A. Romanovskis dėl neteisėto persekiojimo siekia prisiteisti 228.000 Eur

Pateiktame ieškinyje A. Romanovskis nurodo 2008-2017 m. patyręs neteisėtus operatyvinio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmus, dėl kurių patyrė per 128.000 Eur turtinės ir daugiau nei 100.000 Eur neturtinės žalos, pranešė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Lietuvai šioje byloje atstovauja Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Teisingumo ministerija. 

Verslo konfederacijos prezidentui atstovaujanti advokatė Solveiga Palevičienė patvirtino, kad ieškinys teisėsaugos institucijoms yra pateiktas dėl, jų nuomone, neteisėto, nepagrįstai pradėto ir per ilgai užsitęsusio baudžiamojo persekiojimo, nepagrįsto suėmimo ir kitų procesinės prievartos priemonių. 

Nors tikslios ieškiniu prašomo žalos atlyginimo sumos ji neatskleidė, tačiau teigė, kad A. Romanovskis žalą patyrė „dėl pakenkimo reputacijai, patirto streso, prarastų pajamų bei turėtų išlaidų“. 

Anot advokatės, visa turtinė žala yra pagrįsta teismui pateiktais dokumentais, o neturtinė žala nustatyta įvertinus Lietuvos ir tarptautinių teismų praktiką.

„Ieškinio tikslas – siekti, kad būtų atkurtas teisingumas bei ateityje teisėsaugos institucijos nebūtų naudojamos neteisėto politinio susidorojimo tikslais prieš nekaltus asmenis“, – sakė A. Romanovskio atstovė. 

Pats LVK prezidentas BNS sakė, kad sprendimas reikalauti žalos atlyginimo iš teisėsaugos institucijų, jam buvo labai nelengvas ir apgailestavo, kad iki šiol nesulaukė jokio atsiprašymo ar apgailestavimo.

„Tačiau ir toliau jaučiu norą bet kokioms priemonėmis mane palaužti ir nuteisti“, – sakė VLK prezidentas. 

„Manau, kad man, kaip ir kiekvienam piliečiui svarbu tikėti, kad neteisybė privalo būti ištaisyta ir klaidos išpirktos. Iki šios pilnai pasitikėjau Lietuvos teismais, kurie apgynė mano nekaltumą. Todėl ir dabar tikiu, kad valstybė turi pareigą man sugrąžinti savo garbės skolą“, – pridūrė A. Romanovskis. 

Buvo išteisintas

Specialiųjų tyrimų tarnyba LVK prezidento ieškinio nekomentavo. 

„STT savo poziciją ir teisinius argumentus išdėstė atsiliepime į ieškinį“, –  BNS sakė tarnybos atstovė Renata Keblienė. 

2017 m. spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kad A. Romanovskis ir kartu su juo dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo byloje teistas buvęs Seimo narys Vitas Matuzas buvo pagrįstai išteisinti dėl jiems pateiktų kaltinimų. 

Išteisinamuosius nuosprendžius šioje byloje buvo priėmę ir Vilniaus apygardos bei Lietuvos apeliacinis teismas.

Prokuratūra bandė įrodyti, kad V. Matuzas faktiškai vadovavo labdaros fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė politiko paramos Seime.

Prokurorų teigimu, kai kurie minėtam labdaros fondui po kelias dešimtis tūkstančių litų aukoję verslininkai už tai sulaukė V. Matuzo pritarimo Seime priimant jų verslui palankius įstatymus. Teigta, kad tokiems sandėriams įvykti padėjo lobistas A. Romanovskis.

Anot L. Nemeikaitės, teismas iš pradžių ketina išsiaiškinti, ar įmanoma ginčą išspręsti taikos sutartimi, o jei to nepavyktų padaryti, tuomet bus siekiama tiksliai suformuluoti šalių reikalavimus.