Teismas atmetė skundą dėl per pirmąjį karantiną verslui įvestų apribojimų
Teismo nuomone, Vyriausybė, pernai vasarį ir kovą šalyje paskelbdama ekstremalią situaciją bei karantiną, savo įgaliojimų neviršijo. „Todėl toks sprendimas neprieštaravo Konstitucijai“, – teigiama teismo išplatintame pranešime spaudai apie šioje byloje priimtąjį sprendimą.
Žalą įvertino 34.000 Eur
Bendrovė „Aukštaitijos implantologijos klinika“ skunde teigta, kad dar buvusios kadencijos „Vyriausybei 2020 m. kovo 14 d. paskelbus karantiną, buvo įvesta daug ribojimų ir draudimų, dėl kurių dalis verslo patyrė finansinių nuostolių“. Pareiškėjos nuomone, „Vyriausybė neturėjo įgaliojimų nustatyti ūkinės veiklos ribojimų, nustatyti apribojimai buvo neproporcingi“.
Pareiškėja iš valstybės prašė priteisti beveik apie 34.000 Eur patirtos žalos dėl negautų pajamų.
„Aukštaitijos implantologijos klinika“ taip pat prašė stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar „Vyriausybės priimtas nutarimas dėl karantino įvedimo ir kai kurie įstatymai neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms“.
Bet Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad „Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme buvo numatyti įgaliojimai Vyriausybei dėl karantino įvedimo nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, tarp jų – ir ūkinės veiklos apribojimus“.
Be to, anot teismo, Civilinės saugos įstatyme numatyta, kad likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė, nuosavybės teisės.
Todėl sprendimu daroma išvada, kad savo įgaliojimų Vyriausybė neviršijo.
Taikytos priemonės pavadintos proporcingomis
„Teismo įsitikinimu, Vyriausybė taikė proporcingas priemones – šiuo atveju visuomenė susidūrė su precedento neturinčiu ligos, keliančios mirtiną pavojų, plitimu ir dėl to susidariusia ekstremalia situacija. Todėl Vyriausybė turėjo imtis žinomų priemonių ligos plitimui sustabdyti. Buvo nuspręsta taikyti tuo metu žinomas ir pasauliniu mastu taikomas priemones – izoliaciją ir kontaktų ribojimą, ypač uždarose patalpose“, – rašoma teismo pranešime apie priimtąjį sprendimą.
„Pareiškėjai taikytas beveik 2 mėn. veiklos sustabdymas, įvertinus ir kartu taikytas paramos priemones, teismo vertinimu, atitiko proporcingumo kriterijų“, – priduriama jame.
Todėl, teismo nuomone, „nesant neteisėtų Vyriausybės veiksmų, žala pareiškėjai nepriteisiama“.
Skųsis aukštesniam teismui
Šis sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Klinikos advokatas Nerijus Zaleckas BNS sakė, kad bus pasinaudota šia teise. Teisininko teigimu, apygardos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
„Skųsim šimtu procentų. Mes dar rugpjūtį pateikėme prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir teismas to prašymo taip ir neišsprendė“, – tvirtino jis.
N. Zaleckas taip pat sakė nesutinkantis su teismo vertinimu dėl Vyriausybės įvestų apribojimų traktavimo.
Kreipėsi pernai vasarą
Odontologijos ir grožio paslaugų įmonė į teismą kreipėsi pernai liepą. Tai pirmas žinomas skundas dėl Vyriausybės įvestų draudimų per karantiną.
„Vyriausybė kovą turėjo teisę numatyti specialias darbo, paslaugų, poilsio sąlygas, specialią kelionių tvarką, bet tuo metu neturėjo įgaliojimų uždaryti verslą“, – anksčiau yra sakęs įmonės advokatas.
Jo teigimu, tai iš dalies pripažino ir Seimas, kai vėliau pakeitė įstatymus, numatydamas juose Vyriausybei teisę įvesti draudimus.
Galioja jau antrasis karantinas
Siekdama sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, Vyriausybė nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje įvedė pirmąjį karantiną, uždarė valstybės sienas, apribojo prekybos ir paslaugų teikimą. Apribojimai pamažu pradėti švelninti balandžio antroje pusėje, o karantinas panaikintas birželio 17-ąją.
Pernai lapkričio 7 d. įvestas antrasis visuotinis karantinas, kurio režimas buvo gerokai sugriežtintas nuo gruodžio 16-osios.
VERSLO TRIBŪNA
Kauno „Akropolis“ šį rudenį pasitiko aktyviai – čia duris atvėrė nauji prekių ženklai ir atsinaujinusios parduotuvės, dar keli nauji nuomininkai pradės veiklą paskutinį šių metų ketvirtį. Vertinant ir ilgą laiką veikiančias, ir naujas prekių ir paslaugų vietas, per šiuos metus iš viso atsinaujins apie 20 proc. viso prekybos centro nuomai skirto ploto. Nuo naujų skonių iki lietuviškų prekių ženklų – toks atsinaujinimas reiškia dar didesnę įvairovę lankytojams ir naujas galimybes verslams.
Verslams susiduriant su iššūkiais, kaip užtikrinti efektyvų, ekonomišką ir tvarų krovinių gabenimą į įvairias Europos rinkas, tinkamiausią sprendimą gali pasiūlyti kelių transporto rūšių – geležinkelių ir kelių – derinimas. Intermodaliniai pervežimai leidžia nepriklausyti nuo vieno transporto būdo, gerokai sumažinti transportavimo kaštus ir CO2 emisijas, be to, tinka tiek dideliems, tiek ir mažesniems kroviniams, vežamiems konteineriuose ar puspriekabėse. Verslams tai reiškia didesnį pasirinkimą ir lankstumą bei konkurencinį pranašumą, padedantį augti tarptautinėse rinkose.
„Europos Sąjungoje šiuo metu nežinau nė vienos trąšų gamyklos, kuri galėtų dirbti visu pajėgumu. Aplinkybės tokios, tarsi ilguoju laikotarpiu ši pramonės šaka apskritai turėtų išnykti“, – sako Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos AB „Achema“, kurią valdo koncernas „Achemos grupė“, generalinė direktorė Audronė Kuskytė. Įmonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – dvejus metus dirbo nuostolingai, tačiau vadovė mato bent porą svarbių aplinkybių, kurios padėtų „Achemai“ atgauti pagreitį.
Lietuvai stiprinant gynybos pajėgumus, ypatingą reikšmę įgauna technologiniai sprendimai, kurie padeda užtikrinti valstybės saugumą. Vilniuje surengta „Miltech akademija 2025“ tapo platforma aptarti svarbiausias gynybos inovacijų kryptis – nuo dronų ir autonominių sistemų iki dirbtinio intelekto taikymo, ryšių technologijų, testavimo bei hibridinių grėsmių prevencijos. Renginį organizuoja Inovacijų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos kariuomene bei Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos.
Šiuo metu šalyje galioja tokio pat griežtumo karantinas, koks buvo įvestas ir pernai pavasarį: uždaryta daugelis parduotuvių, išskyrus maisto, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai tiek namuose, tiek viešose vietose.
Antrasis visuotinis karantinas ir judėjimo tarp savivaldybių apribojimai galioja iki kovo pradžios.
Vyriausybė ėmėsi svarstyti tam tikrus karantino režimo pašvelninimus, tačiau šį trečiadienį nusprendė savaitei atidėti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Tai sukėlė dalies verslo nepasitenkinimą ir grasinimus masiškai skųstis teismams dėl Vyriausybės taikomų apribojimų. Premjerė Ingrida Šimonytė viešai atsiprašė visuomenės dėl sukeltų, bet kol kas neįgyvendintų lūkesčių.
