30-čiai dienų sulaikytas A. Navalnas ragina Rusijos žmones išeiti protestuoti

Tekstas atnaujintas raginimu protestuoti.

„Ko labiausiai bijo tie bunkeryje [besislepiantys] vagys? Jūs patys puikiai žinote – žmonių išėjimo į gatves, – 44 metų kovos su korupcija aktyvistas ragino savo vaizdo pranešime, paskelbtame per „YouTube“. – Todėl nebijokite, išeikite į gatves – ne už mane, o už save ir savo ateitį.“

Opozicionieriaus bendražygis Leonidas Volkovas paragino sausio 23-ąją pradėti masinius protestus prieš vyriausybę.

Pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše A. Navalnas ironiškai komentavo savo sulaikymą, apibūdindamas Kremliaus poziciją: „Mes mėginom tave nužudyti. Tu nenumirei ir mus tuo įžeidei, todėl mes tave už tai pasodinsim.“

A. Navalno komanda paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti priblokšto Kremliaus kritiko reakcija.

„Mačiau daug pasityčiojimo iš teisingumo,.. bet jie suplėšė ir išmetė Rusijos baudžiamąjį kodeksą, – pareiškė politikas.

„Tai neįmanoma. Tai visiškas beteisiškumas“, – pridūrė jis.

Pranešta, kad į teismo posėdį nebuvo įleisti kai kurie žurnalistai. A. Navalnas šiuo metu ir yra sulaikytas Chimkų rajono nuovadoje.

VŽ primena, kad A. Navalnas į Rusiją iš Berlyno, kur buvo gydomas po pasikėsinimo jį nunuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, parskrido sekmadienį ir iškart buvo sulaikytas prie pasų kontrolės posto.

A. Navalną ginantiems teisininkams nebuvo sudarytos galimybės su juo pasimatyti nuo to laiko, kai jis buvo sulaikytas. A. Navalno advokatė tikino, kad net nėra įleidžiama į pastatą.

Ragina paleisti

A. Navalno sulaikymas išprovokavo Vakarų pasmerkimo bangą, o užsienio vyriausybės ir aktyvistai ragino Kremlių paleisti A. Navalną.

Sekmadienį Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli sakė, kad „Aleksejaus Navalno areštas Maskvoje yra įžeidimas tarptautinei bendrijai ir Europai, padėjusiai išgelbėti jo gyvybę“.

„Europos Parlamentas į plenarinio posėdžio rytojaus [darbotvarkę] papildomai įtraukė debatus dėl Navalno“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė R. Jozwiakas.

Pasak jo, balsavimas šiuo klausimu vyks ketvirtadienį.

„Prašome Rusijos valdžios nedelsiant jį paleisti. Mes pasirengę pakviesti jį į Europos Parlamentą“, – tviteryje parašė jis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį taip pat pasmerkė A. Navalno sulaikymą ir paragino jį paleisti.

A. Merkel atstovas Steffenas Seibertas žurnalistams sakė, kad kanclerė „smerkia“ A. Navalno sulaikymą ir laiko tai „įstatymų viršenybės principo pažeidimu“. Taip pat kanclerė paragino Rusiją „nedelsiant paleisti A. Navalną“.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pirmadienį pareiškė, jog „visiškai nesuprantama“, kad Rusijos valdžia sulaikė A. Navalną vos grįžusį, ir sakė, kad Maskva turi „nedelsiant“ paleisti Kremliaus kritiką.

A. Navalnas „priėmė sąmoningą sprendimą sugrįžti į Rusiją, nes laiko ją savo asmeniniais ir politiniais namais“, sakė H. Maasas.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen taip pat pasmerkė Rusijos opozicionieriaus sulaikymą ir pareikalavo nedelsiant jį paleisti.

„Smerkiu Aleksejaus Navalno sulaikymą, – sakė U. von der Layen išplatintame pareiškime. – Rusijos valdžia turi nedelsiant jį paleisti ir užtikrinti jo saugumą.“

Europos Komisijos pirmininkė taip pat pakartojo Briuselio raginimą atlikti nepriklausomą tyrimą dėl pasikėsinimo nužudyti A. Navalną.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarės biuras pirmadienį išreiškė didelį susirūpinimą A. Navalno areštu ir paragino Rusijos opozicionierių tuojau pat paleisti.

„Mes labai susirūpinę Aleksejaus Navalno areštu ir raginame skubiai jį paleisti, gerbti jo teises į tinkamą teismo procesą pagal įstatymo viršenybės [principą]. Pakartojame savo raginimą atlikti nuodugnų ir nešališką jo apnuodijimo tyrimą“, – sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame JT žmogaus teisų komisarės Michelle Bachelet biuro pareiškime.

VŽ primena, kad 2014 metų gruodžio 30 d. Maskvos Zamoskvorecko rajono teismas pripažino A. Navalną ir jo brolį kaltais dėl sukčiavimo ir kosmetikos kompanijos „Yves Rocher“ lėšų grobstymo. Teismas skyrė A. Navalnui 3,5 metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę ir penkerių metų bandomąjį periodą, o jo brolį Olegą pasiuntė į bendrojo režimo koloniją atlikti 3,5 metų įkalinimo bausmės.

2017 m. rugpjūtį teismas A. Navalno bandomąjį laikotarpį pratęsė iki 2020 m. gruodžio pabaigos.

Federalinė bausmių vykdymo tarnyba (FSIN) taip pat ne kartą kreipėsi į teismą nesėkmingai prašydama A. Navalno lygtinę bausmę pakeisti realia laisvės atėmimo bausme.

2017-ųjų spalį Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažino neteisingu Rusijos teismo procesą opozicijos lyderio A. Navalno ir jo brolio Olego byloje ir priteisė jiems daugiau kaip 80.000 Eur kompensaciją.

Rusijos Aukščiausiasis Teismas 2018 metų balandžio 25 dieną dėl EŽTT sprendimo atnaujino brolių Navalnų procesą, bet paliko galioti nuosprendį jo nepakeitęs.

Antradienį Maskvos teismui buvo pateiktas prašymas, kad A. Navalnui 2014 m. skirta lygtinė bausmė būtų pakeista realiu laisvės atėmimu, nes jis esą pažeidė bandomojo laikotarpio sąlygas, likdamas užsienyje, kai rugsėjį buvo išrašytas iš Berlyno ligoninės.

Prokurorai taip pat gali iškelti su korupcija kovojančiam aktyvistui baudžiamąją bylą dėl įtarimų, kad jis neteisėtai pasisavino beveik 4 mln. USD, paaukotų jo organizacijoms. A. Navalnas tvirtina, kad visos bylos prieš jį yra politiškai motyvuotos ir sufabrikuotos.

Rašyti komentarą 0