„Gyvulių ūkio“ principas kovos su pandemija fronte

Aplinkybės tam – palankios, nes europiečiai pralaimi ne tik greičiu, bet ir tuo sunkiau pasveriamu rodikliu, kuris vadinamas proceso skaidrumu ir aiškumu.

Štai sutarčių su vakcinų gamintojais detalės, kaip paaiškino už sveikatos apsaugą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stella Kyriakides, laikomos paslaptyje, nes sutartys konfidencialios, o tokios informacijos atskleidimas pakenktų vykstančioms deryboms.

Nėra jokio argumentuoto paaiškinimo – kodėl tie patys skiepai jau leidžiami britams ir amerikiečiams, o Europos vaistų agentūra (EVA) vis „tempia gumą“.

Pavyzdžiui, leidimą „Modernos“ skiepui EVA sutiko paspartinti tik po galingo ES vadovų spaudimo – ir vis viena, pavilkino dar bent dvi dienas. Sprendimą dėl leidimo Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ vakcinai agentūra iš pradžių apskritai nukėlė į vasarį ir tik praėjusį penktadienį prabilo apie galimą sprendimą sausio pabaigoje.

Tikriausiai ne visiškai dera tokius duomenis gretinti, tačiau statistika yra statistika: šeštadienį Lietuvoje buvo nustatyta 1.490 naujų užsikrėtusiųjų COVID-19, o paskiepyti buvo 295 asmenys.

Lietuvos reguliavimo nenaudai liudija ir vadinamosios šeštosios dozės istorija – jeigu Lietuva nuo pat pradžių būtų naudojusi dabar jau įteisintą šeštą dozę iš vieno „Pfizer“ ir „BioNTech“ flakonėlio – jau turėtume paskiepytais keliais tūkstančiais žmonių daugiau.

Suvaržyto socialinio gyvenimo nuvarginti žmonės pradėjo „vakcinų karus“. Vieni žūtbūt stengiasi įsisprausti į prioritetinį sąrašą, o kiti – apeiti eilę, pasinaudodami pažintimis, įtaka ar dar kokiomis nors gudrybėmis.

Kitaip ir negalėjo būti – kol skiepų dozių tik tūkstančiai, o Sveikatos apsaugos ministerija tik sausio pradžioje pati sužinojo, kokiu grafiku ir kokia apimtimi į Lietuvą iki kovo mėnesio bus gabenama vakcina.

Praėjusią savaitę perskaitęs sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymą, kuriame išvardytos prioritetinės skiepijimo grupės, prezidentas Gitanas Nausėda per savo patarėją perdavė pasigedęs konkretumo. VŽ tam pritartų: juk svarbu ne sąrašas eilėje, o kada ji ateis.

Aišku, ministrą dabar galima tik užjausti, bet informacijos nebuvimas, proceso neskaidrumas, konfidencialumas ir paslaptys tik kaitina aistras. Dažnas pasijuto nuviltas, kad būtent jo indėlis kovoje su koronavirusu nebuvo įvertintas prioritetiniu numeriu.

„Policijos pareigūnai vienareikšmiai yra toje pačioje fronto linijoje kartu su kitais statutiniais tarnautojais, turbūt ir su tais pačiais medikais. Mūsų kasdienybė yra ta, kad kiekvieną dieną turime vis naujus ir naujus kontaktus“, – argumentavo Renatas Požėla, policijos generalinis komisaras.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) paprašė įtraukti ir mažmeninės prekybos sektoriaus darbuotojus: kasininkus-pardavėjus, konsultantus, prekybos salės darbuotojus. „Šie darbuotojai jau 10 mėnesių dirba „priešakinėse linijose“, – reziumuoja Rūta Vainienė, LPĮA vykdomoji direktorė.

LR odontologų rūmai prašė įtraukti gydytojus odontologus, gydytojus odontologus specialistus ir burnos priežiūros specialistus į prioritetinę, COVID-19 vakcina skiepijamų asmenų, grupę.

Tai tik keli pavyzdžiai, kai spaudimą didina įvairios interesų grupės.

Gyvename socialioje visuomenėje, kurioje žmonių kontaktai neišvengiami – esi policininkas, mokytojas, pardavėjas, advokatas ar gamyklos vadovas.

Dėl jau minėtų aplinkybių tvarka ir šiaip atrodo neskaidri. Būtų labai blogai, jeigu tą jausmą stiprintų nuojauta, kad prioritetinėmis grupėmis tampa ne tie, kurie iš tiesų svarbesni, o tie – kurių profsąjungos agresyvesnės ar lobistai įtakingesni. Požymių, kad valstybė tokiam spaudimui yra linkusi nusileisti, jau yra. O pridėjus dar ir pavienius piktnaudžiavimo pasinaudojus asmenine įtaka atvejus nenoromis kyla įtarimų, kad vakcinavimo procesas, kuris turėtų visuomenę grąžint į įprastą gyvenimą, tik kuria naują „gyvulių ūkį“.

Prioritetinių grupių skiepijimas turi apsaugoti nuo perkaitimo sveikatos apsaugos sistemą. Todėl kiekvienas „per pažintį“ ar dėl įtakingesnio lobisto paskiepytas asmuo atitolins dieną, kai sveikatos apsaugos sistemai nebegrės pavojus ir galima bus pradėti galvoti apie suvaržymų švelninimą. Toks turėtų būti pagrindinis visos visuomenės, o ir visų interesų grupių prioritetas.

VŽ požiūriu, dėl visos virtinės aplinkybių skiepijimo vajaus pradžia Lietuvoje nebuvo sklandi. Sudarant prioritetų eilę nepamėginta net preliminariai prognozuoti, kada tikimasi paskiepyti šias grupes, nekalbant jau apie tą visuomenės dalį, kuri nepatenka tarp prioritetų ir kuri kol kas guodžiama miglotu pažadu: „šiais metais“.

Valstybė taip pat turėtų labiau pasistengti sklaidydama miglą ir kuo greičiau nustatydama aiškią tvarką. Kiekvienas skiepytis norintis gyventojas turi kuo greičiau ir labai aiškiai sužinoti – ar jam reikia laukti, ar kur nors kreiptis, ar jis bus pakviestas, ar turi pats užsiregistruoti ir kur registruotis. Svarbu žinoti, ar, kai jau vakcinos bus daugiau, procesas bus spartinamas išplečiant skiepijimo vietų skaičių. Galų gale, kadangi verslo įmonės jau yra pareiškusios norą įsigyti vakcinos ir pačios skiepyti darbuotojus – ar bus tokia komercinio skiepijimo galimybė?

Atsakymai į šiuos klausimus visiškai nepašalintų įtampos karantino išvargintoje visuomenėje, bet bent jau pačiai sistemai būtų aiškiau. Juk smagiau ne tik matyti šviesą tunelio gale, bet ir žinoti – kiek iki jos liko kelio.

Rašyti komentarą 0