos teikia dalijimosi ekonomika ir kokius mitus apie ją vis dar tenka griauti, pasakoja Evaldas Pankevičius, statybos darbų platformą „Valandinis.lt“ valdančios UAB „Valandinis“ vadovas.
ES užsienio reikalų ministrų nuotoliniame susitikime su JAV Valstybės sekretoriumi A. Blinkenu aptarti transatlantinio bendradarbiavimo prioritetai. G. Landsbergis pabrėžė JAV, kaip strateginės partnerės ir Europos saugumo garanto, svarbą, kvietė aktyviau bendradarbiauti ir koordinuoti ES ir JAV veiksmus dėl Rusijos, Kinijos, aktyviai remiant Rytų partnerių euroatlantines aspiracijas.
