ES svarsto atsaką į Rusijos veiksmus, G. Landsbergis ragina taikyti sankcijas

Diplomatai iš 27 Bendrijos valstybių per derybas Briuselyje aptars virtinę klausimų, pradedant Europos santykiais su naujuoju JAV prezidentu ir baigiant pastangomis išgelbėti tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos.    

Tačiau garsiausio Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritiko A. Navalno areštas ir tūkstančių protestuotojų sulaikymas bus viena sudėtingiausių derybų temų.  

„Asmeniškai esu įsitikinęs, kad atmosfera Rusijoje keičiasi ir štai kodėl Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, nervinasi. Štai kodėl jis gatvėse šeštadienį sulaikė 3.500 protestuotojų, štai kodėl jis sulaikė ir A. Navalną, ir jo žmoną“, – Briuselyje kalbėjo G. Landsbergis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad ES privalo reaguoti į įvykius Rusijoje. G. Landsbergis kartu su Estijos ir Latvijos ministrais paragino ES svarstyti įvesti sankcijas pareigūnams, atsakingiems už smurtą ir areštus.

„Manau, kad ES turi pasiųsti ryžtingą žinutę, kad tai nėra priimtina. Mes turime, mano nuomone, efektyvų mechanizmą – ES globalų žmogaus teisių sankcijų režimą, ir aš manau, kad tuo reikia ryžtingai pasinaudoti, kad pasiųstume aiškią žinią, jog žmogaus teisių pažeidimai, kad ir kur jie nutiktų – Minske, Maskvoje ar Honkonge, nebus toleruojami“, – žurnalistams Briuselyje prieš Užsienio reikalų tarybos posėdį sakė G. Landsbergis.

Greičiausiai nesusitars

Europos diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad, nepaisant kai kurių sostinių raginimo užimti griežtą poziciją, pirmadienį ministrai tikriausiai nesutars dėl sankcijų Kremliui. 

Briuselis tikriausiai nesiims veiksmų iki vasario pradžioje numatyto A. Navalno teismo, kad pamatytų, ar Kremlius ilgam pasiųs jį už grotų. VŽ jau rašė, kad „Bloomberg“, remdamiesi savo šaltiniais, skelbė, kad A. Navalną planuojama pasiųsti 13,5 metų už grotų.

Kovos su korupcija aktyvistui gresia pusketvirtų metų nelaisvės už tai, kad pažeidė 2014 metais sukčiavimo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas, kai gydėsi Vokietijoje po praėjusią vasarą įvykdyto jo apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

A. Navalnas buvo areštuotas sausio 17 dieną Maskvos Šeremetjevo oro uoste, nepraėjus nė valandai po to, kai sugrįžo į Rusiją iš Vokietijos.

Šeštadienį per jo šalininkų protestus policija vaikė demonstrantus guminėmis lazdomis ir daugiau kaip 3.500 jų sulaikė.

Nors dėl sankcijų tikriausiai nebus sutarta, ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis bus primygtinai raginamas atsisakyti ateinantį mėnesį numatytos kelionės į Maskvą.   

J. Borrellis areštus pavadino „neproporcingu jėgos panaudojimu“ ir tviteryje parašė, kad pirmadienio susitikime bus aptarti „tolesni ES žingsniai“. 

Briuselis jau yra paskelbęs sankcijų Rusijai už Krymo aneksiją ir Ukrainos konflikto kurstymą.

Pernai spalį Bendrija dėl pasikėsinimo į A. Navalną įšaldė šešių Rusijos aukšto rango pareigūnų turtą ir uždraudė jiems atvykti į ES. 

Rašyti komentarą 0